- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- 1-1915-1083/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-6-00033-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) (deklaravusi gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, teista:
1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio bauda;
2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 209 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams ir 180 MGL dydžio bauda, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;
3) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams su 200 MGL dydžio (7532 Eur) dydžio bauda, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;
4) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams ir 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, bausmės vykdymą atidedant 3 metams.
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. G., laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2014 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini), būdama UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktore, pagal žodinį susitarimą su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. V. ir pagal Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkydama UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, būdama atsakinga už tinkamą buhalterinių įrašų surašymą ir jų teisingumą, siekdama UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengti mokesčių sumokėjimo, klastodama apskaitos dokumentus ir surašydama juose žinomai neteisingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas, pateikė juos pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. V., nežinojusiam apie jos nusikalstamus veiksmus, įtraukė juos į bendrovės buhalterinę apskaitą, neišsaugojo dalies dokumentų ir jų nepildė, taip tyčia apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 metus.
2. Kaltinamoji R. G. savo kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai. Parodė, kad 2014 metais vesdama UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą norėjo, kad sutaptų skaičiai, kad bendrovė turėtų ir pirkimo ir pardavimo sandorių, todėl surašė kaltinime nurodytus tikrovės neatitinkančius dokumentus apie tariamus sandorius, juos įtraukė į apskaitą ir pateikė atitinkamas deklaracijas. Nei bendrovės vadovas, nei kiti asmenys to daryti jos neprašė. Padarė tai pati, nieko apie tai neinformuodama. Reikiamus pasirašyti dokumentus pateikė kartu su kitais dokumentais, o bendrovės vadovas pasirašė jų neskaitęs. Dėl šios veikos labai gailisi. Padarytą žalą valstybei dėl PVM – 3457 Eur – atlygino (8 t., 35–36, 54–55, 57–58, 74–77 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
3.1. liudytojo A. V. parodymais apie tai, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini). Iš pradžių rašytinė sutartis dėl apskaitos tvarkymo nebuvo pasirašyta, nes sutartis tiesiog nebuvo paruošta. Jo žmona J. V. buvo įdarbinta buhalterės pareigose, tačiau iš tiesų ji dirbo ceche ir bendrovės apskaitos netvarkė. Jis bendravo su kaltinamąja R. G.. Visi sandoriai su nurodytomis kitomis įmonės yra įvykę ir dokumentuose nurodytos prekės buvo nupirktos bei paslaugos suteiktos, šie sandoriai fiziškai vyko per kaltinamąją R. G., nes kitų įmonių atstovai buvo jos pažįstami. Jis paprašydavo kaltinamosios, kad bendrovei reikalingos, pavyzdžiui, logistikos paslaugos, tam tikros prekės ir ji visą tai suorganizuodavo. Jis pats fiziškai su kitų įmonių atstovais nebendravo, tai darė kaltinamoji R. G.. Kada ir kokiomis aplinkybėmis ji su jais bendravo, kaip tai vyko, jis nežino. Tačiau dokumentuose nurodytos paslaugos buvo suteiktos, o prekės buvo gautos. Dokumentus kaltinamoji R. G. surašė jo kaip bendrovės vadovo vardu, o jis juose pasirašė. Pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras su tiekėjais buvo atsiskaityta grynais pinigais. Su jais atsiskaitė pati kaltinamoji R. G.. Jis kaip bendrovės kasininkas jai palikdavo grynus pinigus, kad ji galėtų atsiskaityti. Ji surašydavo kasos dokumentus. Jis matė išrašytas sąskaitas faktūras, matė išrašytus kasos išlaidų orderius sąskaitose faktūrose nurodytoms sumoms. Pačiame atsiskaityme nedalyvaudavo. Kadangi dokumentai buvo išrašyti, jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo iš nieko negavo, prekės buvo gautos ir paslaugos suteiktos, jis buvo įsitikinęs, kad dėl atsiskaitymų jokių problemų nėra. Visi bendrovės apskaitos dokumentai buvo laikomi pas kaltinamąją (duomenys neskelbtini). Pas jį jokių bendrovės dokumentų likusių nėra. Jo bendrovė buvo nauja – įsteigta 2013 metais, todėl ir buvo kreiptasi pagalbos į kaltinamąją R. G., kaip į asmenį, turintį patirties šioje srityje. Žmona pagal kaltinamosios R. G. pateiktus dokumentus paruošė ir jo, kaip bendrovės atstovo, vardu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) 2014 metų sausio–balandžio mėnesių deklaracijas. Kaltinamąja pasitikėjo, juolab, kad jo žmona pažįsta kaltinamosios R. G. dukrą (6 t., 151–152, 173–174 b. l.);
