Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1973-1131/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-27
Bylos Nr.
1-1973-1131/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20674-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
V. S.
Advokatai
Jonas Bložė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1973-1131/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20674-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, Dianai Sabinai Bakaitytei, Aušrai Razutienei,dalyvaujant prokurorams Ivetai Vaivadienei, Renatai Augutavičienei, Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamajam V. S. (V. S.), jo gynėjui advokatui Jonui Bložei,vertėjoms Eglei Smailienei, Irinai Pikčilingienei, Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2020 m. gegužės 29 d., apie 00.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad pripažįsta išgėręs alaus ir važiavęs su mašina namo, policijai pareikalavus, parodė dešinį posūkį ir sustojo. Iš pradžių pareigūnai E. T. ir S. Ž. prisistatė lietuvių kalba, jis pasakė, kad nėra Lietuvos pilietis ir nesupranta lietuviškai, supranta tik rusiškai, ukrainietiškai ir graikiškai. Pirmiausia bendravo su E. T., pradžioje jis pradėjo kalbėti lietuviškai, kai pasakė, kad jis nesupranta lietuviškai, tada jis pasakė rusiškai – teises ir asmens dokumentus. Jis paėmė leidimą gyventi, nespėjo ištiesti rankos ir perduoti, jam išplėšė iš rankos, lygiai taip pat buvo su teisėmis, išplėšė iš rankų. Jis suprato, kad pareigūnas reikalauja dokumentų, tuo metu jokio vertėjo nebuvo, tai buvo gatvėje, kur jį sulaikė. Po to, kai jį uždarė į mašiną, moteris buvo priėjusi, bet jis nesuprato, ko ji reikalauja. Pradžioje ji kalbėjo lietuviškai, po to „laužyta“ rusų kalba, ji tik buvo priėjusi paklausti, ar aš pūsiu, tai buvo tada, kai jis jau sėdėjo jų mašinoje, jis atsisakė. Pareigūnai jam neišaiškino atsisakymo tikrintis neblaivumo pasekmių, nesiūlė jam važiuoti pasitikrinti į gydymosi įstaigą. Tas vaikinas, kuris išplėšė dokumentus iš rankų, ir dar vienas, kuris privažiavo vėliau, nurodė eiti tiesia linija ir paliesti nosį. Po to stovėjo gale jų automobilio, tuo metu priėjo policininkė dar kartą pasiūlyti, pasakė – nori ar nenori. Pareigūnai nesakė, kad įvykis yra filmuojamas, nematė kameros ant pareigūno uniformos. Atsisakė pūsti todėl, kad pareigūnai, kai suprato, kad jis nėra Lietuvos pilietis, išplėšė jam iš rankų dokumentus, nors jis neatsisakė juos paduoti. Du kartus mergina siūlė pasitikrinti neblaivumą, jis atsisakė. Kai jie jau važiavo iš sulaikymo vietos, paklausė, ar jis nenori pranešti giminaičiams, pasakė, kad nori atgauti telefoną ir paskambinti advokatui, tačiau jie nedavė. Nesutinka su tuo, kad jam išplėšė dokumentus iš rankų, jis neprieštaravo juos atiduoti, paskui paėmė telefoną, neleido paskambinti advokatui, paėmė ir rankinę, laukė kito ekipažo. Jis nesuprato, kas vyksta, jam neleido paskambinti advokatui. Jis paaiškino, kodėl nenorėjo pūsti – pareigūnai iš pradžių pasielgė neteisingai, jis dokumentus davė, nereikėjo jų plėšti. Jam pasakė išlipti iš mašinos, jis išlipo, telefoną paėmė iš jo ir jam jo nebedavė, atidavė tik skyriuje. Jis nežinojo, kur nuvežė jo automobilį, suprato, kad į stovėjimo aikštelę, o jį išvežė į skyrių. Maždaug po valandos atėjo policininkas ir dar vienas pilietis, kuris matyt buvo vertėjas, jam siūlė pasirašyti kažkokį popierių, bet jis jo nepasirašė. Kitą dieną, maždaug po pietų, jį apklausė, buvo moteris vertėja ir advokatas. Sakė, kad bus bauda iki 2500 eurų. Jis pasirašė dokumentą, vertėjas išvertė, kas ten parašyta, bet kai jam jį įteikė, paimti mašinos negalėjo, nes ji ne jo, o įmonės. Nesakė pareigūnams, kad nesupranta, ką jie sako, jis tik pasakė tam pareigūnui, kuris jį sustabdė, paskui kitiems, kurie atėjo vėliau, nieko tokio nesakė. Kai atvažiavo kitas ekipažas, vyresnis vyriškis gerai kalbėjo rusiškai, jis jam nieko ir nesakė, kad kažkokie reikalavimai, kad jis privalo ar kad taip bus geriau. Jis rusiškai supranta ir suprato, ką rusiškai sakė pareigūnai. Nuo to momento, kai paėmė dokumentus ir paprašė pasitikrinti blaivumą, praėjo 15-20 min., galbūt ir daugiau, iki pusvalandžio. Per tą laiką pareigūnai jam nieko papildomai neaiškino, nesakė, kad pagal Lietuvos įstatymus pareigūnų reikalavimai yra privalomi, nebent sakė lietuviškai, bet ne rusiškai. Ką jie kalbėjo rusiškai, jis viską suprato, bet jie su juo daug ir nekalbėjo. Kai jis sėdėjo policijos automobilyje, kai viskas buvo pasibaigę, moteris buvo priėjusi ir pasakė, ar jis dar kartą pūs į alkotesterį, ji stovėjo toli nuo policijos automobilio, tačiau jis girdėjo, ką ji pasakė. Šito ji klausė jo antrą kartą, suprato, kad daugiau nebeklaus. Pareigūnai jam neaiškino jo teisių ir pareigų, neaiškino kodėl jie paėmė jo telefoną ir kodėl jo negrąžina, pareigūnai neaiškino, kodėl jie jį sulaiko ir išveža. Nurodė, kad liudytoją A. Š. mato pirmą kartą, su juo nebendravo, taip pat patvirtino, kad įvykio metu bendravo su pareigūnu A. S..

