Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-09-14 · Civilinė byla Nr. 2A-619/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-14
Bylos Nr.
2A-619/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Algirdas Gailiūnas, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
J. S., A. B.
Ieškovas
J. R., A. R.
Advokatai
Inga Maskoliūnaitė, Daiva Vaidachavičienė
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-619/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 35.4., 129.19.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Algirdo Gailiūno (pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,atsakovės atstovei advokatei Daivai Vaidachavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-284-278/2010 pagal ieškovų J. R. ir A. R. ieškinį atsakovams J. S. ir A. B. dėl 162 465,85 litų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami iš atsakovų priteisti išlaidas, patirtas įvykdant atsakovų prievoles. Nurodė, kad, norėdami nupirkti atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį, tačiau areštuotą žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), jie apmokėjo atsakovų skolas tretiesiems asmenims, tačiau, paaiškėjus, kad J. S. neturi bendrasavininkio A. B. įgaliojimo perleisti jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

Ieškovams padengus atsakovų skolas ir dėl šių skolų išieškojimo priverstine tvarka susidariusias vykdymo išlaidas, ieškovai įgijo teisę reikalauti iš atsakovų atlyginti šias turėtas išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad, vykdant skolų išieškojimą iš atsakovų trečiųjų asmenų naudai, buvo areštuotas atsakovams priklausantis turtas ir antstolis L. Jankauskas paskelbė apie turto pardavimą iš varžytynių. Iki paskelbtų varžytynių (2009 m. rugpjūčio 26 d.), visą atsakovų įsiskolinimą bei vykdymo išlaidas, bendrai 162 465,85 Lt sumai 2009 m. rugpjūčio 20 d. sumokėjo ieškovas A. R.. Ieškovams bendromis lėšomis įvykdžius atsakovų prievoles, ieškovams perėjo kreditorių teisės ir jie įgijo teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti įsiskolinimą (CK 6.50 str. 2, 3 d.). Antstolis pagrįstai nutraukė varžytynes, kadangi iki jų į antstolio depozitinę sąskaitą buvo sumokėta suma, kurios užteko visiškai padengti atsakovų įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (CPK 704 str.).

Šalies argumentai

Atsakovė J. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimą ir bylą perduoti apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškovams padengus atsakovų įsiskolinimus ir jų priverstinio išieškojimo išlaidas, namų valdos pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko. Apygardos teismas neišsiaiškino, kodėl areštuotas atsakovų turtas nebuvo perduotas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir kodėl toks aktas nebuvo pateiktas teismui tvirtinti. Be to, byloje nebuvo apklausta notarė, teigusi, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris negalimas.

Atsiliepimas

Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apygardos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovų prašymą apklausti notarę, kadangi šis prašymas buvo pareikštas tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Taip pat nurodo, kad apygardos teismas tinkamai pritaikė CPK 704 straipsnį. Byloje nėra įrodymų, kad į antstolį buvo kreiptasi pagal šį straipsnį. Teismas pagrįstai tenkino ieškinį, vadovaudamasis CK 6.50 straipsniu, kadangi ieškovai turi galiojantį kreditorinį reikalavimą atsakovams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (PKK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad šalys susitarė, kad ieškovai J. R. ir A. R. sumokės atsakovų J. S. ir A. B. 162465,85 Lt skolas kreditoriams, kurių reikalavimus vykdė antstolis, po to atsakovai parduos, o ieškovai nupirks žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovai 2009 m. rugpjūčio 20 d. įvykdė atsakovų prievoles kreditoriams, sumokėjo į antstolio sąskaitą 162 465,85 Lt. Šalys žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, todėl ieškovai perėmę atsakovų kreditorių teises reikalauja priteisti iš atsakovų 162 465,85 Lt. Pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimus patenkino.

Nesutikdama su skundžiamu sprendimu atsakovė J. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylose esmės. Tikrieji šalių ketinimai buvo ieškovams padengus atsakovų turimus įsiskolinimus ir vykdymo išlaidas žemės sklypą ir gyvenamąjį namą jiems perduoti CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka – antstoliui surašant nustatytos formos aktą. Tačiau antstolis tokio akto nesurašė ir jo tvirtinti teisėjui nepateikė. Teismas šių aplinkybių netyrė, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

Kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Bylos nagrinėjimo pirmąja instancija ribas pagal bendrąją taisyklę lemia bylos šalių pareikšti reikalavimai (ieškinio, priešieškinio dalykas) bei reikalavimų faktinis pagrindas, o teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus. Ieškovas gali savo nuožiūra pasirinkti pažeistų civilinių teisių gynimo būdą. Teismas negali nurodyti kokiu būdu ieškovas privalo ginti savo teises. Tik pats teisės turėtojas gali nuspręsti, kokias jam priklausančias teises ginti ir kokį šių teisių gynybos būdą pasirinkti.

CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę už skolininką ir tokios teisės padariniai, reiškiantys, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus tesiės, susijusios su skolininku. Tai reiškia, kad, kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininką, pasibaigia, o jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti asmeniui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniams kreditoriui.

Išdėstyti argumentai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad apygardos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija nebepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasDanutė GasiūnienėMarytė Mitkuvienė