3.2. liudytojos J. V. parodymais apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo pat bendrovės įkūrimo. Šioje bendrovėje nuo pat pradžių buvo įdarbinta buhalterės pareigose, tačiau realiai visą laiką dirbo ceche, o vėliau dar ir pradėjo studijuoti. Vėliau buvo pakeistos ir jos pareigos. Bendrovės buhalterinę apskaitą nuo pat pradžių tvarkė (duomenys neskelbtini) registruota įmonė ir kaltinamoji R. G., iš pradžių pagal žodinį susitarimą, o vėliau jau ir pagal sudarytą sutartį. Jos, kaip bendrovės buhalterės darbas buvo tik toks, kad dar nesant sutarties dėl bendrovės apskaitos tvarkymo, ji 2014 metų pradžioje pagal kaltinamosios R. G. pateiktus duomenis užpildydavo deklaracijas ir jas pateikdavo VMI savo vyro, kaip bendrovės atstovo, vardu. Duomenis į deklaracijas įrašė pagal kaltinamosios R. G. pateiktas PVM sąskaitas faktūras, visą bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė kaltinamoji R. G.. Apie 2014 metų bendrovės sandorius su kitomis įmonėmis ji nežino (1 t., 110–111 b. l.);
3.3. liudytojo D. B. parodymais apie tai, kad dirbo MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir ūkinių finansinių sandorių su UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo, jokių reklamos paslaugų, prezentacijų neatlikinėjo. Apklausos metu pateiktas MB (duomenys neskelbtini) išrašytas pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras mato pirmą kartą. Taip pat negavo iš šios bendrovės ir grynųjų pinigų. Kas galėjo parengti MB (duomenys neskelbtini) vardu visus pateiktus buhalterinius apskaitos dokumentus ir kas už jį pasirašinėjo jis nežino, bet gali tik manyti, kad tai galėjo padaryti MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkanti kaltinamoji R. G.. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. V. jam nėra žinomas ir asmeniškai su juo neteko bendrauti (1 t., 80–82 b. l.);
3.4. liudytojo M. D. parodymais apie tai, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir ūkinių finansinių sandorių su UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo. Apklausos metu parodytų sandorių su UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų nėra matęs, jų nėra įmonės apskaitoje ir jis nežino kas juose pasirašė (1 t., 105–107 b. l.);
3.5. liudytojos K. Z. parodymais apie tai, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktore. Ši įmonė 2014 metais neturėjo ūkinių finansinių sandorių su UAB (duomenys neskelbtini). Visus su įmonės veikla susijusius dokumentus tvarkė kaltinamoji R. G., ji (liudytoja) juos tik pasirašydavo. Peržiūrėjusi apklausos metu pateiktas dokumentų kopijas nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) galėjo parduoti pakavimo pakuotes, tačiau tokiu atveju ant PVM sąskaitos faktūros turėtų būti jos kaip direktorės parašas. Taip pat jos įmonės pats PVM sąskaitos faktūros blankas buvo kitoks. Apie pateiktas kvitų kopijas nurodė, kad apie šiuos pinigų priėmimo kvitus nieko nežino. Ji jokių pinigų pagal tokius pinigų priėmimo kvitus negavo. Kas ir kokiomis aplinkybėmis galėjo surašyti nurodytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus bei juose pasirašyti ji nieko nežino. UAB (duomenys neskelbtini) su šiais dokumentais nėra susijusi, nes tokių sandorių nebuvo ir jokie pinigai sumokėti nebuvo (1 t., 91–93 b. l.);
3.6. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, iš kurios matyti, kad 3 kasos išlaidų orderiuose ir 9 pinigų priėmimo kvituose įrašą ,,D. B.“ įrašė ir šalia pasirašė ne liudytojas D. B. (4 t., 134–136 b. l.);
3.7. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada, iš kurios matyti, kad pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) 2014 metų apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo duomenis, minėtu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkė kaltinamoji R. G.; bendrovės apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 6 ir 13 straipsnių ir kitų teisės aktų reikalavimų, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2014 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (4 t., 151–198 b. l.; 5 t., 1–200 b. l.; 6 t., 1–116 b. l.);
3.8. specialistės D. K. paaiškinimais apie tai, kad pagal pateiktus papildomus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) už 2014 metus į valstybės biudžetą nesumokėjo 3457 Eur mokesčių. Todėl specialisto išvadoje nustatyta nesumokėta PVM mokesčio suma keičiama, ją sumažinant iki 3457 Eur (6 t., 120–122 b. l.);