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas vyriausiasis patrulis E. T. paaiškino, kad prisimena įvykį ir kaltinamąjį. Gavo iškvietimą, kad ,,Audi“ vairuoja galimai neblaivus asmuo, iškvietimo adreso neprisimena. Reagavo nuo vakarinio aplinkkelio, minėtą automobilį pastebėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, įjungė švyturėlius, garsinį signalą ir sustabdė. Priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo kaltinamasis. Paprašius dokumentų, jis išlipo iš automobilio, iš bagažinės išsiėmė savo rankinę, pateikė dokumentą, tuo metu privažiavo kitas ekipažas, nes į įvykį reagavo 2-3 ekipažai. Pamačius, kad asmuo bendrauja rusų kalba, priėjo kitas kolega, kuris jam išaiškino teises, pareigas, pasiūlė tikrintis blaivumą, bet asmuo atsisakė. Su juo nebendravo, kolegė S. taip pat nebendravo, nes jis lietuviškai ir angliškai nesuprato, rusiškai su juo bendravo kitas ekipažas. Maždaug po 20 min. atvažiavo nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas A. S., kuris dar karą siūlė tikrintis blaivumą, išaiškino teises, pareigas, kad gali kreiptis savarankiškai dėl sveikatos būklės įvertinimo, sulaikymo priežastį, bet asmuo nesutiko tikrintis, ant jokių dokumentų nepasirašė, ant neblaivumo nustatymo akto pasirašyti atsisakė, buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Po trijų savaičių šitą asmenį vėl sustabdė, jis vėl atsisakė tikrintis blaivumą. Kitas ekipažas P. S. ir A. Š. atvyko maždaug poros minučių bėgyje po kaltinamojo automobilio sustabdymo. P. S. pasiūlė tikrintis blaivumą. Tikrintis blaivumą siūlė praktiškai visi patruliai – P. S., A. Š., A. S. – buvę vietoje, jis pradžioje siūlė lietuviškai, privažiavęs ekipažas siūlė rusiškai. P. jam rusų kalba išaiškino visas teises ir pareigas, įvykis buvo nufilmuotas Bodycamera, ją turėjo arba A. Š., arba P. S., nes komandoje turi vieną. Pas juos ekipaže kamerą turėjo kolegė S. Nuo kaltinamojo sklido stiprus alkoholio kvapas, reakcija buvo sulėtėjusi, akys paraudusios, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Neblaivumo nustatymo akte yra nurodyta, ar žmogus gali užsimerkęs piršto galiuku paliesti nosį, ar gali eiti tiesia linija, tai buvo padaryta. P. S. nurodė, kad jis praeitų tiesia linija ir rankos pirštu paliestų nosį, tai buvo nurodyta rusų kalba. Jis (E. T.) viską kaltinamajam išaiškino savo gimtąja lietuvių kalba, šalia buvęs kolega P. S. viską tą, ką jis pasakė lietuviškai, jam išvertė ir pasakė rusų kalba. Kai kurie žmonės vengia (duomenys neskelbtini) bendrauti lietuviškai, jie įsivaizduoja, kad galima patrulį „vedžioti už nosies“ ir sakyti, kad jis lietuviškai nekalba, todėl jam buvo ir lietuviškai, ir rusiškai paaiškinta. Kai kaltinamasis dokumentus pateikė, tada buvo aišku, kad jis (duomenys neskelbtini) pilietis, tuomet suprato, kad jis lietuviškai nesupranta. Kaltinamasis išlipo iš automobilio, pradžioje buvo nemandagus, arogantiškas, bet galiausiai dokumentus pateikė. Konkrečiai negali pasakyti, kuriuo momentu buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, nes įvykis buvo seniai, be to, turėjo du identiškus atvejus su šiuo asmeniu, todėl gali kirstis parodymai. Telefoną su rankine paėmė ir padėjo į daiktadėžę, šalia sulaikymo kameros. Vėliau jis bendravo su tyrėju A. S., jis sakė, kad kaltinamasis viską suprato, bet nieko nenori pasirašyti ir bendrauti.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja vyriausioji patrulė S. Ž. paaiškino, kad įvykį prisimena, gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Tuo metu jie buvo vakariniam aplinkkelyje, arčiausiai, privažiavo prie (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį ,,Audi“, įjungė švyturėlius ir garsinį signalą, sustabdė automobilį. Kaip tik tuo metu privažiavo kiti kolegos, priėjo pabendrauti su vairuotoju. Paaiškėjo, kad vairuotojas buvo toks ir toks, pamatė, kad jis galimai neblaivus, nes kalba nerišli, jautėsi alkoholio kvapas, reakcija sulėtėjusi, paraudusios akys. Atvažiavę kolegos rusiškai pasiūlė pasitikrinti blaivumą, vairuotojas atsisakė. Filmavo viską su Bodycamera, kuri buvo ant jos, filmavo visą laiką nuo iškvietimo pradžios. Pradžioje jie prisistatė lietuviškai, nes nežinojo, kad vairuotojas (duomenys neskelbtini) pilietis, vėliau priėjo kolegos A. Š. ir P. S., kurie bendravo rusiškai. Girdėjau, nes buvo netoliese, P. S. bendravo su vairuotoju, pasiūlė vieną kartą tikrintis blaivumą, bet atsisakė, po kurio laiko pasiūlė dar kartą, vėl atsisakė. Teises, pareigas išaiškino, atsisakymo pasekmes irgi išaiškino. Aiškino P. S., kuris kalbėjo rusiškai. Vėliau su kolega P. pakalbėjo, jis pasakė, kad vairuotojui išaiškino teises ir pareigas, siūlė tikrintis blaivumą, bet jis atsisakė, kad įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės. Neblaivumo nustatymo akte yra nurodyti punktai – eiti tiesia linija ir paliesti pirštu nosį; aktas jos vardu, tai ji ir tikrino. P. S. bendravo rusiškai su vairuotoju ir jis išvertė, ką vairuotojas turi daryti, bet vairuotojas atsisakė pasirašyti ant akto. Kolega nurodė kokius veiksmus atlikti, kurie nurodyti akte. Vairuotojas laikė rankoje dokumentus, pats paduoti nenorėjo, norėjo, kad jie nuskaitytų iš jo rankų, todėl jie iš jo rankų paėmė dokumentus.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas pareigūnas A. Š. paaiškino, kad šiais metais vieną dieną buvo patruliavęs su P. S. automobiliu. Atsimena, kad asmuo buvo sustabdytas, bet buvo tamsu, tai veido nematė, dar buvo atvykęs vienas ekipažas, nes jų ekipažas baiginėjo darbą, atvažiavo E. T. su S. Ž., jie pasiliko, o jų ekipažas išvažiavo, perdavė jiems sustabdytą asmenį. Veido vairuotojo nepamena, buvo tamsu, neatsimena automobilio numerių, atsimena, kad lietuviški numeriai buvo. Negali pasakyti, kiek asmenų buvo automobilyje, atrodo, kad buvo vienas vairuotojas. Kitas ekipažas tikrino asmens blaivumą. Jis nereikalavo vairuotojo dokumentų, gal jo kolegos reikalavo dokumentų. Su sustabdytu asmeniu asmeniškai nebendravo, gal tam asmeniui ką nors ir sakė, bet nepamena, jis rusakalbis, jie visi su juo bendravo – S., Ž., T. To asmens buvo nerišli kalba, iš to sprendė, kad jis galimai neblaivus. Prie jo iš pareigūnų niekas netikrino to asmens blaivumo. Jie nedarė asmeniui testo, kad eiti tiesia linija, nebent kiti pareigūnai tą darė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis P. S. nurodė, kad į įvykį, dėl kurio nagrinėjama byla, tik baigdamas darbą atvažiavo, sustojo ir išvažiavo. Buvo pranešimas, kad galimai automobilis važiuoja su neblaiviu vairuotoju. Jie prisijungė, nes tiesiog buvo tame mikrorajone, keli ekipažai jau buvo, tiksliai nepasakys kiek, bet pamena, kad buvo E. T., S. Ž.. Jie pirmieji kaltinamąjį pagavo ir su juo dirbo. Jis, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo, kad jie buvo sustabdę automobilį, jei neklysta – Audi. Jam išlipus, jau kolegos, t. y. E. T., bendravo su juo. Vyras kalbėjo rusiškai. Iš pirmo žvilgsnio jis buvo stipriai neblaivus, sklido alkoholio kvapas. Kolegos pasiūlė pasitikrinti blaivumą, jis kategoriškai atsisakė, t. y. jis pasakė: „ja ne budu dut“ (aš nepūsiu). Kuris iš kolegų siūlė pasitikrinti blaivumą, nepamena. Jis (kaltinamasis) matė alkotesterį, bet toliau jo jau nebuvo, kai kolegos bandė jį įtikinėti. Ar tas atsisakymas buvo vienkartinis, ar buvo daugiau kartų, tiksliai nežino. Kuris iš kolegų bandė įtikinėti pūsti, tai tiksliai nepasakys, jau minėjo, kad buvo E. T. ir S. Ž. ekipažas, jie pirmi susistabdė jį, dirbo su juo. Nepamena, ar kolegos kartu, ar atskirai – ar T., ar Ž. – siūlė tikrintis neblaivumą. Kaltinamasis reiškė nepasitenkinimą, kad buvo sustabdytas, pyko ant policijos, keikėsi, nepamena tiksliai kaip. Jis pats lyg ir nesiūlė kaltinamajam pasitikrinti blaivumo. Taip pat nepamena, ar tiesiogiai su kaltinamuoju bendravo, gal jis jam kažką ir sakė rusiškai. Jis puikiai suprato tą jų rusų kalbą, nes jis ir atsakinėjo bendraujant. Su kaltinamuoju buvo bendraujama ir gimtąja kalba, ir rusiškai. Viskas nufilmuota yra. Jis jokių veiksmų neatliko, tiesiog baigdami darbą su kolega A. Š., t. y. kitu ekipažo nariu, užvažiavo, bet buvo trumpai. Paskui jie baigė darbą, kolegoms pagalbos nereikėjo ir išvažiavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas A. S. nurodė, kad tiksliai nepamena, kokią dieną patruliavo su tyrėju A. Š.. Pamena, kad buvo gautas pranešimas, jog lyg ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, ar kur ten, buvo sustabdytas ,,Audi“ vairuotojas, kuris buvo neblaivus ir vairuotojas atsisakė tikrintis blaivumą. Kadangi jo darbas yra ikiteisminio tyrimo pradėjimas (jis nestabdo automobilių, jis tik pradeda ikiteisminius tyrimus, nustačius nusikalstamos veikos požymius), o jų ekipažas buvo netoliese, iškart ten atvažiavo, pastebėjo netoliese stovintį automobilį ,,Audi“, valstybinio numerio nežino, bet byloje turi būti konkrečiai nustatytas. Buvo policijos automobilis. Nepamena policijos pareigūnų, kurie sustabdė kaltinamąjį. Byloje turi būti žmogaus tarnybinis pranešimas, blaivumo nustatymo aktas, kur žmogus atsisakė tikrintis blaivumą. Taip pat turi būti transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, tai šitie pareigūnai ir turėjo būti su juo. Tame automobilyje sulaikymo patalpoje buvo pilietis, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nes nuo jo akivaizdžiai sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, akys paraudusios, matėsi, kad žmogus neadekvatus, nes paveiktas alkoholio. Jis atsisakė tikrintis blaivumą, t. y. jis žodžiu pasakė, kad „aš nepūsiu“. Nežino, dėl kažkokių priežasčių jis buvo nepatenkintas, buvo nusiteikęs prieš policiją, ir pasakė, kad „aš nenoriu“. Jis buvo patalpintas į sulaikymo kamerą, iš jo paimti asmeniniai daiktai ir dėl to galbūt įvyko konfliktas. Jis buvo priėjęs prie jo su alkotesteriu, paklausė, ar jis vartojo, jis atsakė, kad „taip“. Buvo gan agresyvus, pasakė, kad „čia ne jūsų reikalas, nelįskite prie manęs“, ypač agresyvus pasidarė, kai atvažiavo priverstinio nuvežimo automobilis. Kaltinamasis nenurodė prieš kiek laiko ir ką vartojo. Tada jis paaiškino, kas čia per prietaisas, paaiškino, kad jis gali pasitikrinti pūsdamas orą į vamzdelį, ir, priklausomai nuo rodmens, jis gali būti patrauktas baudžiamojon arba administracinėn atsakomybėn. Bet kaltinamasis vis tiek atsisakė, pasakė, kad jam vienodai, jis nesitikrins. Jam buvo paaiškinta, kad jeigu atsisako, tai yra baigtas nusikaltimas, jis bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal tam tikrą straipsnį. Taip pat jam buvo paaiškinta, kad jeigu jis nesugeba, tai bus pristatytas į narkologinį, bet jis atsisakė tikrintis blaivumą. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, visus procesinius dokumentus, kiek pamena, pildė A. Š.. Būnant įvykio vietoje ir jo kolega, ir kiti pareigūnai filmavo, kaltinamasis buvo įspėtas, kad bus filmuojama, jis neprieštaravo ir ši vaizdo medžiaga turi būti prijungta prie bylos. Neblaivumo nustatymo aktą pasirašė S. Ž., jis tą aktą matė. Jis atėjo prie kaltinamojo su šiuo aktu ir jam paaiškino, kas per aktas. Gali būti, kad akte pasirašė S. Ž. ir E. T.. Jis tik kaltinamam rusų kalba paaiškino, kas čia per aktas, pasakė, kad surašytas toks ir toks aktas dėl neblaivumo, ir pasekmės. Jis pats neblaivumo akto nepasirašė. Jis kaltinamajam minėjo, kad jeigu pripūs mažiau nei 1,5 prom., tai yra administracinė atsakomybė, tačiau kodėl šito nėra vaizdo medžiagoje – nežino. Jis asmeniškai su kaltinamuoju bendravo rusiškai, nes tai jo gimtoji kalba. Jis puikiai supranta ir kalba rusiškai. Kaltinamasis kuo puikiausiai kalbėjo rusiškai, jis puikiausiai atsakinėjo į klausimus, jis vykdė tam tikrus jo nurodymus. Jis pradėjo labai konfliktuoti, kai buvo paimama ir priverstinai nuvežama transporto priemonė. Jis pradėjo agresyviai elgtis sulaikymo patalpoje, tai jam buvo paaiškina, kad jeigu neapsiramins, tai bus panaudota jėga. Jis suprato ir nusiramino. Jam taip pat buvo paaiškinta, kad važiuos į policijos komisariatą, kur bus tęsiami procesiniai veiksmai. Jis kuo puikiausiai suprato, jis neatsakė, kad nesuprato. Tai jis (pareigūnas) ir suprato, kad kaltinamasis moka kalbėti rusiškai ir šią kalbą supranta. Kaltinamasis su juo kalbėjo rusų kalba. Atsisakymo tikrintis nuo neblaivumo pasekmes, kas jam gresia už atsisakymą, paaiškino du policijos pareigūnai vietoje ir jis asmeniškai. Jis gal tris kartus paaiškino, nepamena tiksliai kiek. Jis neatliko neblaivumo nustatymo, t. y. durti pirštu į nosį, eiti tiesia linija, greičiausiai tie pareigūnai, kurie buvo prieš jį, tai padarė, jis asmeniškai to nedarė, ir ar kiti darė, negali pasakyti. Jo porininkas turėjo kamerą ir filmavo. Kaltinamasis prašė duoti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, komisariate jis jau turėjo savo daiktus, taip pat ir mobiliojo ryšio telefoną jis asmeniškai buvo jam grąžinęs. Kaltinamasis nebuvo jam nurodęs, kad jis norėtų kam nors paskambinti. Kai atvyko priverstinio nuvežimo tralas, jam buvo grąžinti visi dokumentai – rankinukas, kiek pamena, ir telefonas. Visi daiktai turėtų būti įrašyti, kai žmogus pristatytas į OVS, į daiktų paėmimo laikino sulaikymo protokolą. Visos kaltinamojo atsisakymo tikrintis blaivumą aplinkybės turi būti užfiksuotos vaizdo medžiagoje.

