Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, dalyvaujant ieškovei I. G., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovams R. G., J. K., institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei Elenai Kontenienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovams R. G., J. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2013 02 28 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovams R. G., J. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo (b.l. 2-3). Ieškovė prašė teismo nustatyti, kad atsakovas R. G. nėra jos dukters S. G., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, nustatyti, kad S. G. tėvas yra atsakovas J. K., nustatyti S. G. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo J. K. išlaikymą dukrai S. G. periodinėmis išmokomis po 300,00Lt per mėnesį nuo 2013 02 01 iki jos pilnametystės, piniginių išmokų tvarkytoja paskirti ieškovę, nustatyti atsakovo J. K. bendravimo su dukra tvarką.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. G. ieškinį palaikė, paaiškino, kad su buvusiu savo sutuoktiniu R. G. nebegyvena kartu nuo 2001 metų, o S. G. tėvas yra J. K., su kuriuo tuo metu gyveno, rūpinosi dukra iki jai suėjo dveji metai amžiaus. Šiuo metu atsakovas J. K. išlaikymo dukrai neteikia, ji pati niekur nedirba, pajamas sudaro 658,00Lt socialinių pašalpų, augina tris nepilnamečius vaikus, butą nuomojasi, dukra nori, kad pavardė būtų pakeista.

Atsakovas R. G. su ieškiniu sutinka. DNR ekspertizės skyrimo atsisako, jis tvirtai žino, kad S. G. nėra jo dukra, jos neišlaiko, nebendrauja, tėvystės nuginčijimo teisinės pasekmės jam suprantamos. R. G. pareiškimas įrašytas į protokolą ir pasirašytas.

Atsakovas J. K. teismo posėdžio metu prisiekęs sutiko su ieškiniu visiškai. Tai yra jis pripažino, kad yra S. G. biologinis tėvas, atsisakė DNR ekspertizės tėvystės nustatymui skyrimo, paaiškino, kad iki dukros gimimo ir dvejus metus po to gyveno kartu su ieškove, kartu augino augino dukrą, neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jo motina, neprieštarauja dėl bendravimo tvarkos nustatymo, norėtų, kad dukrai būtų suteikta jo pavardė, sutinka teiki išlaikymą dukrai, tik prašo atsižvelgti į kitų jo nepilnamečių vaikų interesus, be S. jis dar augina ketverių ir pusantrų metų amžiaus vaikus bei devynerių metų amžiaus sugyventinės vaiką, kurį įsivaikino, jo darbo užmokestis minimalus. Atsakovo J. K. tėvystės pripažinimas buvo įrašytas į teismo posėdžio protokolą ir jo pasirašytas. J. K. išaiškintos tokio tėvystės pripažinimo ir nustatymo teisinės pasekmės (Lietuvos Respublikos CK 3.148str. 1d., 3.149str., 3.155str. 1d., 3.159str. 1d., 3.192str., 3.194str.).

Institucijos, teikiančios išvadą šioje byloje, atstovas palaikė ieškinio reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad S. G. gimė (duomenys neskelbtini), o jos tėvai nurodyti R. G. ir I. G. (b.l. 5), (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota R. G. ir I. G. ištuoka (b.l. 6), I. G. mokama 658,32Lt socialinė pašalpa (b.l. 7, 8-9), ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b.l. 1012), 2003 02 24 nutraukiant R. G. ir I. G. santuoką Jurbarko rajono apylinkės teisme nebuvo paminėta S. G. (b.l. 13-14), duomenų, kad I. G. šeimoje būtų pažeidžiamos vaikų teisės, nėra (b.l. 23-24), I. G. suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (b.l. 4,30), atsakovas J. K. dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2013 04 16 , iki 2013 03 03 jam buvo mokama nedarbo pašalpa (31-32), nuosavybės teise jam priklauso gyvenamasis namas ir ūkio pastatai (duomenys neskelbtini) turtas areštuotas (b.l. 33-38).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, R. G. tėvystė nepilnametės S. G. atžvilgiu nuginčitina (Lietuvos Respublikos CK 3.150str. 1d.).

Atsakovas J. K. pripažįsta, kad jis yra S. G. tėvas. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsniu nustatytina jo tėvystė S. G. atžvilgiu, pripažintina, kad jis yra S. G. tėvas, o S. G. yra J. K. duktė.

Tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nepilnamečio vaiko atžvilgiu išspręstas vienoje byloje, atsižvelgiant į vaiko interesus, taip siekiant, kad būtų kuo minimalesnis laiko tarpas, kada vaiko padėtis yra neapibrėžta.

