Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-335-245/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-25
Bylos Nr.
1S-335-245/2015
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00631-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-335-245/2015
Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00631-2010-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti 2014 m. gruodžio 19 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. LPK-463 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. teistas:

2011-07-26 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. - atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. 1 d. 3 p. pagrindu, paskiriant 7 mėnesių trukmės elgesio apribojimą;2011-09-20 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., 63 str. 1, 2, 5 d. - laisvės atėmimu 2 metams;2012-12-05 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 2 d. 8, 9 p.,180 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1, 9 p., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apygardos teismo 2011-09-20 nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. 2013-04-05 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2012-12-05 Šiaulių apygardos teismo nuosprendis pakeistas, A. L. nusikalstama veika pagal BK 135 str. 2 d. 8, 9 p. perkvalifikuota į BK 135 str. 2 d. 9 p., ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 9 d., ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 180 str. 1 d., prie subendrintos bausmės iš dalies pridedant bausmę, paskirtą Šiaulių apygardos teismo 2011-09-20, galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2011-12-13, bausmės pabaiga – 2016-05-09.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. LPK-463 nutarė nuteistajam A. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo A. L. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, o jo atliktos bausmės dalis nėra adekvati padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumui.

Šalies argumentai

A. L. skunde prašo peržiūrėti Kauno apylinkės teismo 2015-01-20 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutarties motyvai yra šabloniški. Jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (41 balas), tačiau ji yra artima žemai rizikai, be to, anksčiau jam buvo nustatyti 42 balai, taigi rizika mažėja. Pažymi, kad praeityje padarytų klaidų nebegali pakeisti, tačiau stengiasi gyventi kuo atsakingiau ir pareigingiau. A. L. atkreipia dėmesį, kad drausmės komisijoje jo elgesys buvo svarstytas šešis kartus, tačiau pataisos įstaigoje yra registruojamas bet koks incidentas ar numanomas pažeidimas. Todėl svarstymo drausminėje komisijoje nereikėtų traktuoti kaip drausminio pažeidimo ar maištavimo. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nusikalto būdamas jauno amžiaus, pasimetęs savyje, netekęs mamos sunkiai išgyveno šią netektį, todėl į atliktą bausmės laiką ir padarytų nusikaltimų sunkumą nereikėtų žiūrėti formaliai.

Motyvuojamoji dalis

A. L. skundas atmestinas.

Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik nustačius tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtino paleidimo pagrindus ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks jai keliamą tikslą. Formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą įtvirtina įstatymas, o sprendžiant klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju A. L. formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą tenkina – jis faktiškai atliko įstatymo reikalaujamą privalomą bausmės dalį ir įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau materialusis pagrindas šiuo metu dar nėra išpildytas. Nors nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, tačiau vien jaunas amžius, socialinės brandos nebuvimas nusikaltimų darymo metu negali būti pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. A. L. skunde pažymi, jog augo nepilnoje šeimoje: su tėčiu ir seserimi, buvo pasimetęs savyje, tačiau pažymėtina ir tai, kad motinos teisės pažeidėjas neteko būdamas devynerių metų, o pirmasis kontaktas su teisėsaugos institucijų atstovais įvyko sulaukus trylikos metų, taigi šeimos nario netektis negalėjo būti vienintele priežastimi, skatinusia nepaklusti įstatymų imperatyvams. Dauguma A. L. nusikaltimų yra smurtiniai, tačiau nuteistasis pripažįsta, kad jo šeimoje nebuvo smurtaujama, todėl savo nusikalstamo elgesio teisinimas šeimos sudėtimi vertinamas kritiškai.

A. L. tai nėra pirmasis teistumas, anksčiau taikytos baudžiamosios priemonės poveikio teisės pažeidėjui nepadarė, jis ir toliau smurtavo iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų. Be to, paskutiniai nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje, būnant apsvaigus nuo alkoholio, taigi nuteistasis nesaikingai vartodavo stipriuosius gėrimus ir lengvai pasiduodavo kriminalinę patirtį turinčių draugų įtakai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad korekcijos požymių nuteistojo elgesyje yra – A. L. pataisos namuose mokėsi, pradėjo labiau vertinti darbo teikiamą naudą, tačiau turimų problemų nuteistasis aktyviai nesprendžia ir didelių pastangų pataisos procese nerodo. Nors nuteistasis dalyvavo įvairiose elgesio pataisos programose, tačiau nė viena šių programų nebuvo skirta alkoholio vartojimo, smurtinio elgesio prevencijai. Savo netinkamo elgesio nuteistasis nesureikšmina, iš skundo turinio matyti, kad jo elgesio apsvarstymus drausminėje komisijoje A. L. vertina kaip mažareikšmius, nors teismui pateikta medžiaga liudija, jog nuteistojo elgesys iš tiesų buvo netinkamas – atsisakyta vykdyti pareigūnų reikalavimus, atsikalbinėta, vartoti necenzūriniai žodžiai, naudotas fizinis smurtas kito nuteistojo atžvilgiu, atsisakyta tiek tvarkytis, tiek ir dirbti. Nors už šiuos poelgius A. L. drausminėmis nuobaudomis nebuvo baustas, tačiau tai patvirtina, jog priimti nustatytas vidaus tvarkos taisykles jam sunku. Nuteistasis nevertina pataisos namų administracijos jam suteikiamas galimybes keisti savo elgesį ir mąstyseną, todėl lengvai praranda turimus privalumus, pavyzdžiui, A. L. buvo įdarbintas 0,5 etato dirbti ūkio paskirties darbus, tačiau padarius drausmės pažeidimą, buvo atleistas iš pagalbinio darbininko pareigų. Šiuo metu lyg ir norėtų vėl dirbti, tačiau įdarbinimo galimybių nėra dėl darbo vietų stygiaus. Taigi nuteistasis dar nesuvokia, jog turimą darbą reikia saugoti, atsakingai ir kruopščiai dirbti, nes tik panorėjus darbo santykiai nėra sukuriami. A. L. trūksta atsakingumo ir brandaus mąstymo.

Socialinio tyrimo išvada liudija ir tai, kad nuteistajam yra priteistas didelis civilinis ieškinys – 95 649 Lt sumai, iš kurio atlyginta tik 379,18 Lt. Todėl finansų planavimas jam gali būti rimta problema, nes iki bausmės atlikimo pradžios buvo pilnai išlaikomas tėvo. Be abejo, jaunas žmogus privalo dirbti ir stengtis atlyginti padarytą žalą, tačiau darbinė A. L. motyvacija susiformavo dar visai neseniai, todėl teigti, jog ši motyvacija niekur nedings dar per anksti. Nuteistasis iš esmės yra patenkintas tuo, kokia asmenybė yra, greitą veikimą vertina kaip ryžtingumą ir savimi pasitikinčio žmogaus požymį, nepalankiose situacijose linkęs vadovautis emocijomis. Šie teiginiai liudija, kad A. L. dar nėra pasirengęs sėkmingai integracijai į visuomenę, nes prioritetą šiuo metu jis teikia veikimui, o ne poelgių, būsimų pasekmių apmąstymui.

Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į išsiskyrusią Komisijos narių nuomonę. Vienbalsio sprendimo Komisijai nepavyko priimti ir tai tik patvirtina, jog sėkminga nuteistojo probacija yra abejojama. Nors A. L. bausmę atlieka nuo 2011 metų, tačiau teigiami pokyčiai stebimi tik nuo 2014 m. spalio mėn. pabaigos. Taigi pavyzdingą elgesį nuteistasis rodo dar tik keletą mėnesių, todėl viso bausmės atlikimo metu jo elgesio negalima laikyti nepriekaištingu.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino A. L. asmenybę, jo elgesio, mąstymo pokyčius, pagrįstai atsižvelgė į prokurorės atsiliepime išdėstytus teiginius ir nesuklydo netvirtindamas Komisijos 2014-12-19 nutarimo. Pasinaudoti lygtinio paleidimo taikymo teise aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis