Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. K., jo gynėjui advokato padėjėjui M. M.,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams N. Z., R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-131-2019.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nubaustas administracine tvarka Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-131-2019 (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 16 d. 9 val. 50 min. Alytuje, Vilniaus gatvėje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas neblaivumas (0,56 promilės). Nutarime konstatuota, jog L. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamu Institucijos Nutarimu L. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.), ir jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

L. K. nesutinka su Institucijos Nutarimu, jis pateikė teismui skundą, kuriuo prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti ir nutraukti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną. Skunde L. K. nurodė, jog skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas, kadangi dėl pažeistos alkoholio kiekio matuoklio naudojimo tvarkos buvo netinkamai nustatytas jo neblaivumo laipsnis. Jis neginčija, kad Nutarime nurodytą dieną vairavo automobilį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie alkoholio kiekio matuokliu jam nustatė 0,56 promilės neblaivumą. Tačiau policijos pareigūnai, prieš patikrindami jo blaivumą, neišsiaiškino visų svarbių bylos aplinkybių, reikšmingų tinkamam neblaivumo laipsnio nustatymui, tai yra, jie neišsiaiškino aplinkybių, kad jis ką tik, maždaug prieš 10 minučių buvo išgėręs apie 15 ml degtinės ir iš karto vairavo automobilį bei buvo sustabdytas. Policijos pareigūnai, vos tik sustabdę jo automobilį, iš karto jam nurodė papūsti į alkoholio kiekio matuoklį, kuris jam nustatė skundžiamame Nutarime nurodytą 0,56 promilės neblaivumą. Gavęs skundžiamą Nutarimą, jis pasikonsultavo su advokatu dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžių bei jų pagrįstumo. Jis detaliai paaiškino advokatui visas šios bylos aplinkybes, tai yra, kad jis prieš pat vairavimą išgėrė apie 15 ml degtinės ir vos už 7-10 min. jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie jam nustatė neblaivumą. Pasikonsultavęs su advokatu, jis suprato, kad policijos pareigūnai, tikrindami jo blaivumą, pažeidė alkoholio kiekio matuoklio naudojimo tvarką, nes prieš tikrindami jo blaivumą, policijos pareigūnai privalėjo pasiteirauti jo ir taip išsiaiškinti aplinkybes, kada jis vartojo alkoholį. Kadangi mažiau kaip prieš 20 minučių jis buvo išgėręs nedidelį kiekį alkoholio, policijos pareigūnai negalėjo nedelsiant patikrinti jo blaivumo, o pagal alkoholio kiekio matuoklio naudojimo tvarką jie privalėjo palaukti 20 minučių ir tik tuomet alkoholio kiekio matuokliu patikrinti jo blaivumą. Atsižvelgiant į tai, kad alkoholio kiekio matuoklis matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atliekant jo blaivumo patikrinimą iš karto po alkoholio vartojimo, matavimo duomenys galėjo būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių jo burnos ertmėje. Būtent dėl to nagrinėjamu atveju ir negalima remtis alkoholio kiekio matuoklio duomenimis bei tvirtinti, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus (0,56 promilės neblaivumas) ir tuo padarė administracinį nusižengimą. Jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas. Teismų praktikoje jau ne kartą konstatuota, jog asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau šios aplinkybės, nebuvo nustatytos dėl policijos pareigūnų pažeistos alkoholio kiekio matuoklio naudojimo tvarkos. Be tol, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apeliantas pažymėjo ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent šiai institucijai. Be to, Lietuvos kelių policijos tarnybos 2018 m. gruodžio 16 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kurio pagrindu ir buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, neatitinka ANK jo turiniui keliamų reikalavimų. Administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta ir esmė; liudytojų vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (t. y. apelianto) paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos pareiga yra tinkamai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, kaip to reikalauja ANK 609 straipsnio nuostatos, tačiau tai nebuvo padaryta. Kadangi skundžiamas Nutarimas buvo priimtas ANK reikalavimų neatitinkančio administracinio nusižengimo protokolo pagrindu, kartu tai yra ir savarankiškas skundžiamo Nutarimo panaikinimo pagrindas.

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į L. K. skundą, kuriuo prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti. Atsiliepime su L. K. skundu nesutiko, kadangi jo administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta išsamiai – išaiškintos visos nusižengimo padarymo aplinkybės. Skiriant nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę pažeidėjui, buvo atsižvelgta į visas bylai reikšmingas aplinkybes-į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, dalyvavo ir pats L. K., kuris paaiškino, kad alkoholį vartojo iš vakaro, o įvykio dienos rytą jis jautėsi gerai, todėl ir vairavo automobilį. L. K. sutiko su padarytu nusižengimu, dėl nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Tiek bauda, tiek ir administracinio poveikio priemonė L. K. buvo paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Iš L. K. administracinio nusižengimo byloje esančio vyriausiosios patrulės Ž. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad patikrinimui sustabdyto automobilio „Nissan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojo L. K. paklausus, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus ir kada paskutinį kartą jų vartojo, šis nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro. Institucija atsiliepime pažymėjo, kad tokias pačias aplinkybes L. K. nurodė ir jo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu. Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad prieš tikrinant blaivumą, privaloma palaukti ne trumpesnį nei 15 minučių laiko tarpą nuo paskutinio oralinio alkoholio vartojimo. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai neprivalėjo laukti 15 minučių prieš tikrinant L. K. blaivumą, kadangi šis pats nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro. Institucijos manymu, L. K. skundas nepagrįstas, turėtų būti vertinamas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. skundą palaikė bei paaiškino, jog 2018 m. gruodžio 16 d. ryte atsikėlęs jis išgėrė nedidelę taurelę alkoholio. Tuomet jis sulaukė skambučio ir jam reikėjo skubiai iš (duomenys neskelbtini) kaimo nuvažiuoti į Alytaus autobusų stotį. Jis išvažiavo kartu su savo sutuoktine. Alytaus mieste, Vilniaus gatvėje juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie jo paprašė pasitikrinti blaivumą. Pasitikrinti blaivumą jam nurodė policijos pareigūnas vyras. Alkoholio kiekio matuoklis jam nustatė 0,56 promilės neblaivumą. Jis nesitikėjo, kad jam nustatys tokį neblaivumą. Administracinio nusižengimo protokolą policijos pareigūnai jam surašė automobilyje, nurodė, kad jis „įpūtė“ 0,56 promilės. Jis perskaitė administracinio nusižengimo protokolą ir jį pasirašė. Kadangi jis buvo išgėręs taurelę alkoholio, paaiškinime ir parašė, kad gailisi dėl to, ką padarė. 2019 m. sausio 9 d. jis buvo pakviestas į policijos komisariatą, ten buvo priimtas Nutarimas, kuris jam ir įteiktas. Kai gavo Nutarimą, jis suprato, kad policijos pareigūnai padarė pažeidimą. Nežino, ar įvykio dieną nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Po sustabdymo jis iš karto buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, policijos pareigūnai su juo nekalbėjo, neklausė, kada jis gėrė alkoholį. Dėl esamų kraujagyslių problemų jis kiekvieną rytą išgeria taurelę ant gudobelių uogų užpiltos degtinės. Policijos pareigūnai jo sutuoktinės neapklausė liudytoja.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. K. gynėjas advokato padėjėjas M. M. skundą palaikė, prašė Institucijos Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną L. K. atžvilgiu nutraukti. Gynėjas nurodė, jog L. K., prieš pat išvažiuojant iš namų, išgėrė nedidelį kiekį alkoholio, todėl pagal alkoholio kiekio matuoklio naudojimo taisykles policijos pareigūnai turėjo palaukti bent 15-20 minučių, kol išsikvėps iš jo burnos alkoholio kvapas tam, kad nebūtų iškreipti alkoholio kiekio matuoklio parodymai. Policijos pareigūnai to nepadarė, nepasiteiravo L. K., kada šis gėrė ir ar apskritai gėrė alkoholio ir dėl to Nutarimu L. K. buvo nepagrįstai paskirta bauda bei specialiosios teisės atėmimas. Be to, L. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK reikalavimų.

Institucijos atstovai teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog šios aplinkybės, kurias teismui įvardijo L. K. bei jo gynėjas, atsirado tik po Nutarimo priėmimo ir tai yra tiesiog siekis išvengti administracinės atsakomybės. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas teisėtai, alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcija nebuvo pažeista, kadangi nagrinėjamo įvykio metu L. K. nurodė, kad alkoholį jis vartojo iš vakaro, todėl policijos pareigūnams ir nereikėjo laukti 15 minučių prieš jo testavimą. Administracinio nusižengimo protokole nėra įvardyta, kad L. K. iš vakaro gėrė alkoholį, bet tai yra nurodyta policijos pareigūnės Ž. M. tarnybiniame pranešime, kuris buvo surašytas tą pačią įvykio dieną, tačiau ne įvykio vietoje, nes vyko prevencinė priemonė (reidas), kurios tikslas yra patikrinti kuo daugiau vairuotojų. Tokiu atveju tarnybiniai panešimai surašomi baigus prevencinę priemonę. Administracinio nusižengimo protokolas L. K. buvo surašytas iš karto. Liudytoja M. K. nebuvo apklausta, nes dėl pažeidimo fakto nebuvo jokio ginčo, L. K. nuo pat nusižengimo nustatymo momento visiškai pripažino nusižengimą ir gailėjosi. Nagrinėjamu atveju nusižengimas buvo padarytas dėl to, kad L. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Visi nusižengimo paaiškinimai fiksuojami administracinio nusižengimo protokole. Institucijoje vyko žodinis L. K. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas, kurio metu L. K. paaiškino, jog nuoširdžiai gailisi dėl to, kad vartojo alkoholį iš vakaro, jis nesitikėjo, kad iš ryto jam reikės važiuoti ir kad jis tiek „įpūs“. L. K. nesakė, kad jis iš ryto vartojo gudobelės vaisių ekstraktą, jis visą laiką teigė, kada alkoholį vartojo tik iš vakaro.

Liudytoja M. K. teisme parodė, jog L. K. yra jos sutuoktinis. 2018 m. gruodžio 16 d. ji važiavo kartu su sutuoktiniu iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), į Alytaus autobusų stotį. Atstumą nuo jų namų iki Alytuje esančios Vilniaus gatvės ji nuvažiuoja per 7 minutes. Jos niekas neapklausė liudytoja. Jos sutuoktinis L. K. vartoja ne alkoholį, o vaistus, tai yra, jis taiko liaudies mediciną dėl kraujagyslių ligų. Policijos pareigūnas, pasiūlęs L. K. pasitikrinti blaivumą, buvo vyras. Policijos pareigūnas neklausė, kada jos sutuoktinis vartojo alkoholį, tik pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Jos sutuoktinis niekam nenurodė, kad buvo išgėręs gudobelių ekstrakto, nes jis buvo labai susijaudinęs.

Liudytoja Ž. M., Lietuvos kelių policijos tarnyboje vyriausioji patrulė, teisme parodė, jog ji vykdo eismo priežiūrą ir viešosios tvarkos užtikrinimą. 2018 metų gruodžio mėnesį įvykio Alytuje su asmeniu, kurio skundas dabar nagrinėjamas teisme, ji tiksliai neprisimena. Nurodė, kad kuomet yra vykdoma policinė priemonė, būna stabdomi visi vairuotojai. Policijos pareigūnai turi naujus testinius alkoholio kiekio matuoklius, kurių pagalba patikrina, ar vairuotojas yra vartojęs alkoholio, jeigu testinis alkoholio kiekio matuoklis parodo, kad asmuo yra vartojęs alkoholio, tuomet tą asmenį jie tikrina kitu alkoholio kiekio matuokliu, kuris jau parodo ir tikslias promiles. 2018 metų gruodžio mėnesį jau galėjo būti naudojami ir testiniai alkoholio kiekio matuokliai. Pagal alkoholio kiekio matuoklių naudojimo tvarką policijos pareigūnai pirmiausia paklausia, kada vairuotojas vartojo alkoholį. Jeigu vairuotojas atsako, kad alkoholį jis vartojo iš vakaro, tuomet pareigūnai iš karto eina prie tarnybinio automobilio ir patikrina vairuotojo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Jeigu sustabdytas asmuo (vairuotojas) jiems pasako, kad ką tik gėrė alkoholį, jie palaukia 15 minučių nuo sustabdymo momento ir tik tuomet patikrina asmens blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Pareigūnai visada paklausia, ar asmuo yra vartojęs alkoholio ir kada jį vartojo. Jeigu nustatoma, kad asmuo (vairuotojas) yra neblaivus, tuomet vietoje jam būna surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Tokia alkoholio kiekio matuoklio naudojimo tvarka yra nurodyta rekomendacinio pobūdžio instrukcijoje ir išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.

Liudytojas R. T. teisme parodė, jog jis dirba Lietuvos kelių policijos tarnyboje. 2018 metų gruodžio mėnesį jis vykdė policinę priemonę Alytuje. Jis tiksliai neprisimena įvykio su asmeniu, kurio skundas dabar nagrinėjamas teisme. Nurodė, kad kuomet jie sustabdo asmenis (vairuotojus), pirmiausia, juos patikrina momentiniais alkoholio kiekio matuokliais. Jeigu tas alkoholio kiekio matuoklis parodo, kad asmuo yra vartojęs alkoholio, tuomet jie eina prie tarnybinio automobilio ir vairuotoją patikrina kitu alkoholio kiekio matuokliu, kuris jau parodo ir tikslias promiles. Jie visada paklausia, kada vairuotojas vartojo alkoholį. Jeigu vairuotojas pasako, kad alkoholį jis vartojo iš vakaro, tuomet jie iš karto patikrina vairuotojo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Jeigu vairuotojas pasako, kad jis neseniai vartojo alkoholį, tuomet jie palaukia 15 minučių ir tik tada patikrina vairuotojo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Tokia blaivumo patikrinimo tvarka yra numatyta alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcijoje. Nurodė, kad šia tvarka visuomet vadovaujasi, kad paties pareigūnams po to nebūtų problemų. Jeigu asmeniui (vairuotojui) nustatomas neblaivumas, pareigūnai vietoje surašo administracinio nusižengimo protokolą, kurį duoda pasirašyti vairuotojui, vairuotojas pats parašo savo paaiškinimą dėl nustatyto pažeidimo. Visi policijos pareigūnai yra supažindinti su alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcija.

Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis).

ANK 422 straipsnio 5 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai <...> ir toks nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. Be to, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.)).

KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismui susipažinus su pateiktu skundu, atsiliepimu į skundą bei L. K. administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 18095613537 medžiaga, matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. šiuo metu visiškai nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu bei jo atžvilgiu priimtu Nutarimu argumentuodamas tuo, kad policijos pareigūnai, tikrinę jo blaivumą ir įforminę nusižengimą, nesilaikė alkoholio kiekio matuoklio naudojimo tvarkos (instrukcijos), todėl buvo neteisingai jam nustatytas neblaivumas ir jis yra nepagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn. L. K. skunde bei teisme išdėstytus argumentus neginčytinai paneigia teisme apklaustų liudytojų parodymai bei teismui pateikti rašytiniai duomenys, pripažįstami įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Iš teismui pateiktos L. K. administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 18095613537 (toliau – Nusižengimo byla) medžiagos matyti, jog 2018 m. gruodžio 16 d. 9 val. 57 min. L. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) numatyto administracinio nusižengimo, tai yra dėl to, kad jis 2018 m. gruodžio 16 d. 9 val. 50 min. Alytuje, Vilniaus gatvėje vairavo automobilį „Nissan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,58 promilės neblaivumas ir tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokolas pasirašytas L. K., L. K. pasiaiškinime nurodė, jog gailisi dėl to, ką padarė (Nusižengimo byla, bylos lapai (toliau – b. l.) 1).

Aptarto administracinio nusižengimo protokolo pagrindu L. K. atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, kuriuo L. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) ir jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (Nusižengimo byla, b. l. 2). Iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog L. K. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka ir bylos nagrinėjimo metu jis visiškai pripažino savo kaltę, kadangi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Nutarimas buvo pasirašytinai įteiktas L. K. (Nusižengimo byla, b. l. 2).

Tiek pačiame skunde, tiek teisme L. K. bei jo gynėjas apeliavo į tai, kad policijos pareigūnai nesilaikė alkoholio kiekio matuoklio naudojimo tvarkos taisyklių, kadangi L. K. prieš pat blaivumo patikrinimą buvo vartojęs alkoholio, o policijos pareigūnai nepalaukė 15-20 minučių nuo alkoholio vartojimo momento ir iš karto patikrino jo blaivumą. Teismas pažymi, jog Nusižengimo bylos medžiagoje yra Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiosios patrulės Ž. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2018 m. gruodžio 16 d. nuo 8 val. ji vykdė policines priemones Alytaus mieste, Vilniaus gatvėje. Apie 9 val. 30 min. patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Nissan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Priėjus, prisistačius ir paprašius pateikti automobilio dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą, nustatė, kad minėtą automobilį vairavo L. K. Bendraujant su L. K., nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis labai jaudinosi, paklausus šio, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, L. K. atsakė, jog jis vakar (t. y. 2018 m. gruodžio 15 d.) vartojo alkoholinius gėrimus, o šiandien (t. y. 2018 m. gruodžio 16 d.) jautėsi gerai ir, jo manymu, jau galėjo vairuoti automobilį. Apie 9 val. 50 min. patikrinus L. K. alkoholio kiekio matuokliu, jam buvo nustatytas 0,58 promilės neblaivumas. L. K. sutiko su alkoholio kiekio matuoklio parodymais, gailėjosi dėl pažeidimo. L. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, protokolo kopija buvo įteikta ir pažeidėjui. L. K. buvo informuotas dėl bylos nagrinėjimo tvarkos, jam buvo išaiškintos jo teisės bei pareigos. L. K. buvo nušalintas nuo tolimesnio transporto priemonių vairavimo ir jo vairuotas automobilis buvo perduotas M. K. (Nusižengimo byla, b. l. 3). Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai Ž. M. ir R. T. nurodė, jog jie tiksliai jau neprisimena nagrinėjamo L. K. nusižengimo išaiškinimo ir įforminimo momento, tačiau abu liudytojai vieningai patvirtino, jog pagal alkoholio kiekio matuoklio naudojimo tvarką policijos pareigūnai pirmiausia paklausia vairuotojo, kada šis vartojo alkoholį. Jeigu vairuotojas atsako, kad alkoholį jis vartojo iš vakaro, tuomet jie iš karto eina prie tarnybinio automobilio ir patikrina jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Jeigu sustabdytas asmuo (vairuotojas) jiems pasako, jog jis ką tik gėrė alkoholį, jie palaukia 15 minučių nuo sustabdymo momento ir tik tuomet patikrina asmens blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Jie visada paklausia, ar asmuo yra vartojęs alkoholio ir kada jį vartojo. Taigi šiuo atveju minėtų liudytojų, kurie yra nesuinteresuoti šios bylos baigtimi, liudijimai bei pirmiau aptartas nagrinėjamo įvykio dieną surašytas tarnybinis pranešimas teismui neleidžia spręsti, jog buvo pažeista alkoholio kiekio matuoklio naudojimo tvarka (instrukcija), kadangi, kaip rodo visi bylos duomenys, sustabdytas policijos pareigūnų L. K. pats šiems pripažino bei nurodė, kad alkoholį jis vartojo praėjusią dieną (t. y. 2018 m. gruodžio 15 d.), todėl policijos pareigūnai visiškai teisėtai bei pagrįstai iš karto patikrino L. K. blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Liudytoja M. K. teisme nurodė, jog policijos pareigūnai nepaklausė jos sutuoktinio, kada šis vartojo alkoholį ir iš karto jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Teismas šios liudytojos parodymus vertina kritiškai, kadangi ji yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinė, yra akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi ir jos parodymai prieštarauja bylos rašytinių įrodymų visumai bei kitų liudytojų, kurie, kaip minėta, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymams.

Iš asmens blaivumo testo kvito matyti, jog 2018 m. gruodžio 16 d. 9 val. 50 min. 27 s. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510, Nr. ARJF-0063“, L. K. buvo nustatytas 0,58 promilės neblaivumas (Nusižengimo byla, b. l. 4).

Iš patikros sertifikato Nr. 0847496 matyti, jog L. K. testavimo metu alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510, Nr. ARJF-0063“, buvo tinkamas naudoti, jo patikros sertifikatas galiojo iki 2019 m. balandžio 5 d. (Nusižengimo byla, b. l. 5).

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog teismui buvo pateikta alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcija (Skundo byla, b. l. 41 – 77). Šios instrukcijos skiltyje „Reikalavimai tikrinamam asmeniui“ nurodyta, jog prieš asmens tikrinimą šiuo alkoholio kiekio matuokliu yra būtina palaukti ne trumpesnį nei 15 minučių laiko tarpą nuo paskutinio oralinio alkoholio vartojimo, kadangi burnoje užsilikęs alkoholis gali iškreipti alkoholio kiekio matuoklio parodymus. Be to, ypač svarbu pažymėti ir tai yra labai svarbus įrodymas byloje, kad toje pačioje instrukcijoje nurodyta, kad Lietuvos rinkai tiekiamuose „Drager Alcotestr 7510“ prietaisuose standartiniuose nustatymuose yra aktyvuota burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija. Šiuo atveju minėtų 15 minučių laukimo laikotarpio metu ir bet kuriuo kitu metu prietaisas aptinka burnoje užsilikusio (ne iš plaučių iškvėpto) alkoholio likučius, nutraukia testą ir informuoja atitinkamu klaidos pranešimu. Galimai netikslūs prietaiso parodymai nėra užfiksuojami ar parodomi ekrane (Skundo byla, b. l. 51). Taigi iš to seka, kad nepraėjus 15 min. po oralinio alkoholio vartojimo testavus asmenį alkotesteriu, prietaisas aptiks ne iš plaučių iškvėpto, o burnoje užsilikusio alkoholio likučius ir alkotesteris rodys klaidą.

Taigi teismo aukščiau aptarti įrodymai visiškai paneigia L. K. versiją bei argumentus dėl pažeistos alkoholio kiekio matuoklio naudojimo tvarkos. Be to, verta pažymėti ir tai, jog L. K. šią versiją iškėlė bei išdėstė tik skunde dėl Institucijos Nutarimo. Visa teismui pateikta medžiaga neginčytinai rodo, jog L. K. nuo pat jo administracinio nusižengimo nustatymo iki skundžiamo Nutarimo priėmimo dienos visiškai sutiko su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu ir neapeliavo į tai, kad policijos pareigūnai, nustatydami jo neblaivumą, padarė kokius nors pažeidimus. Institucijos atstovė nurodė, jog L. K. ir bylos nagrinėjimo Institucijoje metu nurodė, kad alkoholį jis buvo vartojęs prieš įvykio dieną (iš vakaro). Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, sprendžia, jog L. K. skundo motyvai dėl pažeistos alkoholio kiekio matuoklio naudojimo tvarkos yra tik akylai pasirinkta jo gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės bei visų neigiamų to padarinių.

Skunde L. K. bei jo gynėjas apeliavo ir į tai, jog nagrinėjamu atveju L. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio reikalavimų.

Visus šiuos skundo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus, prieštaraujančius bylos įrodymų visumai. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame aiškiai yra nurodyta tiek nusižengimo padarymo vieta, tiek ir nusižengimo esmė, taip pat protokole yra užfiksuotas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas (Nusižengimo byla, b. l. 1). Nors administracinio nusižengimo protokole nenurodyti duomenys apie liudytojus, tačiau teismas pabrėžia, kad bylos nagrinėjimo Institucijoje metu jokio ginčo dėl pažeidimo nebuvo ir liudytojų apklausti nebuvo jokio reikalo. Be to, saugant asmens procesines teises ir siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, liudytoja- L. K. sutuoktinė-buvo apklausta nagrinėjant L. K. skundą teisme.

Teismo vertinimu, nustatyti administracinio nusižengimo protokolo trūkumai nėra esminiai, jie nesuvaržė pagrindinių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių ir galėjo būti lengvai pašalinti bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tačiau tam nebuvo poreikio, kadangi, kaip jau minėta, iki pat Nutarimo apskundimo nebuvo jokio ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo, bylos aplinkybės buvo visiškai aiškios, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visiškai sutiko su nusižengimu teigdamas, jog alkoholį buvo vartojęs iš vakaro.

Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skundžiamame Nutarime Institucija nustatė L. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas pažymi, jog baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. Skundžiamu Nutarimu L. K. paskirta administracinė nuobauda – straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda (300 Eur). Teismo vertinimu, toks baudos dydis L. K. parinktas teisingai, pagrįstai, įvertinus visas bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (Nutarimo priėmimo metu), kitas jį charakterizuojančias aplinkybes bei laikantis imperatyvių ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų.

Minėta, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.)).

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Skundžiamu Nutarimu L. K. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas straipsnyje numatytam minimaliam jo terminui – 1 metams (12 mėnesių). Teismo vertinimu, tokia teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmė L. K. parinkta teisingai, pagrįstai, įvertinus visas bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (Nutarimu priėmimo metu), kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, laikantis ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų.

Teismas daro išvadą, jog Institucija, nagrinėdama L. K. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, esminių administracinių nusižengimų bylų teisenos pažeidimų nepadarė ir pagrįstai L. K. paskyrė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, todėl naikinti skundžiamą Nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas ir L. K. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsniu, 567 straipsnio 2 dalimi, 569 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-131-2019, kuriuo L. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.), palikti nepakeistą ir L. K. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui grąžinti L. K. administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 18095613537.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.