Įregistruojant vaiko S. G. gimimą, jos pavardė buvo nurodyta pagal tuo metų tėvais įrašytų asmenų pavardę. Šalys I. G. ir J. K. sutinka, kad mergaitei būtų suteikta tėvo pavardę. Esminio ginčo dėl vaiko pavardės nėra. Nustačius vaiko tėvystę jo pavardė galėtų būti pakeista pagal teisingumo ministro patvirtintas Civilinės metrikacijos taisykles (Lietuvos Respublikos CK 3.167str. 1d.). Ieškovė I. G. nurodė, kad pati mergaitė pageidautų, kad jos pavardė būtų K. Nepilnamečio vaiko pavardė keistina tėvų susitarimo pagrindu, atsižvelgiant į vaiko pageidavimą, anksčiau buvusi pavardė pagal motinos I. G. pavardę, keistina pagal tėvo J. K. pavardę į K.

Nepilnametės S. G. (K.) gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina I. G. (Lietuvos Respublikos CK 3.168str., 3.174str.). Mergaitė šiuo metu faktiškai gyvena su motina, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šalys susitaria, bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina, kenktų vaiko interesams, nėra, VTAS skyriaus atstovė dėl to neprieštarauja.

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.192str., 3.194str., 3.196str.).

Atsižvelgiant į vaiko amžių (mergaitė yra dešimties metų amžiaus, moksleivė, augantis vaikas, jai yra reikalingas pagerintas maistas, bent kartą per metus keisti sezoninius rūbus, avalynę), vaiko poreikius (mokymosi priemonės, gydymas, priežiūra ir kt.), pagal vaiko ir jo tėvų gyvenimo lygį), taip pat atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį šalyje, nurodytos vaiko išlaikymo dydis yra visiškai pagrįstas. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, nuolat didėjantį vartotojų kainų indeksą, 200,00Lt vieno iš tėvų mokama suma per mėnesį yra tik optimaliai reikalinga tokio amžiaus vaiko išlaikymui ir net neviršija nustatytos minimalios mėnesio algos dydžio (Lietuvos Respublikos CK 6.461str. 2d.). Priteisiant išlaikymą būtina atsižvelgti ne tik į S. G. (K.) poreikius, bet ir į kitų J. K. nepilnamečių vaikų (iš viso jis turi keturis nepilnamečius išlaikytinius) poreikius bei atsakovo galimybes.

Abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, abu turi daugiau išlaikytinių. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ir tų išmokų dydis (patikslinus 200,00Lt) atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrina abiejų tėvų turtinių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę, šeimynine padėtį ir jų galimybes teikti tokį išlaikymą. Išlaikymas S. G. (K.) priteistinas nuo 2013 02 01 kaip nurodyta ieškinyje (Lietuvos Respublikos CK 3.200str.).

Nepilnamečiui vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina institucija, kurioje Gabrielius šiuo metu yra globojamas (Lietuvos Respublikos CK 3.190str.).

Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1d.).

Tiek kiekvieno iš tėvų teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tiek ir atitinkama vaiko teisė įtvirtintos CK 3.170 straipsnyje. Bendravimo tikslas yra dalyvauti auklėjant vaiką, o ne tik su juo pasimatyti. Toks teisinis reglamentavimas yra suderintas su tėvų teise ir pareiga auklėti vaikus, užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą. Tokios teisės įgyvendinimu negali būti prisidengiama atliekant veiksmus, kurie pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Dėl to nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką būtina išsiaiškinti visas vaiko auklėjimo galimybes ir išnagrinėti visus klausimus, kuriais tėvai nesutarė. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja vaikų interesams, atsakovas neginčija prašomos nustatyti bendravimo tvarkos.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.). Taip pat gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos CK 3.169str. 3d.), nustatoma bendravimo su vaiku tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.175str.).

Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į bylos pobūdį, ir vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais bylinėjimosi išlaidos valstybei šioje byloje iš atsakovų nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 83str. 1d. 12p., 14p., 96str. 5d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282str. 2d. 1p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nuginčyti R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvystę nepilnamečio vaiko S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), atžvilgiu ir nustatyti, kad R. G. nėra vaiko S. G. tėvas, o S. G. nėra R. G. vaikas.

Nustatyti, kad S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvas yra J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), o S. G. yra J. K. duktė.

Nustačius tėvystę, S. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) suteikti, pavardę pagal jo tėvą – K.

Nustatyti S. G. (K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina I. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), dukrai S. G. (Kasčiukaitytei), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis 200,00Lt (dviejų šimtų litų) dydžio išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2013 02 01 iki S. G. (K.) sueis pilnametystė.

Nepilnametei S. G. (K(duomenys neskelbtini)), a.k. (duomenys neskelbtini) priteistų piniginių išmokų tvarkytoja paskirti I. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovas J. K. su dukra S. G. (K.)gali bendrauti kiekvieno mėnesio pirmąjį ir paskutinį šeštadienį nuo 16.00 iki 19.00val. I. G. nuolatinėje gyvenamoje vietoje, atsižvelgiant nepilnamečio vaiko interesus.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo sprendimo dėl nuginčijimo ir tėvystės nustatymo įsiteisėjimo išsiųsti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.