Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-78-659/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-01-31Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-05-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-01-31
Bylos Nr.
1-78-659/2011
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00201-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Nukentėjusysis
I. A.
Kaltinamasis
V. B.
Advokatai
Rimantas Tumėnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1- 78-659/2011(proceso Nr. 1-30-1-00201-2010-1)Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.3., 1.1.6.3.;1.1.8.6.2.,1.1.8.6.3.;1.2.25.4.1.;2.3.6. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Evelinai Andriukaitei, Jūratei Kaušakytei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, gynėjui advokatui Rimantui Tumėnui, nukentėjusiajai I. A., jos atstovei pagal įstatymą R. A., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB „Kelias“ padangų montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą

Aprašomoji dalis

nustato:

V. B., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent:

2010 m. balandžio 27 d., apie 13.13 val., Klaipėdoje, Mokyklos g., ties namu Nr. 45, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tiesiame kelio ruože, pirma eismo juosta, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, kai matomumas iš vairuotojo kabinos dienos metu 600 metrų, neįsitikino eismo saugumu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo, kai gretimoje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusi transporto priemonė ir partrenkė per perėją ėjusią I. A.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų I. A. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai), 38 punkto (Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra' pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų) punktų reikalavimus.

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010 m. balandžio 27 d., apie 13.10 val., važiavo savo automobiliu, leistinu greičiu, pirma eismo juosta, Mokyklos gatve. Antra eismo juosta važiavęs mikroautobusas sustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, jis taip pat ėmė stabdyti, nes suprato, jog perėja eina žmonės, tačiau dėl šlapios kelio dangos sustabdyti nepavyko. Jis partrenkė pėsčiąją. Dėl įvykio labai gailisi. Sutinka, kad nukentėjusiajai padarė ir neturtinės žalos, jau sumokėjo 1000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė yra pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji I. A. parodė, kad 2010 m. balandžio 27 d. apie 13 val. kartu su drauge D. Z. priėjo prie perėjos Mokyklos gatvėje. Pradėjus kirsti gatvę, vienas automobilis sustojo jas praleisti, todėl jos ėjo toliau. Tuomet ji buvo partrenkta automobilio, kitų aplinkybių nepamena, atsipeikėjo tik ligoninėje. Po įvykio ilgai gydėsi, stengėsi mokytis, bet sunkiai sekėsi, nes skaudėdavo galvą. Kaltinamasis lankęs ją ligoninėje. Pastarajam ji atleido, jie susitaikė.

Įstatyminė atstovė ir nukentėjusioji R. A. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš dukters draugės D. Z.. Dukters gydymas truko 115 dienų, po to ji buvo nusiųsta reabilitacijai į Palanga. Ji gyvena ir dirba Klaipėdoje, todėl nuolat teko važinėtis į Palangą lankyti dukterį, stebėti jos būklę, atvežti higienos prekių. Iš draudimo bendrovės 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti prašė iki antrojo dukters paguldymo į ligoninę. Antrą kartą dukra buvo paguldyta į ligoninę dėl stiprių galvos skausmų, pykinimo, vėmimo, nemigos. Reikalauja moralinės žalos atlyginimo. Dėl turtinės žalos pretenzijų neturi, atsisako ieškinio, tačiau prašo priteisti 5630 Lt neturtinės žalos. Mano, kad susitaikymas su kaltininku šioje situacijoje būtų palankiausias, kadangi jam jokių pretenzijų neturi, neturtinę žalą privalo atlyginti draudimo bendrovė.

Liudytoja D. Z. parodė, kad 2010 m. balandžio 27 d. kartu su I. A. ėjo iš mokyklos, buvo neseniai paliję. Prie perėjos antroje eismo juostoje jų praleisti sustojo mikroautobusas, o automobilis važiavęs pirma juosta, kurio ji nepastebėjo, nesustojo. Ji žengė žingsnį atgal, tačiau I. A. nesustojo ir šią partrenkė automobilis, nors vairuotojas ir bandė stabdyti. Po įvykio stovėjo stotelėje, laikė greitosios.

Liudytojas R. T. parodė, kad 2010 m. balandžio 27 d. apie 13 val. važiavo savo automobiliu, matė įvykį. Jis važiavo antra juosta, sustojo praleisti pėsčiųjų, o automobilis važiavęs pirma juosta nesustojo. Per perėja tuo metu ėjo dvi mergaitės, viena atsitraukė, o kita buvo partrenkta pirma juosta važiavusio automobilio. Mergaitę partrenkusio automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio nuėjo padėti nukentėjusiajai. Kelio danga buvo drėgna, tačiau eismo sąlygos buvo geros.

2010-04-27 eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilis „VW Golf“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėjoje, esančioje Mokyklos g., važiavęs pirma eismo juosta, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, partrenkė pėsčiąją (b.l. 3-9). Automobilio apžiūros metu rasta apgadinimo žymė ant automobilio variklio dangčio, dešinėje pusėje (b.l. 10-11).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 83 patvirtina, kad 2010 m. balandžio 27 d.,13 val., kaltinamasis V. B. buvo blaivus ( b.l. 45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. T-A 572/10(03) nustatyta, kad kaltinamojo V. B. kraujo ėminyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 644/10(03) nustatyta, kad eismo įvykio metu I. A. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 33, 40).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu Nr AAA 0530530 nustatyta, kad automobilis „VW Golf“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draustas UADB „Industrijos garantas“ (b.l. 77).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. B., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 38 punktų reikalavimus, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. A. sveikata. V. B. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo pasitikėjimo forma. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikinęs eismo saugumu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesustojo, kai gretimoje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusi transporto priemonė, suvokė, kad pažeidžia Kelių eismo taisykles, numatė pavojingų pasekmių kilimo galimybę, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad tokios pasekmės neatsiras.

V. B. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, neturi administracinių ir drausminių nuobaudų, dirba, yra sukūręs šeimą. Nuo nusikaltimo praėjo daugiau nei pusė metų ir per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė. Po nusikaltimo padarymo stengėsi padėti nukentėjusiajai, lankė ją gydymo įstaigoje. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ateityje V. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl jo pasekmių, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė ir ši jam atleido. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog nukentėjusiajai atlyginta padaryta turtinė žala. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios ir jos atstovės pagal įstatymą prašymą, į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, elgesį po nusikaltimo padarymo – po eismo įvykio lankė nukentėjusiąją, rūpinosi jos sveikata, mano, jog kaltinamąjį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje pasakyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji atsisakė ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo iš UADB „Industrijos garantas“, tačiau prašo priteisti 5630 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo UADB „Industrijos garantas“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas tiesiogiai nenustato, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas.

Esant sprendimui atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, kurio 4.5 punkte nurodyta, kad nutraukus bylą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str.,

nusprendė:

V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2010-09-22 prokuroro nutarimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo į 6 arų žemės sklypą, esantį Klaipėdos rajone, sodų bendrijoje „Vaiteliai“.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Teisėja Violeta Balčiūnienė