3.9. kratų ir apžiūrų protokolais, iš kurių matyti, kad kratų metu pas kaltinamąją R. G. buvo paimti ir vėliau apžiūrėti kompiuteriai su UAB (duomenys neskelbtini) tvarkytos buhalterinės apskaitos (duomenys neskelbtini) programomis, dokumentai bei apskaitos registrai: Didžioji knyga, Skolos tiekėjams (sąskaita 443), Pirkėjų įsiskolinimas (sąskaita 241), Kasa (sąskaita 272), Atsargos (sąskaita 20), Darbų savikaina (sąskaita 600), kiti registrai (3 t., 56–67, 76–81, 85–200 b. l.; 4 t., 1–109 b. l.);
3.10. sutartimi Nr. P-14-16, iš kurios matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) ir kaltinamoji R. G. (4 t., 184–186 b. l.);
3.11. UAB (duomenys neskelbtini) metinėmis pelno mokesčio ir PVM mokesčio deklaracijomis, iš kurių matyti, kad jose pateiktos neteisingos bendrovės apmokestinamos pajamos už 2014 metus (5 t., 6–19 b. l.);
3.12. mokėjimo nurodymu, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 14 d. į valstybės biudžetą pervedė 3457 Eur, kurių nesumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) (8 t., 76–77 b. l.);
3.13. duomenimis apie UAB (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad bendrovės direktorius yra A. V. (1 t., 66–67 b. l.).
4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamoji R. G. kaltinime nurodytu laikotarpiu ir nurodytoje vietoje tyčia apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2014 metus. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamosios R. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausos metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jos kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
5. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajai R. G. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajai sutikus, 2018 m. gruodžio 18 d. buvo surašytas pranešimas (8 t., 78–80 b. l.), kuriame nurodyta, jog jai buvo išaiškinta galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės, ji neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, prašo sumažinti jos dydį.
6. Kaltinamosios R. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino valstybei padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
7. Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, apysunkis nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę (nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teista; po nusikalstamos veikos padarymo teista 4 kartus; bausta administracine tvarka; dirba) (7 t., 27–200 b. l.; 8 t., 1–18 b. l.)), į tai, kad yra dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – baudą, kuri yra žymiai mažesnė už nusikaltimo padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytos tokios bausmės (bauda iki 1000 MGL dydžio) vidurkį ir kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu.
8. Ši bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrinama pagal BK 63 straipsnyje nustatytas taisykles, kaltinamajai R. G. palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu.
9. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai (dokumentai), turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos faktūros, kvitai, kasos išlaidų orderiai ir kt. (iš viso 195 lapai), paliekami saugoti prie bylos.
10. Kardomosios priemonės kaltinamajai R. G. paskirtos nebuvo, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
R. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nubausti ją 45 MGL (1694 (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių) eurų dydžio bauda.
Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 30 MGL (1129 (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių) eurų) dydžio baudos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti R. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 220 MGL (8285 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant R. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą.
Į šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį visiškai ar iš dalies atliktą bausmę.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktus (dokumentus) – UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras, kvitus, kasos išlaidų orderius ir kt. (iš viso 195 lapus), palikti saugoti prie bylos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti R. G., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)). Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį (duomenys neskelbtini), o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Nesutikdama su paskirta bausme R. G. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jai, o jeigu ji išvykusi – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. R. G. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.