Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-01-07 · Civilinė byla Nr. e2S-217-755/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
e2S-217-755/2020
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00912-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka
Suinteresuotas asmuo
E. B.
Pareiškėjas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-217-755/2020

teisėjas Saulius Vanagas Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00912-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-10687-649/2019 pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir - Pareiškėja) prašymą suinteresuotiems asmenims (vaikų atstovams pagal įstatymą) E. B., R. L. dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus: N. L. iš motinos E. B. ir tėvo R. L., K. B. – iš motinos E. B..

2. Nurodė, jog 2019 m. lapkričio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. L. smurtavimo prieš E. B.. Paaiškino, jog smurto atvejo metu buvo nustatytas R. L., E. B. girtumas, nepilnamečius vaikus prižiūrėti paliktai R. L. motinai A. L. taip pat nustatytas girtumas. Pažymėjo, kad E. B. šeimai buvo taikyta atvejo vadyba, nepilnamečiams vaikams penkis kartus buvo nustatyti pirmi grėsmės lygiai dėl tėvų girtavimo, smurto šeimoje, tarpusavio konfliktų, vaikų nepriežiūros.

3. Pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys nepripažįsta turintys priklausomybę nuo alkoholio, nelinkę bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, nenori priimti siūlomos pagalbos. Nurodė, jog siekiant apginti vaikų teises ir teisėtus interesus, buvo atliktas grėsmės vaikams vertinimas ir priimtas sprendimas juos paimti iš nesaugios aplinkos, laikinai apgyvendinant vaikų globos namuose.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino.

5. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei aplinkybes, teismas sprendė, kad vaiko teisių apsaugos darbuotojų sprendimas paimti vaikus iš nesaugios aplinkos buvo teisingas ir teisėtas, nes nurodyti veiksniai pagal grėsmės vaikui lygių anketoje pateiktus kriterijus priskirti aukštos rizikos veiksniams.

6. Teismas pripažino, jog iki vaikų paėmimo E. B. ir R. L. nebuvo linkę bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, nepripažino priklausomybės alkoholiui, neturėjo motyvacijos gydytis. Kritiškai vertino E. B. teiginius dėl netinkamos priežiūros vaikų globos namuose apsirgus nepilnamečiams vaikams, nes duomenų apie netinkamą priežiūrą globos namuose nepateikta, pasveikę vaikai išleisti iš ligoninės.

7. Nors ir įvertinęs, kad suinteresuotų asmenų elgesys keičiasi, jie pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, R. L. bus įdarbintas, teismas pažymėjo, jog nuo pokyčių pradžios praėjo mažai laiko ir tai kėlė abejones dėl tėvų motyvacijos išlaikyti elgesio pokyčius ilgesnį laikotarpį. Sprendė, jog nutarties priėmimo dienai nepakanka duomenų vienareikšmiškai išvadai, kad E. B. ir R. L. iš esmės pakeitė mąstymą ir gyvenimo būdą, laikinas vaikų paėmimas neprarado nei tikslo, nei paskirties ir yra būtinas siekiant, jog vaikų tėvai nebevartotų alkoholio, nusiteiktų rūpintis savo vaikais, juos auklėti ir prižiūrėti.

8. Pareiškėją informavo, kad baigus darbą su šeima ir nustačius, jog tėvai pakeitė netinkamą elgesį ir neliko grėsmės vaikų saugumui bei sveikatai, vaikai nedelsiant turi būti grąžinti tėvams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. (klaidingai nurodydama 2019 m. liepos 22 d.) nutartį.

10. Nesutinka su teismo išvadomis dėl vaikams nustatyto grėsmės lygio ir nesaugios aplinkos. Paaiškina, jog vaikus prižiūrėjo blaivios pilnametės moterys (R. L. motinos brolio dukros), o vaikų močiutė vaikams grėsmės nekėlė, elgėsi ramiai.

11. Pažymi, jog alkoholiu nepiktnaudžiauja, jį vartoja kartais, o siekdama užkirsti kelią bet kokio alkoholio vartojimui, užsikodavo. Tvirtina, kad vaikus prižiūri, jais visad rūpinasi, su sugyventiniu ir vaiko tėvu vaikų akivaizdoje nesipyksta.

12. Nesutinka su policijos pareigūnų nurodyta aplinkybe dėl vaikų nuvedimo pas močiutę, nes jie to nematė ir negalėjo matyti, o dėl eilių pas gydytojus vaikas buvo užregistruotas pas okulistą tik gruodžio mėnesiui. Tvirtina, kad vaikams gyvenant pas ją nėra jokios grėsmės ir vaikų paėmimas buvo susijęs su perdėtai aktyvios policijos ir vaiko teisių apsaugos institucijų reakcija, protingai nereaguojant į susidariusią situaciją.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo jį atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą.

14. Sutinka su apeliantės teiginiu dėl vaikams nebuvus paliktų vienų, tačiau tvirtina, kad vaikų palikimas neblaiviai močiutei lemia vaikų nepriežiūrą, nes nežinoma, ar A. L., būdama tokios būsenos, iškilus netikėtai grėsmei, bus pajėgi pasirūpinti mažamečiais vaikais, juos tinkamai apsaugoti, greitai ir tinkamai reaguoti į susiklosčiusią situaciją. Atkreipia dėmesį, jog kitos moterys E. V. ir V. L. atsisakė prižiūrėti vaikus iki lapkričio 4 d., o pati E. B. negalėjo nurodyti kitų artimų giminaičių ar emociniais ryšiais su vaikais susijusių asmenų, pas kuriuos būtų galima laikinai apgyvendinti vaikus.

15. Pažymi, kad E. B. nepagrįstai teigia nepiktnaudžiaujanti alkoholiu, nes teismo posėdyje pati patvirtino turinti priklausomybę nuo jo, grėsmės lygiai patvirtina nesaikingo alkoholio vartojimą. Tai, kad E. B. ir R. L. savo iniciatyva surado kliniką ir užsikodavo, nepatvirtina jiems jau pasveikus, pakeitus savo elgesį ir galinčius tinkamai pasirūpinti savo vaikais.

16. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai paneigia apeliantės teiginius dėl tarpusavio su R. L. pykčių nebuvimo. Pabrėžia, kad dėl alkoholio vartojimo ir dėl to kylančių konfliktų bei vaikų nepriežiūros, vaikų paėmimo dienai E. B. nėra pajėgi užtikrinti vaikams saugią aplinką.

17. Prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – 2019 m. gruodžio 4 d. tarnybinį pranešimą Nr. 7TSD-3467 bei Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2018 m. spalio 3 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-36075-19, nes jų pateikti bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo būtinybės ir minėti įrodymai patvirtina atsiliepime nurodytas tam tikras aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo priimti papildomus įrodymus, patvirtinančius atskirajame skunde nurodytas tam tikras aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Susipažinusi su prašomais prijungti naujais įrodymais, teisėjų kolegija pažymi, jog pateiktuosiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be to, prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-36075-19 (pareiškėjos klaidingai nurodyta data) jau buvo pateiktas teismui, todėl kolegija atsisako priimti papildomus įrodymus ir juos grąžina pareiškėjai (CPK 185 str., 314 str.).

19. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, (toliau – ir VTAPĮ; teisės akto redakcija, galiojusi 2019 m. lapkričio 1 d.) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą šio įstatymo nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Pagal minėto įstatymo 36 straipsnio 5 dalį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius skubiai laikinai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, nustatęs realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje ir antrąjį grėsmės vaikui lygį.

20. Byloje nustatyta, kad E. B. ir R. L. šeimoje auga nepilnamečiai N. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. B. (gim. (duomenys neskelbtini)). 2019 m. lapkričio 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs pranešimą iš policijos dėl smurto artimoje aplinkoje, surašė Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktus, kurių pagrindu nepilnamečius N. L. ir K. B. paėmė iš jų gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), ir laikinai apgyvendino Šv. Kazimiero vaikų globos namuose. 2019 m. lapkričio 4 d. pareiškėja užpildė Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketas ir nustatė, nepilnamečiams N. L. ir K. B. antrą grėsmės lygį.

21. Apeliantė E. B. nesutinka su teismo nutartimi išduoti leidimą paimti vaikus ir teigia, jog nepilnamečiai vaikai nebuvo palikti be priežiūros, alkoholiu ji nepiktnaudžiauja ir vaikus visada prižiūri.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido paimti vaikus N. L. ir K. B. iš jų atstovų pagal įstatymą, t. y. iš E. B. ir R. L., šiems nesaikingai vartojant alkoholį (CPK 185 str.).

23. Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 1 d. nepilnamečiai vaikai N. L. ir K. B. buvo palikti pas R. L. motiną A. L., kuri, atvykus pareiškėjos atstovėms, buvo neblaivi. Šio fakto apeliantė neneigia, tačiau tvirtina, jog tokios būsenos A. L. nepilnamečiams vaikams nekėlė, be to, vaikus prižiūrėjo R. L. pusseserės, kurios įvykio metu buvo blaivios. Teisėjų kolegija, įvertinusi tokius apeliantės teiginius, pažymi, jog vaikai buvo palikti būtent močiutės A. L. priežiūroje ir, kaip teisingai pastebėjo pareiškėja savo atsiliepime į atskirąjį skundą, sprendžiant vaikų saugumo lygį, abejotina, ar tokios būsenos (1,73 prom. girtumas) A. L. būtų buvusi pajėgi operatyviai, greitai ir adekvačiai reaguoti į netikėtai iškilusią vaikams grėsmę. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjos sprendimo paimti vaikus teisėtumo nepaneigia kartu su nepilnamečiais vaikais, A. L. buvusios kitos moterys, nevartojusios alkoholio, tačiau atsisakiusios laikinai prižiūrėti vaikus iki bus pabaigtas vertinti grėsmės vaikams lygis ir priimtas sprendimas dėl vaikų (ne)grąžinimo tėvams. Šiuo atveju, priimant sprendimą paimti vaikus, buvo atsižvelgta į vaikų teises ir teisėtus interesus, siekiant išvengti galimų grėsmių vaikų atžvilgiu ir užtikrinti jų saugumą.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė E. B. nepagrįstai tvirtina alkoholį vartojanti tik kartais. Išrašas iš Administracinių nusižengimo registro patvirtina, kad E. B. ne kartą buvo nustatytas girtumas, 2018 m. lapkričio 13 d., 2019 m. rugpjūčio 20 d., 2019 m. spalio 2 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketose buvo užfiksuotas E. B. girtumas, paminėtas nepavykęs jos bandymas gydytis nuo alkoholio priklausomybės. 2019 m. spalio 2 d. paaiškinime dėl vaikų priežiūros E. B. pasižadėjo nebegerti ir, esant galimybei, gydytis. Minėtos aplinkybės, kurių E. B. nepaneigė, negali patvirtinti apeliantės teiginių dėl retai vartojamo alkoholio (CPK 178 str.). Tai, kad E. B. piktnaudžiauja alkoholiu, patvirtina ir medicinos dokumentų išrašas apie apeliantei taikytą medikamentinį-psichoterapinį ilgalaikės abstinencijos alkoholiui palaikymo metodą, kaip kraštutinę priemonę įveikti alkoholio priklausomybę.

25. Vertindama skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas, leidęs paimti nepilnamečius vaikus, skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentavo grėsmės vaikams šaltinį, t. y. tėvų E. B. ir R. L. piktnaudžiavimą alkoholiu, iš ko ir kyla vaikų nepriežiūra, neužtikrinamas tinkamas rūpinimasis nepilnamečiais vaikais.

26. Nepaisant to, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai (tėvų gydymasis nuo alkoholio, R. L. ketinimas įsidarbinti) rodo E. B., R. L. siekį keistis, tačiau, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nuo pokyčių pradžios praėjo nedaug laiko, ko nepakanka pripažinti, jog pas E. B. ir R. L. jau yra sudaryta saugi, nekelianti grėsmės nepilnamečiams vaikams aplinka. Šiuo atveju sutikti su apeliantės teiginiais dėl grėsmės vaikams nebuvo dar nėra pakankamo pagrindo.

27. Kiti apeliantės teiginiai esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui neturi, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

28. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėEigirdas ČinkaNijolė Danguolė Smetonienė