Iš Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo A. Š. tarnybinio pranešimo viršininkei matyti, kad pagal Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyr. patrulio E. T. 2020 m. gegužės 29 d. tarnybinį pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad V. S. 2020 m. gegužės 29 d., apie 00.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (b. l. 1-2, 6-9).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. gegužės 29 d., 00.28 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog (duomenys neskelbtini), vakariniu aplinkkeliu link (duomenys neskelbtini) pusės vingiuodamas po kelią važiuoja automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-5).

Iš vyr. patrulio E. T. 2020 m. gegužės 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 29 d., apie 00.30 val. dirbdamas kartu su patrule S. Ž., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad vakariniu aplinkkeliu link (duomenys neskelbtini) pusės, vingiuodamas po kelią važiuoja automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vykstant į įvykio vietą iš VPK OVS budėtojo gavo papildomą pranešimą, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vakarinio aplinkkelio pasuko į (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, sustabdė (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. 51. Priėję prie sustabdyto automobilio vairuotojo pusės, paprašė vairuotojo pateikti automobilio dokumentus ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Iš pateiktų dokumentų paaiškėjo, kad automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis V. S.. Bendraujant su V. S., iškart pajuto nuo pastarojo sklindantį stiprų alkoholio kvapą, asmens akys buvo paraudusios. Asmens paklausė, ar šis vartojo alkoholį, jis atsakė, kad vartojo ir vakar, ir šiandien. Nustačius asmeniui neblaivumo požymius buvo nuspręsta patikrinti asmens blaivumą su turimu tarnybiniu alkoholio matuokliu. Pasiūlius jam pasitikrinti blaivumą, šis tai padaryti kategoriškai atsisakė. Tada paaiškino jam apie gręsiančią baudžiamąją atsakomybę dėl atsisakymo tikrintis blaivumą bei paaiškino teisę kreiptis į medicinos įstaigą, tačiau V. S. dar kartą atsisakė tikrintis blaivumą. Taip pat V. S. atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo aktą ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą. Atsisakymas tikrintis blaivumą užfiksuotas Bodycam Nr. 1737 (b. l. 10).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas ir aprašytas automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Pažymėta, kad matyti smulkūs automobilio kėbulo apibraižymai, pridėtos nuotraukos. Kaltinamasis V. S. protokole pasirašyti atsisakė (b. l. 15-21). Transporto priemonė nuvežta į aikštelę (b. l. 23-24).

2020 m. gegužės 29 d. 00.40 val. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. S. atsisakė tikrintis blaivumą, nors jam buvo išaiškinti tokio atsisakymo teisiniai padariniai ir asmuo buvo įspėtas dėl filmavimo. Akte taip pat nurodoma, kad kaltinamajam buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Vertinant bendrą asmens būklę užfiksuota, kad jis eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Akte pažymėta, kad V. S. nuo parašo atsisakė (b. l. 22).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 25, 27).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Audi A6“ (2006 m.) kaina Lietuvoje yra 3728 EUR (be PVM), 4510 Eur (su PVM) (b. l. 26).

Teisiamojo posėdžio metu, dalyvaujant liudytojams pareigūnams A. S. ir P. S., buvo peržiūrėtas iš Vilniaus apskrities VPK gautas kompaktinis diskas su jame esančiais šešiais vaizdo įrašais (b. l. 131, 135, 136). Nustatyta, kad visuose šešiuose vaizdo įrašuose pareigūnai iš esmės tarpusavyje bendrauja lietuvių kalba, su kaltinamuoju – po to, kai buvo išsiaiškinta, kad jis nesupranta lietuvių kalbos ir yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, rusų kalba:

vaizdo įraše Nr. 2020_0529_003210_007 2020 m. gegužės 29 d. 00:32:11 val. pareigūnas sako ,,reikia dokumentų automobilio“, kaltinamasis atsako: ,,Jūsų draugas išmetė kažkur tai čia, čia yra mano dokumentas.. gerai...aš pasakiau neduosiu“. Pareigūnas: ,,reikia pūsti, reikia patikrinti blaivumą“ Kaltinamasis: ,,nuo ko pradėti“. Pareigūnas: ,,iš pradžių duokite savo dokumentą“. Kaltinamasis: ,,aš neduosiu“. Pareigūnas: ,,teisės vairuoti transporto priemonę“. Kaltinamasis: ,,sekundėlę“. Pareigūnas: ,,lietuviškai gal turite“. Kaltinamasis: ,,kam man lietuviškas. Tu paėmei pas mane...keletą dienų..“;

vaizdo įraše Nr. 2020_0529_003710_008 2020 m. gegužės 29 d. 00:37:10 val. pareigūnas sako: ,,dokumentą prašom duoti į rankas... Gerbiamasis… Nesuprantate žmogiškai...Nusiramink. Mes turime teisę reikalauti“. Kaltinamasis: ,,ištraukiat iš rankų. Jūs ištraukėte dokumentą. Aš pasakiau, kad aš neduodu. Tik iš mano rankų. Yra kamera, viskas filmuojama. Ką, aš pasakiau, kad aš neduodu. Viskas fiksuojama yra“. Pareigūnas: ,,gėrėte?“. Kaltinamasis: taip, gėriau. Vakar. Šiandien. Ne. ne… Mano pasas.“ Pareigūnas: ,,antrą kartą prašau. V., taip“. Kaltinamasis: ,,šimtą kartų klausiate“. Pareigūnas: ,,Jūs pažeidėte…“. Kaltinamasis: ,,ne, nepažeidžiau. Ne, ne...Nenoriu“. Pareigūnas: ,,kodėl?“. Kaltinamasis: ,,nenoriu. Jūs ką, suimsite?“ Pareigūnas: ,,taip, yra baudžiamoji byla kaip atsisakymas.“ Toliau neaiškus tekstas, neverčiama. Kaltinamasis: ,,mano teisės… Dar kartą duosiu va, imkite. (duomenys neskelbtini), po to leidimas gyventi... Plėšk, klausyk..“ Pareigūnas: ,,Jūs ką tik atsisakėte, dar trečią kartą klausiu, ar pūsite ar nepūsite?“ Kaltinamasis: ,,ne. Jūs suprantate, kad ištraukėte, aš galiu sau leisti“. Pareigūnas: ,,ar pūsite?“ Kaltinamasis: ,,ne, nepūsiu“. Pareigūnas: ,,ar žinote, dėl ko važiuosite pas mus?“. Kaltinamasis: ,,ką jūs darote?“. Pareigūnas: ,,jeigu jūs nepūsite, tada būsite sulaikytas... Atiduosim viską. Mes viską atiduosim“. Kaltinamasis: ,,aš galiu paimti savo tašytę?“. Pareigūnas: ,,sėskite į automobilį“. Kaltinamasis: ,,aš prisėsiu, prisėsiu. Ar galiu paimti savo tašytę?“. Pareigūnas: ,,mes jums atiduosim. Prašau prisėsti į automobilį.“ Kaltinamasis: ,,duokite man mano tašytę.“ Pareigūnas: ,,atiduosim, atiduosim. Prisėskite prašom“. Kaltinamasis: ,,aš nieko nesakau, bet atiduokite man tašytę“. Pareigūnas: ,,atiduosime, bet reikia pirma sėsti į automobilį“. Kaltinamasis: ,,atiduosite?“. Pareigūnas: ,,taip, atiduosim. Tuoj atiduosim viską“. Vaizdo įraše matyti, kad kaltinamasis atsisako pūsti. Pareigūnas: ,,tuoj atvažiuos kitas tarnybinis“;

vaizdo įraše Nr. 2020_0529_003620_017 2020 m. gegužės 29 d. 00:36:12 val. pareigūnas sako: ,,vairuotojo pažymėjimą pateikite“. Kaltinamasis: ,,dokumentą vairuotojo“. Pareigūnė: ,,vairuotojo pažymėjimą“. Pareigūnas: ,,vairuotojo pažymėjimą. Ar jūs lietuviškai kalbate. Lietuvoje kalbama lietuviškai.“ Pareigūnė S. Ž. (toliau – S. Ž.): ,,Pauliau, ateik čia.“ Kaltinamasis: ,,suprantu... ko dar reikia? vairuotojo vairuotojo...“. Pareigūnė S. Ž.: ,,pasakyk, kad reikia vairuotojo pažymėjimo“. Pareigūnas: ,,duokite prašome teises“. Kaltinamasis: ,,dar kažkokia mašina... Didelis skirtumas... Yra iškvietimas, yra viza, turiu...“. Pareigūnas: ,,gerai, parodykite teises. Dokumentą automobilio“. Kaltinamasis: ,,aš atidaviau automobilio dokumentą. O čia yra mano dokumentas, kuris patvirtina mano asmenybę“. Pareigūnas: ,,gerai, duokite prašau teises“. Kaltinamasis: ,,aš pasakiau, kad neduosiu“. Pareigūnas: ,,gerai, nesvarbu, pučiam“. Pareigūnė S. Ž.: ,,išsilupkit“. Pareigūnas: ,,patikrinti reikia jūsų girtumą“. Kaltinamasis: ,,dabar? Nuo ko pradėsit?“ Pareigūnas: ,,duokite savo dokumentus, teises..“. Kaltinamasis: ,,kas čia buvo, vienas, du...“;

vaizdo įraše Nr. 2020_0529_003921_018 2020 m. gegužės 29 d. 00:39:20 val. pareigūnas: ,,duokite teises. Lietuviškas turite“. Kaltinamasis: ,,o kam lietuviškas? Tu pasiėmei pas mane... keletą dienų... ir dabar šiuo metu aš čia“. Pareigūnas: ,,parodykite prašom“. Kaltinamasis: ,,į rankas galite paimti tik savo“. Pareigūnė: ,,nusiraminkite prašom“. Kaltinamasis: ,,gerai...“. Pareigūnas: ,,turite teisę...“. Toliau yra neaiškus tekstas. Matyti, kad šalia pareigūno E. T. stovi pareigūnas P. S.. Pareigūnas: ,,ar gėrėte šiandien?“. Kaltinamasis: ,,taip, ir vakar, ir šiandien. Ne, ne...“. Pareigūnas: ,,antrą kartą klausiu Jūsų“. Kaltinamasis: ,,ir antrą, ir trečią...“ Pareigūnas: ,,antrą kartą klausiu. Pažeidėt.“ Kaltinamasis: ,,šimtą kartų klausiate.“ Pareigūnas: ,,Ar pūsite?“ Kaltinamasis: ,,Nenoriu... Dėl to mane areštuosite, kad nepučiu.“ Pareigūnas: ,,Mes turime baudžiamąją bylą... čia atsisakymas... didelė...“ Kaltinamasis: ,,ištraukė teises mano... Vengrijos Respublikos, na... imkite. Klausykite... aš nieko neatsisakiau.“ Pareigūnas P. S.: ,,Jūs pats atsisakėte.“ Pareigūnas: ,,trečią kartą noriu paklausti, ar pūsite, ar nepūsite į alkotesterį.“ Kaltinamasis: ,,Jūs ištraukėte iš manęs. Aš tą puikiai suprantu. Aš galiu sau leisti.“ Pareigūnas: ,,Dar klausimas, ar pūsite į alkotesterį, ar ne.“ Kaltinamasis: ,,Ne.“ Pareigūnas: ,,Dabar važiuosite su mumis.“ Kaltinamasis: ,,Aš nesipriešinu.“ Pareigūnas: ,,Jūsų automobilis važiuos į aikštelę... Jūs nepučiate.“ Kaltinamasis: ,,Atiduokite mano...“ Pareigūnas: ,,sėskite į automobilį... mes atiduosim Jums... prašome prisėsti.“ Kaltinamasis: ,,duokite mano tašytę iš automobilio.“ Pareigūnas: ,,Atiduosim.“;

vaizdo įraše Nr. 2020_0529_004220_019 2020 m. gegužės 29 d. 00:42:18 val. pareigūnas sako: ,,Atiduosim.“ Kaltinamasis: ,,Ką pas mane ištraukė... atiduokite man.“ Pareigūnas: ,,Atiduosim.“ Pareigūnas: ,,Iš pradžių reikia atsisėsti į automobilį.“ Pareigūnė S. Ž.: ,,paklauskite dar kartą, ar pūs jis į alkotesterį?“ Pareigūnas: ,,Tuoj viską atiduosim, palaukite.“ Pareigūnė S. Ž.: ,,rusiškai kalbasi...“ Pareigūnas: ,,Tikriausiai jis neblaivus. Ne Lietuvos pilietis.“;

vaizdo įraše Nr. 2020_0529_011215_020 2020 m. gegužės 29 d. 01:12:12 val. pareigūnas sako: ,,V...“ Kaltinamasis: ,,sulaikėte mane...“ Pareigūnas: ,,žiūrėkite, V. Čia yra surašytas aktas, kad nuo jūsų sklinda alkoholio kvapas. Jūs atsisakėte su alkotesteriu pūsti. Aš norėčiau, kad jūs parašytumėte, dėl ko Jūs atsisakėte su alkotesteriu pūsti ir parašyti savo vardą, pavardę ir parašą.“ Kaltinamasis: ,,labai gerbiu Jus, bet aš žodžiu atsisakau, kadangi buvo neteisiška bausmė, ne tai kad bausmė... ir viskas... ir viskas... ištraukėte iš rankų... gerai... nesvarbu... iš (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini). Aš nieko nerašysiu. Tegul būna pagal įstatymą, tegul nubaus mane. Aš ne prieš, kad aš turėsiu atsakyti už savo veiksmus. Bet aš gal toks neteisingas.“ Pareigūnas: ,,Jūs atsisakote nuo parašo.“ Kaltinamasis: ,,aš atsisakau nuo to, kad neteisingai buvo paimti iš manęs dokumentai... asmeniniai.“ Pareigūnas: ar reikia kam nors pranešti apie jūsų sulaikymą, kadangi bus užvesta baudžiamoji byla.“ Kaltinamasis: aš neturiu savo daiktų, viską paėmė... telefono nėra... gerai, duok Dieve, kad viskas būtų gerai.“

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir kaltinamojo veikos kvalifikavimas

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat rašytiniuose dokumentuose ir vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsniu, pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, taip pat lyginant juos tarpusavyje.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. jis pripažino, kad vairavo neblaivus – išgėręs alaus, tačiau nepripažino, kad vengė pasitikrinti neblaivumą. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti kaltinamojo kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei teigti, kad kaltinamojo versija nepasitvirtino ir buvo paneigta byloje esančių įrodymų visuma.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyto vieno iš alternatyvių veiksmų požymių visumą, t. y. kad asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir kad asmuo vengė neblaivumo patikrinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Visų pirma, pažymėtina tai, kad ginčo byloje dėl to, jog kaltinamasis V. S. įvykio metu vairavo neblaivus, nėra – pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad vairavo išgėręs alaus, taip pat tai matyti ir iš vaizdo įrašų, kuriuose kaltinamasis sustabdytas ir pareigūnų paklaustas, ar gėrė alkoholį, nurodė, kad ,,taip, ir vakar, ir šiandien“. Tai, kad V. S. vairavo neblaivus patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklausti pareigūnai E. T., S. Ž., A. Š., P. S. ir A. S., kurie nuosekliai patvirtino, kad nuo kaltinamojo sklido stiprus alkoholio kvapas, reakcija buvo sulėtėjusi, akys paraudusios, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Jų parodymai dėl kaltinamojo neblaivumo sutampa tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais įrodymais. 2020 m. gegužės 29 d. 00.40 val. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad kaltinamajam buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Vertinant bendrą asmens būklę užfiksuota, kad jis eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Akte pažymėta, kad V. S. nuo parašo atsisakė (b. l. 22). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad toks neblaivumo nustatymo testas jam buvo atliktas. Taigi, byloje esantys duomenys, kurie teismo laikytini įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus.

Ginčas šioje byloje kyla dėl to, ar kaltinamojo veiksmai įvykio metu kvalifikuotini kaip vengimas tikrintis neblaivumą BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme. Kaltinamasis tvirtina, kad tikrintis neblaivumo neatsisakė, jis jį būtų tikrinęsis, jei jį sustabdę policijos pareigūnai jam būtų tinkamai išaiškinę atsisakymo padarinius, kokia atsakomybė jam už tai gresia ir kokias jis turi teises (važiuoti pats pasitikrinti kraują ir pan.). Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog pareigūnai iš jo rankų išplėšė dokumentus ir jis dėl to atsisakė pūsti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, aiškindamasis aplinkybes, ar kaltinamasis suprato, ką jam sakė pareigūnai, nes kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir lietuvių kalbos nemoka, byloje esančių įrodymų pagrindu nustatė, kad pareigūnai S. Ž. ir E. T., pirmieji sustabdę kaltinamojo automobilį, su juo iš pradžių bendravo lietuviškai, o vėliau supratę, kad vairuotojas kaltinamasis lietuviškai nesupranta, o jie (pareigūnai) nemoka rusų kalbos, išsikvietė kitus ekipažus, kurie jiems padėtų atlikti visus reikiamus veiksmus ir viską verstų į vairuotojui suprantamą rusų kalbą. Vaizdo įrašais ir pareigūnų parodymais nustatyta, kad kiti atvykę dviejų ekipažų pareigūnai su kaltinamuoju bendravo rusiškai, kadangi kaltinamasis buvo (duomenys neskelbtini) pilietis; kaltinamasis į jų rusų kalba užduodamus klausimus, nurodymus ir pan. reagavo, atsakinėjo, su jais bendravo rusų kalba, jiems nesakė, kad nesupranta, ką jie jam (kaltinamajam) rusų kalba sako. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad iš pradžių du jį sustabdę pareigūnai (S. Ž. ir E. T.) su juo bendravo lietuviškai, vėliau atvykę kiti pareigūnai su juo bendravo rusiškai ir jis kuo puikiausiai suprato, ką rusų kalba jam sako pareigūnai, nesusipratimų (nesupratimo) dėl kalbos nebuvo. Šiuos paaiškinimus patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis su pareigūnais betarpiškai bendravo rusų kalba, nenurodė, kad nesupranta pareigūnų rusų kalbos, matyti, kad tarp pareigūnų ir kaltinamojo rusų kalba vyko pokalbis. Taigi, teismas šių byloje nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad pagrindo teigti, jog kaltinamasis nesuprato pareigūnų rusų kalba jam duodamų klausimų ir nurodymų ir būtent kalbos nesupratimas lėmė, jog jis atsisakė tikrintis neblaivumą, nesuprato, kad reikia tikrintis neblaivumą, ką reiškia atsisakymas tikrintis neblaivumą ir pan., nėra. Teismas taip pat nenustatė ir neturi pagrindo teigti, kad pareigūnų rusų kalbos mokėjimas buvo nepakankamas ar tokio lygio, kad būtų trukdęs jiems tinkamai kaltinamajam paaiškinti atsisakymo tikrintis neblaivumą pasekmes ir kitas su tuo susijusias vairuotojo (kaltinamojo) teises ir pareigas.

Teismas, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, negali sutikti su kaltinamojo teiginiais, kad tikrintis blaivumo jis nevengė. Pažymėtina, kad vengimas aiškintinas kaip bet koks veikimas (arba neveikimas, kai asmuo privalo atlikti tam tikrą veiksmą), kurio metu kaltininkas stengiasi išvengti neblaivumo patikrinimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad vengimas gali būti išreiškiamas tiek verbaliniu būdu (žodžiu ar raštu atsisakant pasitikrinti neblaivumą), tiek neverbaliniu būdu (atliekant tam tikrus veiksmus, kurie aiškiai rodo asmens nenorą tikrintis neblaivumą). Subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino ir supranta pareigą vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus pasitikrinti neblaivumą, tačiau įvairiais veiksmais ar neveikimu sąmoningai stengiasi to išvengti. Tiek liudytojų E. T., S. Ž., P. S. ir A. S. paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, tiek pareigūnų tarnybinėmis kameromis darytais ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtais vaizdo įrašais nustatyta, kad pareigūnai kaltinamojo ne kartą, o būtent kelis kartus, net primygtinai, prašė pūsti į alkotesterį, parodė alkotesterį, paaiškino, kas tai per prietaisas, liepė išsilupti vamzdelį ir į jį pūsti. Kaltinamasis į tokius pareigūnų nurodymus pūsti į alkotesterį kiekvieną kartą atsakydavo ,,ne“, ,,nepūsiu“, ,,šimtą kartų klausiate“, galiausiai pasakė, kad nepūs, nes ,,nenori“. Taigi, tai rodo, jog kaltinamasis aiškiai matė ir suprato, kad pareigūnai prašė jo tikrintis neblaivumą, tačiau jis, aiškiai suprasdamas, atsisakė tai daryti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos įrodymai patvirtina, taip pat to neneigia ir kaltinamasis, jog kaltinamasis nebuvo tokio neblaivumo laipsnio, kad apskritai nesuprastų įvykio metu buvusių aplinkybių ar pareigūnų nurodymų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (toliau – Taisyklės) nustato transporto priemones vairuojančių asmenų, nusikalstamos veikos padarymu įtariamų asmenų, administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo kontrolės, medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai už joje atliktą medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti tvarką.

Taisyklių 6 punkte numatyta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra blaivus: policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos pareigūnai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę; įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, toliau atlieka Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus; policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui, nusikalstamos veikos padarymu įtariamam asmeniui ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, prieš jį tikrindami ar pristatydami į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o Administracijos pareigūnai – prieš tikrindami vidaus vandenų transporto priemonės vairuotoją ar kreipdamiesi į policijos įstaigą su prašymu pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, žodžiu paaiškina jam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad, jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Policijos generalinio komisaro įsakymas 2019 m. kovo 25 d. Nr. 5-V-242 Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – Aprašas) reglamentuoja policijos pareigūnų veiksmus nustatant, ar vairuotojas, nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymu įtariamas asmuo (toliau kartu vadinami – asmuo) yra neblaivus arba neapsvaigęs, atliekant neblaivumo tikrinimą ar pavedant atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – medicininė apžiūra).

Šio Aprašo 5 nustatyta, kad policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (šiam požymiui nustatyti gali būti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką įvertina bendrą asmens būklę (išskyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl asmens sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), o pagrįstai įtaręs, kad asmuo neblaivus, pasiūlo pasitikrinti neblaivumą ir žodžiu paaiškina asmeniui atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius. Jei vairuotojas vengia neblaivumo patikrinimo, policijos pareigūnas įspėja asmenį, kad, siekiant užfiksuoti neblaivumo požymius, asmuo bus filmuojamas; filmuoja asmenį siekdamas užfiksuoti Aprašo 5 punkte nurodytus požymius ir paklausia, ar supranta vengimo pasitikrinti neblaivumą pasekmes, ar vartojo alkoholį, kiek ir kada jo vartojo; aiškiai žodžiu pasiūlo asmeniui leisti jį tikrinti, taip pat pasiūlo atlikti Aprašo 5.1.1 ir 5.1.2 papunkčiuose nurodytus veiksmus; vengimą pasitikrinti neblaivumą užfiksuoja Aprašo 2 priede nustatytos formos akte (Aprašo 9 p.). Policijos pareigūnas, Aprašo 6.3 ar 9.3 papunkčiuose nustatytais atvejais užpildęs Aprašo 2 priede nustatytos formos aktą supažindina vairuotoją su tikrinimo rezultatais ir pasiūlo įrašyti, ar vairuotojas sutinka su tikrinimo rezultatais, ir pasirašyti; informuoja, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei yra sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis (Aprašo 10 p.).

Iš pareigūnų E. T., S. Ž., A. S. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, taip pat ir iš vaizdo įrašų bei rašytinių byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareigūnai, laikydamiesi pirmiau minėtų teisės aktų nuostatų, įvertino kaltinamojo bendrą asmens būklę, nustatė kaltinamojo neblaivumo požymius (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; kaltinamasis eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali) ir keletą kartų žodžiu siūlė kaltinamajam pasitikrinti neblaivumą. Kaltinamajam visus siūlytus kartus atsisakius pasitikrinti neblaivumą, pareigūnai jam paaiškino atsisakymo tikrintis neblaivumą pasekmes, paaiškino, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, paaiškino, kad jis turi teisę kreiptis į medicinos įstaigą, tačiau tokio pageidavimo kaltinamasis neišreiškė, tik dar kartą atsisakė tikrintis neblaivumą. Tuomet pareigūnai kaltinamojo vengimą pasitikrinti neblaivumą užfiksavo neblaivumo nustatymo akte, paaiškino kaltinamajam, kas parašyta akte, pasiūlė su juo susipažinti, nurodyti atsisakymo tikrintis neblaivumą priežastis ir pasirašyti, tačiau kaltinamasis atsisakė tai daryti. Taisyklių ir Aprašo nuostatos nenumato pareigos pareigūnams aiškinti, kada atsiranda administracinė, o kada – baudžiamoji atsakomybė, ką kaltinamasis turėtų daryti, kas jam palankiau ir pan.; minėtuose teisės aktuose nustatyta, kad pareigūnai, nustatę, jog vairuotojas vengia neblaivumo patikrinimo, privalo paaiškinti vengimo pasitikrinti neblaivumą pasekmes; tai, kaip minėta, pareigūnai ir padarė.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pirmieji kaltinamąjį sustabdė pareigūnai S. Ž. ir E. T., jie pildė ir formino visus su įvykiu ir kaltinamuoju susijusius dokumentus, nes jie buvo atsakingi už šio įvykio įforminimą, kitų ekipažų pareigūnų jie prašė pagalbos vertėjauti, tai matyti ir iš vaizdo įrašo medžiagos (S. Ž. lietuviškai paprašius kito pareigūno išversti ir paklausti, ar kaltinamasis dar kartą pūs ir kt.), dėl to nėra pagrindo teigti, kad neblaivumo nustatymo aktą ar kitus su įvykiu susijusius dokumentus turėjo pasirašyti tie pareigūnai, kurie vertėjavo. Be to, policijos pareigūnai neprivalėjo kaltinamojo patys pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą, jam be priežasties atsisakius tikrintis neblaivumą, kadangi tokia pareiga pagal Taisyklių 3 punktą pareigūnams atsiranda tik, jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti. Bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis nebuvo tokios būklės, jog jam nebūtų įmanoma atlikti medicininės apžiūros ar patikrinti neblaivumo.

Be to, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis buvo nepatenkintas, jog pareigūnai paėmė (pasak kaltinamojo, išplėšė) jo dokumentus iš rankų, jis pasakė, kad nesitikrins neblaivumo dėl to, kad buvo išplėšti jo dokumentai iš rankų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai nepaneigia kaltinamojo pareigos tikrintis neblaivumą ir negali būti laikoma teisėta priežastimi atsisakyti tikrintis neblaivumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21, 22 straipsniais, pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Asmenys privalo teisėtus pareigūnų nurodymus ir reikalavimus vykdyti. Taigi kaltinamojo nurodoma priežastis nesitikrinti neblaivumą nagrinėjamu atveju negali būti laikoma pateisinama priežastimi nevykdyti pareigūnų nurodymų ir Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų. Be to, byloje nenustatyta aplinkybė, kad, kaip teigia, kaltinamasis, jis pareigūnams sakė norįs paskambinti savo advokatui, būtų galėjęs pasikonsultuoti, o pareigūnai jam to padaryti neleido. Nė vienas iš įvykyje buvusių pareigūnų nenurodė, kad kaltinamasis prašė paskambinti advokatui, to nepatvirtina ir vaizdo įrašų medžiaga. Taigi, visos kaltinamojo nurodomos priežastys nesitikrinti neblaivumą nėra pateisinančios jo atsisakymą vykdyti pareigūnų nurodymus ir tikrintis neblaivumą ir nešalina jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo atsakomybės pagal nurodytą BK straipsnį nešalina ir tai, kad, kaltinamasis, pasak jo ir jo gynėjo, buvo išgėręs 4 bokalus alaus, o tai negali būti prilyginama sunkiam girtumo laipsniui, užtraukiančiam baudžiamąją atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju V. S. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis vengė pasitikrinti neblaivumą, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, todėl reikšmės, koks buvo jo neblaivumo laipsnis, jo atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti, neturi; nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti tik asmens neblaivumo požymius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, ar laikyti juos nepatikimais, nes byloje nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas ar noras apkalbėti kaltinamąjį, pareigūnų nurodomos aplinkybės dėl nagrinėjamo įvykio tarpusavyje esminėse detalėse sutampa ir vieni kitus patvirtina. Pareigūnų kai kurios nurodomos ir tarpusavyje nesutampančios detalės yra neesminės ir tai savaime nepaneigia jų parodymų patikimumo. Tai, jog policijos pareigūnai tiksliai neprisimena dalies įvykio aplinkybių, yra logiška ir paaiškinama tuo, jog pareigūnai dažnai vyksta į įvairius iškvietimus ir yra neįmanoma tiksliai ir detaliai prisiminti kiekvieno iš įvykių detalių. Kaip minėta, šioje byloje pareigūnų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, juos patvirtina rašytinė, vaizdinė bylos medžiaga, o neesminės, tarpusavyje nesutampančios detalės, nustatytos kitais byloje esančiais įrodymais – rašytine bylos medžiaga ir vaizdo įrašais.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma, juos įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek ir kartu visų įrodymų kontekste, patvirtina, jog kaltinamasis V. S. 2020 m. gegužės 29 d., apie 00.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo ir padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.

Minėta, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis aiškiai matė ir suprato, kad pareigūnai prašė jo tikrintis neblaivumą, tačiau jis, aiškiai tai suprasdamas, atsisakė tai daryti. Dėl to konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Teismas sprendžia, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmus (veikos padarymo metu buvo pakaltinamas) ir privalo už juos atsakyti.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. S. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo V. S. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), vairuotojas tikrintis blaivumą kategoriškai atsisakė, nors buvo neblaivus, vairuodamas tokios būklės šiurkščiai pažeidė KET, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir sėdo už vairo. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. S. anksčiau neteistas (b. l. 36), duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, šiuo metu niekur nedirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą V. S. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, parenkant jos dydį artimesnę šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai – 100 MGL, t. y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. gegužės 29 d. 00.40 val. iki 2020 m. gegužės 29 d., 14.39 val., t. y. vieną dieną (b. l. 40-42), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

V. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. V. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tikrintis blaivumą kategoriškai atsisakė, pasielgė itin neatsakingai, vairavo tamsiu paros metu, mieste. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, jos terminą nustatant mažesnį nei įstatyme nurodytas jos vidurkis – uždraudimas dvejiems metams naudotis teise vairuoti transporto priemones. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2020 m. gegužės 29 d., t. y. nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato pareigūnės 2019 m. gegužės 29 d. nutarimo, kuriuo paskirtos V. S. kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos (b. l. 62; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą (BK 72 str. 5 d.) kaltinamajam skirtina dėl to, kad bylos duomenimis nustatyta, jog V. S. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, bet trečiajam asmeniui – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 25, 27). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo V. S. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Audi A6“ (2006 m.) kaina Lietuvoje yra 4510 Eur (su PVM) (b. l. 26), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus mieste ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Minėta, kad vidutinė automobilio „Audi A6“ (2006 m.) kaina Lietuvoje yra 4510 Eur (su PVM), todėl ši suma laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini).) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 62, 64) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)) perduotinas Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui, o kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas naikintinos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Jono Bložės prašymas dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeitimo, patenkintas ir leista kaltinamajam išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) būtiniems veiksmams ir formalumams, susijusiems su leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) gavimu (pratęsimu), atlikti nuo teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 18 d., iki 2020 m. spalio 30 d.

Automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į UAB „Sauda“ automobilių saugojimo aikštelę, kur jis buvo saugomas nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. (b. l. 23, 24, 28-34). Pagal 2019 m. spalio 21 d. transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą moka policijos įstaiga. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio vyresniosios specialistės R. Š. rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išlaidos, patirtos dėl priverstinai nuvežto ir UAB „Sauda“ aikštelėje saugoto automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 33,88 Eur (b. l. 34). Šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 CD su vaizdo įrašais, saugomais byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. (V. S.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL, t. y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, V. S. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 29 d. 00.40 val. iki 2020 m. gegužės 29 d. 14.39 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 98 MGL, t. y. 4900 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 29 d.; apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 4510 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus dešimt eurų).

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini)) perduoti Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.

V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš V. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas) naudai procesines išlaidas – 33,88 (trisdešimt tris eurus aštuoniasdešimt aštuonis centus) Eur, patirtas už transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 CD su vaizdo įrašais, saugomais byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), palikti saugoti byloje.

Išaiškinti V. S., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė