Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2024-11-08 sprendimą administracinio ginčo byloje Nr. AG1-299/10-2024 (toliau – ir Sprendimas) ir atmesti pareiškėjo G. S. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024-09-17 įsakymo Nr. A1-333 dalyje (toliau – ir Įsakymas) dėl pareiškėjui G. S. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukimo į 2024-09-17 įsakymu Nr. A1-333 patvirtinto Nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašą (toliau – Sąrašas).

Nurodo, kad atsakovė nesutinka su pareiškėjo skunde ir Komisijos Sprendime nurodytu vertinimu. Teigia, kad Komisija klaidingai vertino faktinę aplinkybę dėl informacinio pobūdžio raštų įteikimo pareiškėjui, nes atsakovė raštus siuntė registruotu paštu ir tik nuo pareiškėjo priklausančių veiksmų ar neveikimo jis laiško negavo. Komisija nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ginčo klausimu. Informacinio pobūdžio rašto neatsiėmimas (negavimas) neatleidžia žemės sklypo savininko nuo pareigos sklypą prižiūrėti nuolatos.

Nurodo, kad faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prieš įtraukiant į Sąrašą, Žemės sklypas buvo kelis kartus apžiūrėtas, faktinė padėtis buvo užfiksuota vaizdinėje medžiagoje, Seniūnijos raštu pareiškėjo buvo reikalaujama imtis priemonių, kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti ir Žemės sklype būtų nuolat užtikrinama tvarka ir švara. Apie reikalavimų įvykdymą pareiškėjo prašoma raštu informuoti Seniūniją ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos. Taip pat rašte pažymėta, jog, suėjus aukščiau nurodytam terminui, bet ne vėliau kaip iki liepos 31 d., bus atliekama Žemės sklypo pakartotinė apžiūra, po kurios bus priimamas galutinis sprendimas dėl valdomo/naudojamo Žemės sklypo įtraukimo ar neįtraukimo į Sąrašą. Įvertinus aukščiau nurodytus Seniūnijos surinktus įrodymus, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius išleido skundžiamą Įsakymą, kuriuo patvirtino Sąrašą, į jį įtrauktas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas. Komisija savo Sprendime nagrinėjo vienintelę pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę – dėl Aleksoto seniūnijos rašo išsiuntimo ir įteikimo ir nagrinėdama šią aplinkybę Komisija padarė nepagrįstą išvadą, kad, nepaisant visų surinktų Aleksoto seniūnijos įrodymų dėl Žemės sklypo nepriežiūros, vien informacinio pobūdžio rašto neįteikimas pareiškėjui sąlygojo neteisėtą Įsakymu patvirtinto Sąrašo dalies priėmimą dėl pareiškėjo Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą.

Pažymi, kad žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-06-07 sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašas oficialiai paskelbtas Lietuvos Respublikos teisės aktų registre ir savivaldybės internetinėje svetainėje, todėl jo nuostatos pareiškėjui objektyviai turi būti žinomos. Pagal Aprašo 4 punktą nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Pareiškėjas pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus, o būtent Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3., 25.14., 25.16. papunkčius, todėl nustačius, kad ginčo atveju pareiškėjas nevykdė teisės aktais jam nustatytos pareigos tvarkyti Žemės sklypą, atsakovė, neviršydama jai priskirtos kompetencijos ir nepažeisdama pagrindinių akto priėmimo procedūrų, pareiškėjo Žemės sklypą pagrįstai įtraukė į Sąrašą. Iš Seniūnijos Nenaudojamos žemės patikrinimo bei pakartotinio patikrinimo aktų matyti, jog yra nustatytos visos būtinos nustatyti aplinkybės apie Žemės sklypo nepriežiūros faktą: tiek pirminio, tiek pakartotinio Žemės sklypo patikrinimo metu nustatyta, jog jis netvarkomas, neprižiūrimas, aukšta žolė, kuri akivaizdžiai viršija 12 cm., užverstas įvairiomis atliekomis. Be to, minėtas Nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose nustatytas aplinkybes patvirtina ir fotonuotraukos, kuriose matyti akivaizdi Žemės sklypo nepriežiūra.

Nurodo, kad nors pareiškėjas savo skunde teigė, kad Seniūnijos atlikto Žemės sklypo apžiūros metu buvo padarytos netikslios išvados apie Žemės sklypo nepriežiūrą, kas suteikia pagrindą manyti, jog jis kritiškai vertina Nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, tačiau pats nepateikia jokių įrodymų, kad nuo pirminės Žemės sklypo apžiūros 2024- 05-13 iki 2024-09-17, kuomet buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, Žemės sklypas buvo nuolat ir tinkamai tvarkomas. Be to, teismų praktikoje šio tipo bylose yra ne kartą konstatuota, kad aplinkybę, kad ginčo žemės sklypai yra naudojami ir tvarkomi tinkamai, turėtų įrodyti būtent pareiškėjas. Pareiškėjas teigdamas, kad atsakovė netinkamai vertino faktines aplinkybes, turėjo pateikti tokį teiginį patvirtinančius įrodymus, o to padaryta nebuvo, o Komisija savo Sprendime šias aplinkybes aptarti turėjo, tačiau to nepadarė. Atsakovės vertinimu, Sprendime padaryta išvada nėra pakankamas pagrindas skundą tenkinti, ir išbraukti pareiškėjo Žemės sklypą iš Įsakymu patvirtinto Sąrašo.

Teigia, kad nesuprantama, kokie neteisėti veiksmai ar kokie dar procedūriniai veiksmai iš atsakovės pusės galėjo ir turėjo būti atlikti, jei pats adresatas siuntų, adresuotų jam asmeniškai, neatsiima, kad Komisijos vertinimu, procedūra būtų atlikta tinkamai. Nei asmeniškai į rankas įteikti siunčiamų raštų, nei ieškoti alternatyvių fizinių asmenų kontaktų, kurie nėra nurodomi oficialiuose registruose, nei Aleksoto seniūnija, nei atsakovė, neturi ir negali, kadangi tokia perdėtai didelė našta kliudytų normaliam atsakovės darbui ir sukeltų neproporcingai didelę administracinę naštą. Nesuprantama, kaip atsakovė gali būti laikoma pažeidusi administracinę procedūrą, jei pažeidimas padarytas ne atsakovės, o paties pareiškėjo, kadangi ne kas kitas, o būtent jis, jam adresuotos siuntos neatsiėmė. Pareigos bet kokiais būdais įteikti žemės sklypų savininkams informacinio pobūdžio raštus suabsoliutinimas yra nepagrįstas ir niekaip neįtakoja žemės sklypo nepriežiūros fakto. Todėl laiko, kad Komisija nepagrįstai sureikšmino aplinkybes dėl Aleksoto seniūnijos veiksmų, kurie visiškai atitiko Aprašo reikalavimus, vykdant sklypo apžiūras bei rašto įteikimo aplinkybes ir iš esmės neteisingai vertina savininko pareigą prižiūrėti savo turtą ir laikytis norminių teisės aktų reikalavimų žemės sklype. Pareiga rūpintis turtu kyla ne iš seniūnijos ar kitų subjektų raštų įteikimo ar neįteikimo, bet iš norminių teisės aktų reikalavimų, apie kuriuos pareiškėjas tikrai žinojo, kadangi jie yra bendrinio pobūdžio ir suprantami bet kuriam savo teisėmis ir pareigomis besirūpinančiam asmeniui.

Nurodo, kad teisinis reguliavimas įpareigoja žemės savininką žemės santykių srityje elgtis atidžiai, rūpestingai bei atsakingai, su nuosavybės teisės objektu susijusias įstatymų nustatytas pareigas vykdyti laiku ir tinkamai. Pareiškėjas ir Komisija suabsoliutindami atsakovės pareigą informuoti pareiškėją apie žemės sklypo priežiūros defektus po patikrinimo paneigia Lietuvos Respublikos civiliniam kodekse (toliau – CK) įtvirtiną pačio pareiškėjo pareigą tinkamai rūpintis savo turtu, o tokia vienam aukščiausių teisės aktų prieštaraujanti racionalizacija negali būti pripažinta tinkama ir teisėta.

Pažymi, kad Įsakymas priimtas įvertinus visas faktines situacijos aplinkybes ir surinktus įrodymus, o vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su ginčijamą Įsakymą priėmusios institucijos atliktu jos veiksmų vertinimu ir teisės normų taikymu, nėra pagrindas naikinti skundžiamo Įsakymo dalį ir tokį Įsakymą laikyti neatitinkančiu teisės aktuose numatytų reikalavimų administracinio akto turiniui. Subjektyvus pareiškėjo nepasitenkinimas susidariusia situacija taip pat nelaikytinas teisiniu pagrindu naikinti absoliučiai teisėtą, motyvuotą ir teismų praktiką, bei teisės aktų aiškinimą atitinkantį sprendimą.