Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorui Mindaugui Šukiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001 m. rugpjūčio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 271 straipsnio 3 dalį, 1 metų laivės atėmimo bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 471 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2002 m. gegužės 20 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį, 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 471 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2004 m. birželio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės;

3) 2008 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2008 m. spalio 9 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu. Bausmę atlikęs;

4) 2010 m. balandžio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Bausmė atlikta;

5) 2010 m. liepos 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams;

6) 2012 m. vasario 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Bausmė subendrinta su 2010 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta;

7) 2018 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 30 parų arešto bausme. Bausmė atlikta;

8) 2021 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 50 parų arešto bausme. Bausmę atliko 2021 m. gruodžio 31 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. Z. 2023 m. kovo 26 dieną apie 18 val. 42 min. iš įmonei UAB „Kilminė“ priklausančios parduotuvės „Express Market“, esančios (duomenys neskelbtini), matant parduotuvės darbuotojai, atvirai pagrobė svetimą - UAB „Kiliminė“ turtą - 1 vnt. alkoholinio gėrimo „Bobelinė“, 0,5 ltr. talpos, padarydamas UAB „Kilminė“ 11,68 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis A. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad parduotuvėje paėmė pusę litro alkoholinio gėrimo butelį ir nesumokėjęs išėjo iš parduotuvės, nors prie kasos toje parduotuvėje buvo darbuotoja, ji matė ir sakė padėt, norėjo atimti butelį, bet jis nepakluso jai ir išėjo. Gailisi dėl padarytos vagystės.

2. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras, gynėjas, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3. Liudytoja K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 26 d. ji dirbo parduotuvėje „Express Market“, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose. Apie 18 val. 20 min. pastebėjo, kai į parduotuvės prekybos salę įėjo jai pažįstamas asmuo A. Z.. Šį asmenį ji pažįsta, kaip nuolat iš parduotuvės vagystes vykdantį asmenį. Tuo metu ji buvo prie parduotuvės kasos aparato, tačiau tuo pačiu stebėjo ir A. Z.. Ji pamatė, kaip A. Z. priėjo prie alkoholio skyriaus, nuo prekių lentynos pasiėmė 0.5 ltr talpos „Bobelinės“ trauktinės butelį bei priėjo prie kasų. Ji pasakė A. Z., kad jis padėtų butelį į vietą. Jis atsakė: „noriu gerti, duok, rytoj atnešiu pinigus“. Ji atsakė, kad neduos bei nuėjo prie išėjimo iš parduotuvės durų, kad užrakintų duris. A. Z. minėto alkoholio butelio į prekių lentynas negrąžino, jai jo neatidavė bei rankose laikydamas butelį reikalavo atidaryti duris. A. Z. teigė, kad jeigu ji neatidarys duris, jis jas išdaužys. Duris užrakinti ji nespėjo, laikė jas už rankenos, o prie durų priėjęs A. Z. bei pastūmęs duris pasišalino iš parduotuvės. Ji apie įvykį pranešė centriniam apsaugos pultui. A. Z. po šio įvykio ji matė ne vieną kartą, tačiau už pavogtą trauktinės butelį jis neatsiskaitė, žalos neatlygino (b. l. 25-26).

4. Registruotame UAB „Kilminė“ pareiškime nurodyta, kad 2023 m. kovo 26 dieną apie 18.42 val. iš prekybos centro „Express Market“, esančio (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo praėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekes. Asmuo pavogė 1 vienetą trauktinės „Bobelinė“, 0,5 ltr talpos, kurio vertė 11,68 eurų (b. l. 11-15).

5. Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai, tame tarpe nurodant, kad 18.42 val. prekybos salėje prie kasų prieina vyras, vilkintis tamsios spalvos striuke, mūvintis tamsiomis kelnėmis, avintis sportinius, tamsios spalvos batelius su oranžinės spalvos elementais. Matoma, kad asmuo ant nugaros dėvi tamsios spalvos kuprinę, ant galvos dėvi tamsią kepurę su snapeliu bei mūvi juodomis pirštinėmis. Ant kepurės matomi oranžinės spalvos elementai. Matoma, kad prie parduotuvės kasų stovi parduotuvės darbuotoja. Matoma, kaip vyras nueina nuo kasų bei prieina prie šalia esančio alkoholio prekių skyriaus. Asmuo pasilenkia link apatinės alkoholio prekių lentynos bei kaire ranka nuo lentynos paima butelį. Tuo pat metu parduotuvės darbuotoja nuo kasų prieina prie vyro ir ištiestomis rankomis bando sugriebti vyrui už rankose laikomo butelio. Matoma, kaip vyras kairėje rankoje laikydamas butelį pasitraukia į šoną, o parduotuvės darbuotoja kaire ranka suima vyrui dešinę ranką. Netrukus parduotuvės darbuotoja eina link išėjimo iš parduotuvės durų, o vyras kairėje rankoje laikydamas butelį eina jai iš paskos. Prie durų pirma prieina parduotuvės darbuotoja, netrukus prie durų prieina ir vyras. Taip pat matoma, kad po prekybos salę rankoje laikydama prekių krešį vaikšto moteris. 18.42 val. vyras ir parduotuvės darbuotoja stovi prie durų bei netrukus vyras atidaro parduotuvės duris bei išeina iš parduotuvės. (b. l. 37-42).

6. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad liudytoja K. B. pažįsta A. Z., kaip įvykdžiusį vagystę parduotuvėje. Peržiūrėjus vaizdo įrašus buvo atpažintas nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo – A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kuris žinomas, kaip asocialų gyvenimo būdą vedantis asmuo, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos (b. l. 44).

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

7. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 (įsigaliojusio nuo 2023-06-01) (toliau – ir įstatymas) 55 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Minėto įstatymo 3 dalis numato, kad jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau įstatymu už tokią veiką nustatyta griežtesnė bausmė arba kitaip sunkinama nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis, šis asmuo atsako pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį Baudžiamojo kodekso straipsnį.

9. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, konstatuoja, kad jie švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, nes naujojoje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje įtvirtinta papildoma bausmė – viešieji darbai ir sumažintas laisvės atėmimo maksimalus terminas iki 4 metų, todėl taikytinas ne inkriminuotos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios įstatymo nuostatos.

10. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

11. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai, tame tarpe svetimo turto pagrobimas atvirai, daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-91/2013). Slaptajai vagystei perėjus į atvirąją, ji laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą daiktą paslėpti arba išmesti, o paslėpus vėliau galimai tuo turtu naudotis, disponuoti ir valdyti, todėl aplinkybė, kad pagrobtu turtu nebuvo spėta pasinaudoti veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes svarbu ne tai, ar turtu buvo pasinaudota, o tai, kad kaltinamasis turėjo galimybę juo pasinaudoti savo nuožiūra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2006).

12. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. Z., padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veikas, pasitvirtino visiškai. Kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino visiškai tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jo kaltę, padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtino aukščiau nurodyta teismo posėdyje ištirta bylos medžiaga.

13. Pačio kaltinamojo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, rašytiniais įrodymais – pareiškimu policijai dėl vagystės, vaizdo įrašais, jų apžiūros protokolu, liudytojos apklausos protokolu, ir kitais teisme ištirtais rašytiniais duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis atvirai pagrobė kaltinime nurodytą prekę – alkoholinį gėrimą, tuo padarė UAB „Express Market“ turtinę žalą atviros vagystės atveju 11,68 eurų. Kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodyta liudytojos K. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji matė kaip A. Z. nuo prekių lentynos pasiėmė 0.5 litrų talpos „Bobelinės“ trauktinės butelį, ji pasakė A. Z., kad jis padėtų butelį į vietą, bet jis atsisakė, po to prie durų priėjęs ir pastūmęs duris pasišalino iš parduotuvės, taip pat jo kaltę dėl atviros vagystės įvykdymo patvirtina apžiūrėti vaizdo įrašai, tarnybinis pranešimas. Šie duomenys tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. Z. kaltei pagrįsti. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytą pagrobto daikto vertę, ją patvirtina bylos medžiaga. Kaltinamasis tokius veiksmus atliko tyčia, ginčo dėl pagrobto turto vertės byloje nėra, jis šias veikas įvykdė suprasdamas savo nusikalstamos veikos pavojingumą ir numatydamas padarinius, o savo tikslo pagrobti svetimą turtą siekė atvirai, stebint parduotuvės darbuotojai. Taigi nustačius aplinkybę, kad kaltinamojo veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, kaltinamajam suprantant, kad tokie jo veiksmai yra matomi, tačiau to nepaisant, pastarojo padaryta nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

III. Bausmės skyrimo motyvai

14. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

15. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis A. Z. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis), nusikaltimas baigtas. Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis registruotas psichiatrijos gydymo įskaitoje, tačiau pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, nes jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaltinamasis priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas. Jis nedirba, bet registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi. A. Z. teistas viso aštuonis kartus, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei ir turtinėms teisėms bei interesams, inkriminuotą veiką padarė atlikęs bausmę, praėjus metams ir trims mėnesiams po bausmės atlikimo, yra teisiamas devintą kartą, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis, praeityje ne kartą teistas už tapačias veikas nuosavybei, teisiamas devintą kartą, jam ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos bausmės susijusios su laisvės atėmimu, taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, daug kartų baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo tai, kad prieš tai taikytos bausmės rūšys (areštas, laisvės atėmimas su bausmės vykdymo atidėjimu) jam pakankamos įtakos neturėjo.

16. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, nemoka administracinių baudų, švelniausios bausmės rūšys – viešieji darbai ir bauda, netikslingi, nes nebus pasiekti bausmės tikslai. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad pagrobto turto vertė yra nedidelė, tačiau vagystė padaryta atvirai, matant pašaliniams asmenims ir kaltinamajam tai ignoruojant, įvertinant ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, vieną lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti būtina skirti griežčiausios pagal savo pobūdį rūšies bausmę - laisvės atėmimą, kadangi tik ją paskyrus bus realizuojami BK 41 straipsnyje numatyti tikslai, kitos rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakaktų. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarinius, į pavogto turto nedidelę vertę, į tai, kad kaltinamasis nuo pat pradžių pripažino veiką, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę vieną sunkinančią ir vieną lengvinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad veika padaryta ne iš karto po bausmės atlikimo, o praėjus po bausmės atlikimo daugiau nei vieneriems metams, kas rodo, kad kaltinamasis siekė pasitaisyti, į tai, kad kaltinamasis darbingo amžiaus, į humaniškumo principą, įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, bei tai, kad skirtina griežčiausia savo rūšimi bausmė, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriamos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis.

17. Teismo vertinimu, pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra, kadangi ankstesniais nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės laisvės atėmimo bausmės kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kuris vėliau panaikintas pasiunčiant nuteistąjį atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamasis inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, kas rodo jo lengvabūdišką požiūrį į jam skirtas bausmes, jų tikslus, jis tinkamų ilgalaikių išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti ilgainiui nepakeitė, praėjus po bausmės atlikimo vieneriems metams trims mėnesiams vėlei nusikalto. Be to, asmuo įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais teistas 8 kartus, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka, visa tai rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, jis linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šios aplinkybės ir kaltinamąjį charakterizuojančios aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

IV. Dėl civilinio ieškinio

18. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

19. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. Z. UAB „Kilminė“ byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį 11,68 eurų sumai turtinei žalai atlyginti, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo (b. l. 33).

20. Kaltinamasis A. Z. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu teismo posėdžio metu sutiko, jo dydžio neginčijo. Civiliniame ieškinyje detalizuojama kokiu pagrindu jis pareikštas, pareiškime dėl vagystės detalizuojama, kokia turtinė žala padaryta, nurodomos žalos padarymo aplinkybės, nurodomos konkreti prekė, kuri buvo pagrobta, jos pavadinimas ir kaina. Civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuoto turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

V. Dėl procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

21. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam A. Z. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – suėmimas.

22. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su parduotuvės pateiktais vaizdo įrašais, saugomas byloje (b. l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.

23. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

24. Teismui pripažinus A. Z. kaltu dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad šio kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, yra pagrindas spręsti jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priteisimo klausimą.

25. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 29 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam S. K. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 56,67 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

26. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, nenustatyta, kad turi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, turi labai daug nesumokėtų administracinių baudų, į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, teismas sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 56,67 Eur iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Z. galutinę –4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. Z. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. rugsėjo 15 d.

A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esančius kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš A. Z. nepriteisti.

Priteisti iš A. Z. civilinio ieškovo UAB „Kilminė“ naudai 11,68 Eur (vienuolika eurų 68 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.