Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. I., jo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, institucijos, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - VĮ Kretingos miškų urėdija atstovei Danutei Songailaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. I. skundą dėl VĮ Kretingos miškų urėdija 2008 m. sausio 31 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. sausio 31 d. VĮ Kretingos miškų urėdijos nutarimu R. I. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 62 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 300 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2008 m. sausio 18 d. VĮ Kretingos urėdijos Palangos girininkijos II grupės miške 69 kv. skl. 2 iškirto 11 sausų pušų (2.92 ktm), kv.82 skl. 3 iškirto 13 sausų pušų (2.85 ktm). Iš viso neturėdamas leidimo kirsti mišką, R. I. 2008 m. sausio pradžioje nukirto 24 sausas pušis, 5.77 ktm medienos ir tuo padarė aplinkai žalos už 634.7 litus. Tokiais savo veiksmais R. I. pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai.

2008 m. sausio 31 d. VĮ Kretingos miškų urėdijos nutarimu Nr. AM 026094 R. I. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 62 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 300 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2008 m. sausio 18 d. VĮ Kretingos urėdijos Palangos girininkijos II grupės miške 69 kv. skl 2 iškirto 11 sausų pušų (2.92 ktm), kv.82 skl. 3 iškirto 13 sausų pušų (2.85 ktm). Iš viso neturėdamas leidimo kirsti mišką, R. I. 2008 m. sausio pradžioje nukirto 5.77 ktm medienos.

ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat teismas turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikomas teisėtu, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 284 str.) ir jų viseto pagrindu teisingai parenkama ir pritaikoma teisės norma, reglamentuojanti atitinkamą teisinį santykį.

Iš administracinės bylos medžiagos, matyti, kad Institucija, 2008 m. sausio 31 d. priimdama nutarimą skirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 62 straipsnio 2 dalį, vadovavosi 2008 m. sausio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.18), biržės taksavimo lapu (b.l.20). Biržės taksavimo lapu buvo nustatyta, kad Palangos girininkijoje 82 ir 69 kvartaluose, 3 ir 2 sklypuose 2008 m. sausio 18 d. nustatytas savavališkas miško kirtimo faktas, kurio metu 82 kvartale 3 sklype iškirta 13 vienetų pušų, o 69 kvartalo 2 sklype iškirsta 11 vienetų pušų, viso 24 vienetai, 5.77 m³ medienos. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju S. J., kuris surašė biržės taksavimo lapą, nurodė, kad pažeidimas buvo pastebėtas operatyviai, nes išvakarėse atliekant matavimus šiose vietose kirtimų dar nebuvo. Pastebėjus savavališko miško kirtimo faktą pradėjo aiškintis galimą pažeidėją, nuvyko į keletą sodybų, kuriose nebuvo pastebėta požymių, kad šių sodybų savininkai būtų kirtę mišką. Tuo pačiu tikslu nuvykus pas R.I., jo sodybos kieme buvo rasta šviežiai paruoštos ir jau sukapotos malkos, būtent atitinkančios požymius pagal medienos rūšį. Kilus pagrįstam įtarimui, kad ši mediena gali būti iš minimų kirtaviečių, nusprendė išsikviesti policijos pareigūnus ir R. I. akivaizdoje paėmė vieną pliauską iš malkų rietuvės, siekiant identifikuoti medieną su kelmais kirtavietėje. Apvalios medienos nebebuvo, nes buvo jau sukapota, todėl paimta pliauska su priekelminiu pastorėjimu ir matoma lūžio vieta. Nuvykus į Palangos girininkijos 69 kvartalą 2 sklypą ir pridėjus pliauską prie kelmo, visi požymiai sutapo ir buvo akivaizdžiai matyti, kad R.I. kieme rasta mediena yra iš minimų kirtaviečių. Tai leido pagrįstai manyti ir medžių užpjovimo būdas, abiejuose kvartaluose atitinkantis nupjautų medžių kelmelių aukštis. Apie paimtos iš rietuvės pliauskos sutapimą su vienu iš kelmų 62 kvartale 2 sklype patvirtino ir liudytojas V. K.. Liudytojas V. V. apklaustas dėl šių aplinkybių, paaiškino, kad jo akivaizdoje girininkas S. J. iš sodybos paėmė pliauską ir kartu su jais nuvažiavo į mišką, kur buvo iškirsti medžiai. Girininkas pridėjo pliauską prie nupjauto medžio ir pasakė, kad ji atitinka kamieną. Jis pats šio proceso nestebėjo, kadangi sėdėjo automobilyje ir atitikimo nenustatinėjo, su girininku kartu ėjo A.

Taigi iš aptartų paaiškinimų ir bylos duomenų akivaizdu, kad ginčijamas nutarimas priimtas tik preziumuojant, kad yra pakankamai duomenų, jog R. I. pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 punktą ir įvykdė teisės pažeidimą numatytą ATPK 62 straipsnio 1 dalyje. ATPK 256 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitos aplinkybės turinčio reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal šio straipsnio 2 dalį šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi, įstatymas yra plačiai apibrėžęs įrodymų ratą, kuriais gali būti grindžiamas pažeidimas ir asmens kaltė dėl įvykdytojo teisės pažeidimo. Būtent šioje byloje kyla aktualus klausimas ar surinktieji įrodymai yra pakankami, kad R. I. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo. Šioje byloje visas kaltinimas įvykdžius teisės pažeidimą ir pačio pažeidimo faktas grindžiamas tik liudytojų parodymais. Du iš minimų liudytojų yra institucijos kuri skyrė administracinę nuobaudą darbuotojai, o V. V. yra policijos pareigūnas, kuris buvo iškviestas į įvykio vietą ir patvirtino tik tą faktą, kad iš R. I. sodyboje esančios malkų rietuvės buvo paimta pliauska.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad iš R.I. sodybos buvo paimta pliauska, siekiant ją sulyginti su kirtavietės kelmais, tačiau nėra surašytas joks procesinis dokumentas ar laisvos formos aktas apie paimamo daikto individualius požymius, kitus duomenis. Taip pat nėra jokio procesinio dokumento ar net laisvos formos akto, kaip 69 kvartale, 2 sklype buvo identifikuotas atitikimas pridėjus pliauską prie kelmo, kokie individualūs požymiai ar kita informacija leido padaryti tokias išvadas. Teisminio nagrinėjimo metu nurodoma, kad buvo fotografuojama, tačiau teismui fotografijos nepateiktos, nurodant, kad ištrintos iš fotoaparato skaitmeninės kortelės atminties. Net ir pripažinus, kad sutapo pagal individualius požymius pridėta pliauska prie kelmo 69 kvartale 2 sklype, neaišku, kaip nustatyta, kad ir kiti šiame kvartale ir 82 kvartale 3 sklype iškirsti medžiai yra iškirsti R. I.. Liudytojas S. J. nurodo, kad tai nustatė, pagal kiekvienam mišką kertančiam asmeniui būdingus kirtimo (pjovimo) individualius požymius – užpjovimo tapatumą, kelmelių aukštį, medienos supjaustymo ilgį ir kt. Tačiau teismui nėra pateikiama nei pačios kirtavietės fotofiksacija ar kita vaizdinė medžiaga ar net specialisto išvada, kurią analizuojant būtų galima konstatuoti, kad yra požymių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog likusiuose nupjovus medžius kelmuose esantys medžių pjovimo požymiai leidžia daryti pagrįstą išvadą apie tai, jog visi medžiai, kurie yra nukirsti ir nurodyti biržės taksavimo lape (b.l.20) yra nukirsti vieno ir to paties asmens. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes akivaizdu, kad šie faktiniai duomenys turėtų būti įvertinti kaip nepakankami kaltei pagrįsti.

Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu nėra laikomasi nuostatos ir preziumuojama, jog pažeidimo įvykdymo aplinkybės yra žinomos visiems bylos dalyviams, tuo pačiu ir nutarimą priimančiam pareigūnui, ir atskirai nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, rinkti kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad yra įvykdytas teisės pažeidimas ir asmuo kaltas šio pažeidimo įvykdymu, o pakanka, kad pats pareigūnas yra įsitikinęs, kad pažeidimas įvykdytas. Tiek tarnybiniai pranešimai, tiek kiti duomenys yra tik vieni iš įrodymų, kuriais grindžiamas teisės pažeidimo įvykdymas, tačiau tam, kad objektyviai nustatyti ar asmuo yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi būti surinkti visi objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima patikrinti tas faktines aplinkybes, kurios yra užfiksuotos protokole ir kitoje administracinės bylos medžiagoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos R. I. neigia pažeidimą, nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nepagrindžia jo kaltės. Esant šioms aplinkybėms ginčijamas nutarimas negalėjo būti grindžiamas vien protokolo ir asmenų vidinio įsitikinimo duomenimis ir turėjo būti atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, tiriami ir kiti duomenys, renkami įrodymai kuriais grindžiama asmens kaltė. Bylos nagrinėjimo metu turi būti vertinami visi duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad asmuo padarė arba nepadarė teisės pažeidimo, todėl, institucijai nesurinkus pakankamų faktinių duomenų, leidžiančių tokiai išvadai priimti ir argumentuotai ją pagrįsti, kaip to reikalauja ATPK 286 straipsnio 2 dalis, nutarimas negalėjo būti priimtas, o turėjo būti atliekamas papildomas tyrimas.

Kaip jau minėta, analizuojant įrodymų apimtį, pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės apžeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės apžeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), todėl konstatavus, kad pažeidimo aplinkybių tyrimas atliktas nevisapusiškai ir nepilnai, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė byla grąžinama įgaliotai institucijai ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis “Administracinių teismų praktika“ Nr. 2, 2001 m. spalio 5 d. konsultacija, p. 319).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

R. I. skundą patenkinti dalinai.

VĮ Kretingos miškų urėdija 2008 m. sausio 31 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1. AM026094 panaikinti ir bylą grąžinti institucijai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.