- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-01
- Bylos Nr.
- eII-1294-369/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01319-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
nedalyvaujant skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19326-2025 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19326-2025 V. K. buvo nubaustas 370 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 421 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2025 m. balandžio 30 d. 18.22 val. (duomenys neskelbtini) km vairuodamas automobilį „Maserati“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 168 punktą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį pakeisti – pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės arba ją sutrumpinti iki mažesnio nei minimalus terminas. Savo skundą argumentavo tuo, kad jis pripažino padaręs nurodytą nusižengimą, jo neginčijo, nuoširdžiai dėl jo gailisi. Administracinį nusižengimą padarė dėl neapdairumo, ne tyčia. 2025 m. balandžio 30 d. 18.22 val. važiuodamas automobiliu, neatitraukdamas dėmesio nuo važiuojamosios kelio dalies, įsitikinęs, kad yra saugu, nepastebėjo draudžiančio įvažiuoti į geležinkelio pervažą raudono šviesoforo signalo, kirto geležinkelio pervažą su atidaryta pervažos užkarda. Buvo šviesus paros metas, geležinkelis buvo gerai matomas, artėjančio traukinio nebuvo. Jis buvo visiškai blaivus, vairuodamas nesukėlė eismo įvykio, nepažeidė kitų KET reikalavimų, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis davė policijos pareigūnams sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus. Turi 26 metų vairuotojo stažą, iki šiol nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo. Jis yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, besirūpinantis šeima, sūnumi, darbine, namų aplinka. Aplinkinių ir darbdavių charakterizuojamas teigiamai. Dirba pilotu įmonėje „X“ pagal individualios veiklos pažymą. Nuvykimui ir parvykimui į oro uostą bet kuriuo paros metu jam svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Jis išgyvena dėl padaryto nusižengimo, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, darbą ir daugiau nebenusižengs. Netekęs teisės vairuoti, galimai netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai apsunkintų jo finansinių įsipareigojimų vykdymą, kas sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir jo šeimai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) pakraštyje, viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta, susisiekimas viešuoju transportu prastas – artimiausia stotelė nutolusi per 1 km. Jam reikia užtikrinti sūnaus saugų patekimą ir grįžimą į ugdymo įstaigą, nutolusią nuo namų per 10 km. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neigiamas pasekmes jam ir jo šeimos nariams (b.l. 3).
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo skundą.
Institucijos atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie skundo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje savo skundą palaikė, paaiškino, kad jis gyvena miesto pakraštyje, gavęs darbdavio skambutį, privalo per valandą prisistatyti į oro uostą. Darbinės pajamos jam yra pagrindinės. Jam reikia vežioti vaikus. Jis dažnai važiuoja per šią geležinkelio pervažą, tikrai nevažiuoja per raudoną šviesoforo signalą. Jis nepastebėjo signalo. Nežino, kodėl taip suprogramuoti pervažos įrenginiai, turėtų pirma užsidegti leidžiamas šviesoforo signalas, tik po to pakilti užtvaras. Jis sumokės baudą, jam svarbiausia teisė vairuoti transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už: 1) važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, 2) prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimą, 3) įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, 4) savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, 5) įvažiavimą į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, 6) specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per geležinkelio pervažą, 7) kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymą.
Kelių eismo taisyklių 168 punktas nustato, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Rekomenduojama, kad per geležinkelio pervažą judančius vaikus iki 12 metų lydėtų lydintis asmuo.
V. K. neneigia fakto, kad 2025 m. balandžio 30 d. 18.22 val. vairuodamas automobilį „Maserati“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per geležinkelio pervažą pervažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Neneigia žinantis KET taisyklių reguliavimą, įtvirtinantį draudimą važiuoti per geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Be jo paaiškinimo nusižengimo padarymo faktines aplinkybes patvirtina byloje pateikti vaizdo įrašai, nuotraukos, UAB „LTG kompetencijų centras“ 2025 m. gegužės pranešimas. Tokius savo veiksmus pareiškėjas aiškina tuo, kad nusižengimą padarė neatsargiai, dėl nedėmesingumo. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad pareiškėjo automobilis kartu su kitomis transporto priemonėmis stovėjo prie nuleisto geležinkelio pervažos užtvaro, laukdamas, kol bus leista važiuoti per pervažą, laukiant visi pervažos užtvarai vienu metu pakyla, nebesudarydami mechaninių kliūčių transporto priemonėms važiuoti, nors tebedega raudonas šviesoforo signalas. Kylantis užtvaras gali iš tiesų suklaidinti eismo dalyvį, kuris vadovaudamasis užtvaro padėtimi nebeatkreipia dėmesio, kad dar nepakito šviesoforo draudžiantis signalas. Minėtame vaizdo įraše matyti, kad ne tik pareiškėjas, tačiau ir prieš jį bei už jo esančių transporto priemonių vairuotojai apsisprendžia važiuoti, keliantis užtvarams, ignoruodami šviesoforo signalą, nesulaukę, kol jis pasikeis.
Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-36 „Dėl Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 3.14 papunktyje užtvaras apibrėžtas, kaip įrenginys, skirtas automobilių kelio važiuojamajai daliai užtverti ir transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų eismui per geležinkelio pervažą sustabdyti, sudarytas iš užkardo ir pavaros. Kai geležinkelio pervažoje įrengta šviesoforų signalizacija, užtvarai yra papildomas įrenginys, atitveriantis geležinkelio pervažą nuo transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų. Iš šio apibrėžimo išeina, kad eismą pervažoje reguliuoja ne pats užtvaras, o būtent šviesoforo signalas. Užvaras tik papildoma mechaninė apsaugos priemonė. Neabejotinai eismo dalyvis pirmenybę turėtų teikti ne užtvaro padėčiai, o šviesoforo signalui, ir laikytis Kelių eismo taisyklių 73.11 punkto, numatančio, kad du pakaitomis mirksintys raudoni šviesoforo signalai draudžia eismą, reikalavimų.
Šios rūšies administraciniai nusižengimai įstatymų leidėjo yra laikomi šiurkščiais KET pažeidimais. Neapgalvotas eismo dalyvių elgesys geležinkelių pervažose dažniausiai sukelia sunkias ir negrįžtamas pasekmes. Kaip vairuotojas, pareiškėjas turi pareigą domėtis ir žinoti su eismo saugumu susijusių teisės aktų reikalavimus ir jų preciziškai laikytis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį V. K. patrauktas teisėtai ir pagrįstai.
ANK 421 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Šio straipsnio 2 dalies pagrindu už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.
ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK kodekso 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024).
Šiuo atveju, teismas linkęs tikėti pareiškėju, kad jis nesiekė piktybiškai pažeisti KET ar sukelti pavojingos situacijos, tik intuityviai pradėjo važiuoti, neapgalvotai prioritetą suteikęs ne šviesoforo signalui, o pakilusiam užtvarui. Kaip nurodė pareiškėjas teismui, jis dažnai važiuoja per šią geležinkelio pervažą, ir praeityje jam nei karto nekilo tokia situacija, kad jis būtų nepastebėjęs ar ignoravęs draudžiantį eismą šviesoforo signalą. Atsižvelgiant į tai, kad ši pervaža yra filmuojama, ir anksčiau tokio pobūdžio pareiškėjo veiksmų nefiksuota, teismas tiki pareiškėjo paaiškinimu.
Be to, V. K. pripažino padaręs nurodytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nepaisant intensyvaus vairavimo, per penkerius metus iki šio nusižengimo padarymo jis penkis kartus buvo baustas už nedidelius KET pažeidimus (keturis kartus už stovėjimą draudžiamojoje vietoje, vieną kartą – už nedidelį greičio viršijimą), baudos sumokėtos, nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu galiojo tik trys nuobaudos, kas rodo, jog asmuo neturi atsainaus požiūrio į eismo saugumo reikalavimus ir nėra linkęs pažeidinėti įstatymų. LITEKO duomenimis jis niekada nebuvo baustas už jokius šiurkščius KET pažeidimus. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas pasižymi išimtinai atsitiktiniu pobūdžiu. Nors baustumai administracine tvarka neleidžia V. K. asmenybę apibūdinti išskirtinai teigiamai, tačiau visumoje jis vertintinas teigiamai. Jis darbingo amžiaus asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis „Airbus“ pilotu, aktyviai dislokuotas, eksploatuoja orlaivį ar atlieka vadovaujančias ir biuro paslaugas „X“ įmonėje, augina ir išlaiko nepilnametį vaiką.
Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios aplinkybės, kaip teigiamas asmenybės apibūdinimas, didelis vairavimo stažas, tokio pažeidimo padarymas pirmą kartą, būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo, patogaus susisiekimo, taip pat tam, jog būtų galima pasirūpinti artimaisiais, kurios ir nurodytos skunde, teismų praktikoje nepripažįstamos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-15-788/2024, Nr. 2AT-36-387/2021), šiuo atveju įvertintinos ir nusižengimo padarymo aplinkybės, kad pakilęs užtvaras, kol dar dega raudonas šviesoforo signalas, klaidina neatsargų vairuotoją. Vadovaujantis protingumo kriterijumi, geležinkelio pervažos įranga, neturėtų tokiu būdu veikti, kad pirma kyla užtvaras, panaikinantis kliūtį pravažiuoti, o tik po tam tikro laiko tarpo užsidega leidžiantis važiuoti signalas. Pažymėtina, ir tai, kad pakilęs užtvaras buvo ženklas, kad bėginė transporto priemonė nevažiuos ir tuoj bus leista kirsti geležinkelio pervažą transporto priemonėms, todėl realaus pavojaus kirsti pervažą nebuvo. Atitinkamai manytina, kad individualus pareiškėjo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis šių teisės pažeidimų pavojingumas, todėl administracinio poveikio priemonės taikymas nebūtų proporcingas padarytam nusižengimui.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti V. K. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
tenkinti pareiškėjo V. K. skundą.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19326-2025 administracinio poveikio priemonės skyrimo dalyje – V. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.