Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-10 · Byla Nr. 2SA-25-823/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-10
Bylos Nr.
2SA-25-823/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-10810-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Pareiškėjas
Z. N.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-25-823/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10810-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 129.1; 129.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl antstolio veiksmų išieškant administracines nuobaudas – baudas, teisėtumo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Z. N. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti antstolę V. Meškauskienę nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0015/07/05185, Nr. 0015/07/06896, Nr. 0015/07/07869 ir Nr. 0015/07/12575 dėl administracinių baudų išieškojimo. Nurodė, kad dėl vykdymo senaties priverstinis išieškojimas negali būti vykdomas. Antstolė laiku nesikreipė dėl baudos keitimo areštu ar viešaisiais darbais, todėl išieškojimas nebegalimas. Remiantis teismų praktika, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Antstolė veikė aplaidžiai, todėl baudos iš pareiškėjo nebuvo išieškotos, nors pareiškėjas nuolat gyveno nurodytu adresu, nesislapstė. Be to, antstolė atsisakymą nutraukti vykdomąsias bylas turėjo įforminti patvarkymu, o ne pranešimu.

Antstolė V. Meškauskienė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad vykdomieji dokumentai – nutarimai administracinėse bylose, pateikti vykdymui nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino. Vykdomosiose bylose nuolatos buvo tikrinama skolininko turtinė padėtis, išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko darbovietę, dalis skolos buvo išieškota, taigi antstolės veiksmai buvo nuoseklūs, vykdymo metu nėra susidaręs dvejų metų laikotarpis, kai antstolė neatliko jokių veiksmų baudoms išieškoti. Skolininkas tiek apie paskirtas baudas, tiek apie vykdymo procesą buvo informuotas, tačiau vykdymo eiga nesidomėjo. Įstatymas imperatyviai nenumato, kokia forma turi būti išnagrinėtas skolininko pateiktas prašymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su skundu nesutiko, nurodė, kad antstolė dalį baudų išieškojo, laikėsi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi skundą atmetė. Nustatė, kad antstoliai visus vykdymo veiksmus atliko vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/05185, o pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus išieškotas sumas paskirstė tolygiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 584 straipsnio 2 dalį nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir ATPK. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009; 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007; 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009; 2007 m spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Nutarimai skirti baudas buvo pateikti antstoliui vykdyti nepažeidus ATPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų. Antstoliai periodiškai tikrino skolininko turtinę padėtį. 2005 m. rugpjūčio 25 d. – 2006 m. liepos 1 d. laikotarpiu buvo išieškota 1237,50 Lt suma. Išieškojimas užsitęsė dėl pareiškėjo vengimo vykdyti nuobaudą. Pareiškėjas, nors žinojo apie baudas ir vykdomus išieškojimus ir turėjo finansinių galimybių, tačiau nemokėjo jokių įmokų, be to, dėl neaiškių priežasčių nebuvo vykdomi antstolės patvarkymai dėl išieškojimo nukreipimo į darbo užmokestį. Pareiškėjas trukdė išieškoti paskirtą baudą, todėl išieškojimo senaties terminas nėra suėjęs. Antstolė turėjo pagrindą nenutraukti vykdomųjų bylų. Teismas sutiko su antstolės argumentu, jog įstatymas nenumato konkrečios procesinės formos, kuria turi būti išspręsti vykdymo proceso dalyvių prašymai (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalis).

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Z. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog antstolė dvejus metus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų vykdomiesiems dokumentams įvykdyti. Visos bylos perduotos vykdymui 2004-2007 metų laikotarpiu. Toks ilgas vykdymo laikotarpis rodo, kad antstoliai nesugebėjo tinkamai ir per nustatytą terminą atlikti savo pareigų. Pareiškėjas neslėpė pajamų ir nevengė vykdyti nuobaudos, todėl vykdymo senaties termino eiga nesustojo. Pagal CPK 733 straipsnio 1 dalį, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam išmokančiam asmeniui pateikdamas vykdomąjį dokumentą, todėl už atsiųsto vykdomojo dokumento vykdymą tiesiogiai atsakė darbdavys ar jam atstovaujantis asmuo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (2004 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904/2004, 2006 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-396/2006, 2007 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1256/2007).CPK 613 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, o 2 dalyje nurodyta, kas turi būti nurodyta patvarkyme. Tuo tarpu antstolė į pareiškėjo prašymą atsakė „Pranešimu dėl informacijos“ ir taip išspręsdama klausimą dėl atsisakymo nutraukti vykdomąsias bylas, padarė pažeidimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. Meškauskienė prašo palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Nutarimai skirti baudą buvo perduoti vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, vykdomosiose bylose buvo nuolat tikrinama skolininko turtinė padėtis. Išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko darbovietę, dalis skolos išieškota, buvo areštuotos skolininko banko sąskaitos. Kadangi skolininkas dirbo, nebuvo pagrindo išieškojimą nukreipti į tolimesnės eilės, nustatytos CPK 664 straipsnyje, turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-149/2008). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nustatyta, kad būtų nesuvokiama, jei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis detaliai apibrėžtų procesines bylinėjimosi šalių garantijas, t.y. teisę į teisingą, viešą bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, neapsaugodamas sprendimų vykdymo proceso. Teisė į teisingą teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, bet apima ir teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti. Veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigą įvykdyti privalomą sprendimą (žr. Hornsby v. Greece, judgement of 19 March, 1997, Reports 1997-II, p. 510, par. 40). Pareiškėjas trukdė išieškoti baudą, slėpdamas gautas pajamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008 pasisakė, kad skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėjas vengė vykdyti nuobaudas, nebandė tartis dėl skolos dengimo, nors turėjo finansinių galimybių.Pareiškėjo prašymą antstolė išnagrinėjo ir išnagrinėjimo rezultatus įformino pranešimu, laikydamasi Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

ATPK 312 straipsnyje nustatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 584 straipsnio 2 dalimi, nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, yra nurodęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Todėl nors nei CPK, nei ATPK nenustato administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų, pagal analogiją reikia vadovautis BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, vykdymo dvejų metų senatimi. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Taigi sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009; 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007; 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009; 2007 m spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Atsižvelgiant į paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, būtina nustatyti, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai dėl antstolio aplaidumo ar kitų priežasčių nebuvo atlikta veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0015/07/05185 medžiagos, nutarimai skirti baudas buvo pateikti antstoliui vykdyti nepažeidus ATPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų: 2004 m. vasario 25 d. nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo pateiktas vykdyti antstoliui 2004 m. balandžio 23 d., 2004 m. spalio 15 d. nutarimas pateiktas vykdyti 2010 m. gruodžio 8 d., 2005 m. kovo 3 d. nutarimas pateiktas vykdyti 2005 m. gegužės 19 d., 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, kuriame nustatytas įvykdymo terminas baigėsi 2007 m. liepos 28 d., pateiktas vykdyti 2007 m. spalio 5 d. (vykdomosios bylos Nr. 0015/07/05185 b. l. 1, 24, 56, 57). Vykdomojoje byloje buvo atliekami sistemingi vykdymo veiksmai – antstoliai periodiškai tikrino skolininko turtinę padėtį, užklausė kredito įstaigas, VĮ Registrų centrą ir VĮ „Regitrą“, išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko darbo užmokestį. 2005 m. rugpjūčio 25 d. – 2006 m. liepos 1 d. laikotarpiu buvo išieškota 1237,50 Lt suma (vykdomosios bylos, b. l. 11-12, 15, 19-20). Nurodyti vykdomosios bylos duomenys paneigia apelianto argumentą, kad antstoliai dvejus metus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų vykdomiesiems dokumentams įvykdyti, todėl yra pasibaigęs nuobaudos vykdymo senaties terminas. Išieškojimas užsitęsė dėl apelianto vengimo vykdyti nuobaudą. Apeliantas, nors žinojo apie paskirtas baudas ir vykdomus išieškojimus, ir turėjo finansinių galimybių, tačiau nemokėjo jokių įmokų, todėl antstoliams pavyko išieškoti tik dalį paskirtų baudų, nukreipus išieškojimą į darbo užmokestį. Apeliantas trukdė išieškoti paskirtą baudą, todėl vykdymo senaties termino eiga yra sustojusi, o išieškojimo senaties terminas nėra suėjęs. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolė V. Meškauskienė, gavusi skolininko prašymą nutraukti vykdomąsias bylas, turėjo pagrindą tokio prašymo netenkinti ir tęsti vykdymo veiksmus.

Dėl procesinio dokumento, kuriuo antstolis netenkino skolininko prašymo nutraukti vykdomąsias bylas, formos, pažymėtina, kad CPK 630 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad vykdomąją bylą antstolis nutraukia patvarkymu. Iš tokios šios nuostatos formuluotės darytina išvada, kad antstolis, spręsdamas klausimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimą nutraukti vykdomąją bylą privalo įforminti patvarkymu, tačiau priešingo sprendimo įforminimui (vykdomosios bylos nenutraukti) CPK nenustato privalomos patvarkymo formos. Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas nenustato, kad visi vykdymo proceso dalyvių prašymai turi būti išsprendžiami patvarkymu (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalis), todėl nagrinėjamu atveju antstolis, į pareiškėjo prašymą atsakęs pranešimu, vykdymo procesą reglamentuojančių normų nepažeidė.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino vykdymo procesą ir vykdymo senaties terminus reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, tinkamai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė