- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- I-232-243/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00062-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- R. D.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui R. D., pareiškėjo atstovui advokatui Viačeslav Žarkov, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Arūnui Venckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.D. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 3863,85 Lt nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas R.D. prašyme teismui nurodo, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate policijos pareigūnu ir jam nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 nebuvo sumokėtas visas darbo užmokestis dėl to, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas išmokama priemokų ir priedų dalis negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjo teigimu, jam nesumokėtas 3863,85 Lt. darbo užmokestis. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu konstatavo, kad teisinė situacija, kai valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, nemokama arba darbas neapmokamas teisingai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismo posėdžio metu pareiškėjas sutiko, kad darbo užmokesčio nepriemoka būtų sumažinta 328,15 Lt, kurie nepagrįstai priskaičiuoti taikant dvigubą tarifą už darbą naktį poilsio ir švenčių dienomis. Nesutinka, kad teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas vieneriems metams. Pareiškėjas nesutinka, kad atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiais policijos komisariatas būtų pakeistas kitu atsakovu Lietuvos valstybe, nes mano, kad nesumokėtą darbo užmokestį turi sumokėti darbdavys Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Pareiškėjos atstovas prašo patenkinti atstovaujamojo reikalavimą prašyme išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareiškėjo prašymą siūlo patenkinti iš dalies, sumažinant 328,15 Lt, kurie jam nepagrįstai priskaičiuoti taikant dvigubą tarifą už darbą naktį poilsio ir švenčių dienomis. Pripažįsta, kad nepagrįstai pareiškėjui nesumokėjo 3535,70 Lt. laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 už jo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, papildomų užduočių atlikimą viršijant nustatytą darbo trukmę dėl to, kad išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą dydį, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu ši teisės norma pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos nuostatoms ir pripažinta, kad policijos pareigūnų teisė dėl sumažinto nesumokėto atlyginimo turi būti ginama. Akcentuoja, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šios asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį, todėl prašo į bylą atsakovu įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Vyriausybės, ir įpareigoti skirti finansinius asignavimus darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti. Pažymi, kad valstybės tarnautojų profesinė veikla turi būti atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto ir kad atsakovui šiuo metu nėra paskirtos lėšos darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti. Prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Lietuvos valstybės sunkią turtinę padėtį (b.l. 11-15)
Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu prašo pareiškėjo prašymą patenkinti iš dalies ir atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjas R. D. dirba Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate policijos pareigūnu. Prašymu jis teismo prašo priteisti negautą darbo užmokestį. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžio tarp proceso šalių nėra. Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtoje pažymoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 pareiškėjui nesumokėta 3863,85 Lt priemokų ir priedų dalis už darbą poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, viršvalandinį darbą, viršijanti 70 procentų pareiginės algos (b.l. 6). Pareiškėjas teismo posėdžio metu sutiko, kad prašoma priteisti suma būtų sumažinta 328,15 Lt, kuri susidarė kaip permoka dėl to, kad neteisingai buvo apskaičiuotas darbo užmokestis už darbą naktį poilsio ir švenčių dienomis.
Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomos šio Įstatymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjai darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, jog „asmeniui, kuris atliko pavestą darbą pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Asmens teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti prašymą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 Linas Šarkis v. Kauno rajono policijos komisariatas išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje byloje.
Pareiškėjas į teismą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi nepažeisdamas terminų, nustatytų tokiems reikalavimams pareikšti ( Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pareiškėjai realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymą priklausančių sumų, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme.
Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybė plačiąja teisinių santykių prasme, todėl konstatuojama, kad pareiškėjo reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui. Pareiškėjui nesutinkant, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas būtų keičiamas kitu atsakovu Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Vyriausybės, atsakovas negali būti keičiamas, remiantis ABTĮ 54 straipsnio nuostatomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, būtent tokią poziciją dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje išdėstė 2005-12-21 nutartyje išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtoje administracinėje byloje A1-635/2005. Teismo vertinimu, nepagrįstas atsakovo argumentas, jog teismas nagrinėjamoje byloje turi išspręsti klausimą dėl įpareigojimo valstybę paskirti asignavimus darbo užmokesčio nepriemokai išmokėti, nes pareiškėjas tokį materialųjį teisinį reikalavimą byloje nepareiškė. Nagrinėjant šią administracinę bylą po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjo prašymo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo galima būtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjui yra išnykęs.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjo prašymas dėl priteisimo negauto darbo užmokesčio pagrįstas, todėl tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 ir 4 punktais. Pareiškėjui priteistina iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3535,70 Lt. nesumokėto darbo užmokesčio. Prašymas dėl 328,15 Lt išieškojimo netenkintinas, nes tokio dydžio suma susidarė dėl neteisingai apskaičiuoto darbo užmokesčio už darbą naktį poilsio ir švenčių dienomis.
Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui šiuo metu yra nepaskirtos lėšos darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti (b.l. 22-23). Valstybės tarnautojų profesinė veikla atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto, todėl finansiniai asignavimai darbo užmokesčiui mokėti turi būti paskirti iš valstybės biudžeto. Pripažįstama, kad yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Lietuvos valstybės sunkią finansinę padėtį, remiantis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
priteisti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3535,70 Lt. ( tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt penkis litus) nesumokėtą darbo užmokestį R. D. už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 ( fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti),
teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2011 m. balandžio 16 d.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.