- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-01
- Bylos Nr.
- 1A-35-193-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Eligijus Gladutis, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- M. L.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 6 d. ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuosprendžiu pripažinta, kad M. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalyje todėl, kad 2007-08-01 apie 23.30 val. jis, Kėdainių rajone, kelio Valžys-Jotainiai-Pagiriai-Šėta 40-tajame kilometre, vairuodamas A. J. vardu registruotą automobilį ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 59, 68, 172 punktų reikalavimus, tai yra, būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 53 p.), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir būdamas neblaivus (KET 59,68 p.), privalėdamas pasirinkti saugų greitį atsižvelgdamas į kelio, meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę (KET 172 p.), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, dėl ko nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo mirtinai sužalotas automobilio ,,VW Golf“ keleivis R. G..
Šalies argumentai
Nuteistasis M. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-10-31 nuosprendį ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į švelnesnę bausmę, nesusijusia su laisvės atėmimu. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, nesvarstė ir nepasisakė dėl galimybės taikyti BK 62 str. ar BK 75 str., nors jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, žuvusiojo artimiesiems visiškai atlygino jų patirtą turtinę ir neturtinę žalą, žuvusiojo artimieji yra jam atleidę, jis išlaiko du mažamečius vaikus.
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras atsikirtimu į nuteistojo M. L. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą 2007-10-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį. Atsikirtime nurodoma, kad teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė tinkamą bausmės rūšį ir dydį. Nuteistojo teiginys, kad jis dirba ir vienas išlaiko šeimą bei du mažamečius vaikus yra neteisingas, nes iš turimų duomenų matyti, kad M. L. nusikaltimo padarymo metu nedirbo, verslo liudijimą turi tik nuo 2007-10-25, be to, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės.
Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Kad M. L. padarė Baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. uždraustą veiką įrodyta apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje įvertintais įrodymais. Apeliantas neginčija skundžiamos nuosprendžio dalies, kuria pripažinta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tik ginčija paskirtą laisvės atėmimo bausmę, prašydamas taikyti BK 62 ar 75 str. nuostatas.
BK 62 str. nuostatos taikomos tuo atveju, kai yra visos BK 62 str. 1 d. nustatytos sąlygos, o BK 62 str. 2 d. nustatyta, kad teismas paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę gali kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra nors viena iš BK 62 str. 2 d. 1-6 p. nustatytų sąlygų.
Pagrindo konstatuoti, kad M. L. galima taikyti BK 62 str. 1 d. nuostatas nėra. Viena iš būtinų BK 62 str. 1 d. taikymo sąlygų yra tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats atvyko ar pranešė apie šią veiką. Tokių duomenų byloje nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad apie įvykį policijai pranešė liudytojas A. J., A. L. iš įvykio vietos buvo pasišalinęs (liudytojo A. J. iš įvykio vietos išvežtas) ir tik vėliau kreipėsi į ligoninę dėl medicininės pagalbos suteikimo, o ne į policiją.
Nėra ir BK 62 str. 2 d. nustatytų sąlygų taikyti M. L. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Nors iš bylos duomenų matyti, kad M. L. išlaiko du mažamečius vaikus, tačiau BK 62 str. 2 d. 2 p. jam negali būti taikomas, nes nėra antros būtinos sąlygos-dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės mažamečių vaikų nebūtų kam prižiūrėti. Iš bylos duomenų matyti, kad abu nepilnamečius vaikus prižiūri M. L. sugyventinė O. J..
Taigi, taikyti M. L. BK 62 str. nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, pagrindo nėra.
Priešingai, negu tvirtinama apeliaciniame skunde apylinkės teismas nuosprendyje pasisakė dėl to, kodėl netaiko M. L. BK 75 str. nuostatų.
BK 75 str. nustato, kad asmeniui nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Apeliantas formaliai atitinka BK 75 str. nustatytas sąlygas, tačiau teismas sprendžia ar yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 str. suteikia teismams teisę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, o ne pareigą. Atidedant bausmės vykdymą būtinas pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neatsiejamai susijęs su nuteistojo asmens asmenybės pavojingumo visuomenei vertinimu. M. L. nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytus du tyčinius nusikaltimus. Nors šiuo metu M. L. ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus buvo baudžiamas keturis kartus : 2002-07-06, 2004-01-06, 2004-05-07 – už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti, 2005-12-24 - už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti, už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ( 1 t., 69 b.l. ). Apylinkės teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius duomenis apie apelianto asmenybę (šio autoįvykio kilimo neišvengiamumą sąlygojo akivaizdžiai nebrandus gyvenimas, nes kaltinamasis išvadų nei iš teistumų, nei iš buvusių administracinių nusižengimų nepadarė ), pagrįstai konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo įžvelgti, jog bausmės tikslai M. L. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje bei motyvuodamas M. L. skiriamą bausmę nepagrįstai konstatavo, kad naują nusikalstamą veiką M. L. įvykdė esant nusikaltimų recidyvui.
Sutinkamai su BK 27 str. 1 d. nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Iš nuosprendžių nuorašų (b.l. 53-57,58-63) matyti, kad 2005-04-19 nuosprendžiu M. L. nuteistas už veiką, padarytą 2004 m. vasario 7 d., o 2005-04-25 nuosprendžiu- už veiką, padarytą 2004 m. lapkričio 3 d. Tokiu būdu, M. L. įvykdydamas antrą nusikalstamą veiką dar nebuvo nuteistas už įvykdytą pirmą nusikalstamą veiką, skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už neatsargų nusikaltimą, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. L. padarė, turėdamas nusikaltimų recidyvą. Atsižvelgiant į tai, kad M. L. paskirta minimali BK 281 str. 6 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė, ši teismo nepagrįstai konstatuota aplinkybė reikšmės M. L. paskirtai bausmei neturi, nes dar labiau švelninti M. L. paskirtą bausmę pagrindo nėra. Negalimumą taikyti M. L. bausmės vykdymo atidėjimą apylinkės teismas motyvavo ne nusikaltimų recidyvu, o M. L. teistumu, kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymu ir nusikaltimo pasekmių sunkumu. Šie motyvai teisingi, su jais kolegija sutinka ir konstatuoja, kad pagrindo atidėti M. L. bausmės vykdymą nėra.
Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. L. paskyrė tinkamą bausmę. Skunde išdėstytais motyvais naikinti ar keisti nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.