Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų ylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės ir teisėjų : Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Simonai Penkauskaitei, Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, nuteistajam D. K., nukentėjusiesiems D. A. ir R. A., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl 2008-02-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 284 str. 1. ir nuteistas 6 ( šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį 30 ( trisdešimt) valandų visuomenės labui, viso per 6 mėnesius neatlygintinai dirbti 180 valandų visuomenės labui. Nukentėjusiems civiliniams ieškovams D. A. ir R. A. pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, o ieškinių dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Kolegija n ustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir nežymiai sutrikdė D. ir R. A. sveikatą, t. y., 2007-09-29 apie 03.30 val. viešojoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų – be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, įžūliais, tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – sudavė vieną smūgį ranka D. A. į veidą bei, jam suklupus, vieną kartą spyrė į krūtinę dėl ko D. A. kliniškai konstatuota muštinės žaizdos abiejose lūpose, kraujosruvos nosies nugarėlėje,dešinės akies vokuose, dalinis dviejų dantų vainikų lūžimas, nosies kaulų lūžimas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš chuliganiškų paskatų – be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, įžūliais, tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – sudavė vieną smūgį ranka R. A. į veidą, dėl ko R. A. konstatuota muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėję Dalius ir R. A. dėl apeliacinio skundo nepasisakė ( neturėjo ką pasakyti), prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, todėl turi būti išteisintas ( LR BPK 329 str. 1d.).Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko neteisėtai D. K. atžvilgiu buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir jis nepagrįstai nuteistas. Apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos duomenis ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir nustatė, kad D. K., gindamas kitą asmenį ir save, neperžengė būtinosios ginties ribų. Įstatymas numato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Teisė ginti save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi yra svarbi įstatyminė žmogaus teisių, visuomenės ar valstybės interesų apsaugos garantija. Teisė į būtinąją gintį gali būti realizuota nepriklausomai nuo galimybės išvengti pavojingo kėsinimosi pabėgant, pasislepiant ar kreipiantis pagalbos į kitus asmenis ar pareigūnus. Atremiant pavojingą kėsinimąsi, įstatymas leidžia ginti ne tik savo, bet ir kitų asmenų teises, valstybės ar visuomenės interesus. Ginant kitą asmenį ar jo teises, nebūtinas to asmens sutikimas. Pavojingas kėsinimasis turi būti realus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Atlikus įrodymų tyrimą, apygardos teismas nustatė, kad tiek ikiteisminis tyrimas, riek teisminis įrodymų tyrimas buvo neobjektyvūs, atlikti šališkai, kas sąlygojo neteisingo nuosprendžio priėmimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusiųjų tėvas G. A. (duomenys neskelbtini) dirba nuo 1994 m. Nuo 2007 m. liepos 02d. dirba (duomenys neskelbtini), viršininku. Nukentėję Dalius ir R. A. yra jo vaikai. Nors jau pilnamečiai, tačiau gyvena kartu su tėvais. Todėl kolegijos nuomone, ikiteisminį tyrimą byloje, siekiant išvengti šališkumo, turėjo atlikti kito policijos komisariato pareigūnai. Tai, kad ikiteisminis tyrimas atliktas šališkai ir neišsamiai, rodo ir bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai laiku neišreikalavo vaizdo medžiagos iš pramogų centro (duomenys neskelbtini). Šioje medžiagoje užfiksuotas įvykis turėtų didelę reikšmę, tinkamai tiriant įvykio aplinkybes. Nors įvykis buvo užregistruotas 2007m. rugsėjo 29d.4,30 val. ( b.l. 1), įvykio vieta apžiūrėta taip pat 2007-09-29 naktį, tačiau reikalavimas į UAB (duomenys neskelbtini), išsiųstas tik 2007-10-03, UAB (duomenys neskelbtini), užregistruotas 2007m. spalio 10d.. Taigi, neaišku, kodėl apžiūrėjus įvykio vietą, nieko nepaimta ( b. l. 4-5, 144). Juk filmuojamos medžiagos vaizdo įrašymo aparatūroje integruota informacijos kaupimo laikmena po 72-96 val. įrašą trina automatiškai.

Be to, aplaidžiai ir neišsamiai buvo tirtas liudytojo V. V. sužalojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. V. į (duomenys neskelbtini), ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos tarnybą 2007-09-29 apie 19,50min. Pacientas nurodė, kad 2007-09-28 03,00min. jį sumušė šeši nepažįstami asmenys. Medicinos įstaigos rašte nurodyta, kad V. V. skaudėjo veidą ir galvą, pykino, po apžiūros paleistas namo ( b. l. 169,170). Nors rašte minima 2008 metai, tačiau teismas mano, kad padaryta techninė klaida.

2007- 09-29 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. V. sužalojimo, nes pagal įvykį žodžiu apklausus budintį gydytoją, šis paaiškino, V. V. jokių lūžių nekonstatuota, tik sumuštas skruostas ir dėl įvykio V. V. pretenzijų neturi, kadangi susižalojo pats (b. l. 91). Tačiau šis nutarimas prieštarauja faktinėm bylos aplinkybėm. Kaip minėta aukščiau, medicinos dokumentuose nurodyta, kad V. V. ne pats susižalojo, o buvo sumuštas šešių asmenų. Tuoj po įvykio V. V. parodė, kad medikams melavo, sakydamas, kad jį sumušė, neva tai susimušė pats. Ši aplinkybė tiriama nebuvo. Nebuvo apklausti medicinos darbuotojai, nepašalinti prieštaravimai. Nors nukentėję ir liudytojas E. M. buvo apklausti tuoj pat po įvykio, tačiau V. V. liudytoju buvo apklaustas tik 2007m. lapkričio 08d. Paaiškėjus naujom aplinkybėm, V. V. sužalojimo laipsnis tiriamas nebuvo. Esant medicininiams dokumentams, siekiant objektyviai ištirti visas aplinkybes, galima buvo skirti objekto tyrimą, tačiau pareigūnai tą pačią dieną nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007-09-29 apie 3,30 val. prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), tarpusavio santykius aiškinosi dvi jaunuolių kompanijos. Jie ne tik rėkavo, koliojosi, bet ir stumdėsi. Pirmiausia nukentėjo V. V., kuris buvo sužalotas. D. K. žodžiu pabandžius išsiaiškinti, kodėl keli jaunuoliai muša vieną, jaunuoliai, kurių tarpe buvo nukentėję, nurimo, tačiau neužilgo vėl pradėjo stumdytis, muštis. Nustatyta, kad pirmas smūgį D. K. sudavė D. A.. Šią aplinkybę patvirtino ir D. A. bei V. V.. Tada D. K., gindamas save, sudavė du smūgius D. A.. Smūgiai buvo taiklūs, nes D. K. buvo blaivus,sportuoja, o nukentėjęs D. A. neblaivus, emocingesnis. R. A. taip pat bandė suduoti D. K., tačiau D. K. smūgio išvengė, nes pasilenkė. Tuomet D. K. sudavė vieną smūgį R. A.. Taigi, iš to seka, kad nukentėję Dainius ir R. A., jausdamiesi saugūs ir nebaudžiami ( juos įvykio metu vadino „mentais“, nes tėvas dirba policijoje), pirmi sudavė D. K., tai yra, patys išprovokavo muštynes. Nors D. K. į medikus dėl sužalojimo nesikreipė, tačiau nustatyta, kad jam smūgį į veidą pirmas sudavė D. A.. Daroma išvada, kad D. A., suduodamas ranka į gyvybiškai svarbų žmogaus organą – galvą, pavojingai kėsinosi į D. K. sveikatą. Kėsinimasis buvo realus, objektyviai egzistavo.D. K. naktiniame klube buvo vienas, tuo tarpu nukentėję buvo su draugais ir fizinės jėgos pranašumas buvo jų pusėje. Kolegija kruopščiai tyrė pavojingo kėsinimosi pradžią ir pabaigą ir nustatė, kad konfliktas vyko greitai. Nustatyta, kad E. D. įsėdus į taksi automobilį, V. V. su kompanija ėjo aiškintis kodėl ji važiuoja su jo iškviestu taksi, nes ir jis buvo iškvietęs taksi automobilį. E. D. teismo posėdyje parodė, kad kai ji iškvietė taksi, tai R. A. paprašė, kad šis atvestų girtą R. M.. Jos niekas nemušė, nekoliojo, tik negražiai kalbėjo, kas tai darė, įvardinti negalėjo.Iš kalbų suprato, kad dar kažkas irgi buvo iškvietęs taksi automobilį. Ji negali pasakyti kas sudavė D. A.. Kai R. A. atvedė R. M., tai ji jam pasiskundė, kad priekabiauja. Tada vėl prasidėjo aiškinimaisi, apsistumdymai ir ji išvažiavo.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino liudytojų parodymus. Nustatyta, kad R. M. buvo girtas, nieko nepamena ir nematė,nes girtas užmigo prie staliuko, atgavo sąmonę važiuodamas taksi, todėl jo parodymais vadovautis neverta, nes jie yra niekiniai. Liudytoja E. D. nukentėjusiųjų pažįstama, apeliacinės instancijos teisme ji atvirai demonstravo simpatijas nukentėjusiems, tai jos parodymais tikėtina tiek, kiek jie atitinka kitą objektyvią bylos medžiagą. Tai, kad muštynės vyko greitai, nepaneigė nei vienas liudytojas ir nukentėję.

Ištyrus visus bylos duomenis, daroma išvada, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė, kad D. K. pažeidė viešąją tvarką ir nežymiai sutrikdė Daliaus ir R. A. sveikatą. Kolegijos nuomone, neblaivių nukentėjusiųjų veiksmai buvo netoleruotini, nes jie elgėsi įžūliai, jausdamiesi lyderiais, savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tarpusavio nesutarimus sprendė panaudodami fizinį smurtą. D. K. iš pradžių gindamas V. V., po to save, nuo pavojingo kėsinimosi būtinosios ginties ribų neperžengė. Pažymėtina tai, kad nukentėjusiems buvo padaryti tik nežymūs sveikatos sutrikdymai. Tiek D. K., tiek V. V. taip pat patyrė sužalojimus, kuriuos padarė nukentėję. Nors D. K. nesikreipė į medikus, tačiau nustatyta, kad jis patyrė fizinį smurtą nuo D. A., o R. A. smūgio išvengė. Kadangi neįrodyta, kad D. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, jis turi būti išteisintas ( LR BPK 303 str. 5d. 2p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 4d.,329 str. 1d.

n usprendė:

2008m. vasario 21d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

D. K. kaltinamą nusikalstamos veikos numatytos LR BK 284 str. 1d. padarymu išteisinti, kadangi neįrodyta, kad D. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.