Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai L. R., kaltinamajam L. R., jo gynėjai advokatei Reginai Majauskienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. 2016-06-18, apie 09.30 val., kelyje Kaunas-Klaipėda, tiksliau nenustatytoje vietoje, dėl konflikto su seserimi L. R. šalikelėje sustabdęs vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė automobilio galines dureles, kur sėdėjo L. R. ir, sugriebęs ją už pečių, jėga traukė iš automobilio, o šiai įsikibus į automobilio priekinę keleivio sėdynę, paleidęs pečius, ne mažiau kaip po vieną kartą kumščiu smogė jai į galvą ir į petį bei sugriebęs jai už kaklo, jį suspaudė, po to, jų motinai R. R. atitraukus jį nuo L. R., automobilį nuvairavo į R. Kalantos g., Kaune, kur, pastatęs jį prie namo Nr. 76, apie 09.50 val. tęsė savo veiksmus, t. y., sugriebęs už pečių, pargriovė ją ant asfaltuotos dangos, taip smurtaudamas prieš L. R., padarė jai odos nubrozdinimus plaštakoje, poodines kraujosruvas kairio užausio srityje, dešinio peties srityje, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis L. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad smurtavo prieš savo seserį L. R., tačiau tai padarė jos išprovokuotas. 2016-06-18 ryte vyko į pusbrolio vestuves. Jis vairavo automobilį, šalia jo sėdėjo jo mama R. R., už jo – sesuo L. R., gale per vidurį – L. R. mažametis sūnus V., o už mamos – jo draugė J. S.. Jis pasirinko kelią per Karmėlavą, sesuo paklausė, kodėl nevažiuoji per Ramučius ir pavadino jį debilu bei kitais įžeidžiančiais žodžiais. To paties paklausė ir mama. Jis atsakė, kad vairuoja jis, todėl jis ir sprendžia pro kur važiuoti. Tarp jo ir sesers kilo abipusis žodinis konfliktas. Jis pasakė seseriai, kad jeigu jai nepatinka su juo važiuoti, gali ją parvežti iki aikštelės Petrašiūnuose, ir toliau važiuoti savo automobiliu. Pajuto, kaip sesuo ranka daužo jam per galvą. Tai, kad L. daužė vairuotojui per galvą, kėlė grėsmę visiems važiavusiems automobilyje, todėl jis sustojo šalikelėje, išlipo, atidarė galines dureles, kur sėdėjo sesuo, abiem rankom suėmė už pečių ir bandė ištraukti ją iš automobilio. Būtent šiuo metu ir galėjo padaryti seseriai kūno sužalojimus, pripažįsta sudavęs kumščiu į petį, suspaudęs jos kaklą. Mama paprašė jo nustoti tai daryti ir jis nustojo, mamai pareikalavus parvežti ją atgal, jis vėl sėdo už vairo ir parvažiavo į aikštelę Petrašiūnuose. Tik išlipus, L. vėl provokavo, pasakė, kad smogs jam, sumals akinius į veidą. Jam pasirodė, kad ji lyg kelia ranką prieš jį, norėjo ją sustabdyti, todėl suėmė rankomis jai už pečių ir spaudė ją žemyn. Sesuo prarado pusiausvyrą ir atsisėdo ant grindinio.

Nukentėjusioji L. R. parodė, kad prieš kelionę į pusbrolio vestuves, jie su savo broliu L. R. ilgą laiką nesikalbėjo, todėl ši kelionė vienu automobiliu, turėjo būti jų susitaikymas. Automobilį vairavo brolis, ji sėdėjo už jo, važiuojant ji nežiūrėjo į kelią, nes naršė ,,Facebook“. Išgirdo kaip jų mama sako: ,,L., kur tu čia važiuoji?“. Tada ji pakėlė akis nuo telefono ir pasakė broliui, kad jis jau turi žinoti kelią. Tačiau ją pyktis paėmė tada, kai brolis užsimojo ranka prieš mamą, kuri sėdėjo šalia jo, tuomet konfliktas ir prasidėjo. Ji stumtelėjo vairuotojo sėdynę ir pasakė broliui: ,,ką čia darai, prieš mamą ranką keli?“ Tuo metu galėjo brolį pavadinti ir snargliumi ir debilu. L. R. padidino greitį, buvo įpykęs. Jie abu su broliu apsižodžiavo, vienas kito atžvilgiu negražiais ir įžeidžiančiais žodžiais. Staiga brolis sustabdė automobilį kelkraštyje, išlipo, atidarė jos pusės dureles, viena ranka prispaudė ją ant šalia sėdėjusių jos vaiko ir J. S., kita ranka daužė jai į galvą, bandė tempti iš automobilio. Mama pradėjo klykti ir išlipusi iš automobilio atitraukė brolį nuo jos. Ji su mama pareikalavo L. R. grįžti namo, todėl jis parvežė atgal į aikštelę R. Kalantos g., Kaune. Ten išlipus iš automobilio, brolis vėl pradėjo konfliktą, ji jam kažką atsakė, tuomet jis ją griebė, jie susikibo. Kadangi ji buvo su aukštakulniais batais, neišsilaikė ir nukrito ant žemės. Jos vaikas pradėjo klykti, į aikštelę atbėgo du vyrai, jie atplėšė nuo jos brolį. Tuomet iš karto kvietė policiją.

Liudytoja J. S. parodė, kad konfliktas automobilyje prasidėjo dėl to, kad L., kuris vairavo automobilį, pasirinko ne tą kelią. L. pradėjo klausinėti, kodėl jis nevažiuoja per Ramučius. L. atsakė, kad esu vairuotojas ir pats pasirinksiu kelią. L., kuri sėdėjo už L.o, pradėjo daužyti jam į galvą ar į petį. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, jie vienas kitą įžeidinėjo. Ji ir L. bei L. mama pradėjo juos raminti. L. paprašė L. išlipti, ji atsakė, kad nelips, paprašė ją parvežti atgal į aikštelę. Tuomet L. sustojo kelkraštyje, atidarė dureles, kur sėdėjo . Jie susigrūmė, tampėsi, nes L. norėjo ištraukti ją iš automobilio, o L. nelipo. Ar buvo suduoti smūgiai L. nematė, nes ji buvo prisispaudusi prie savęs L. vaiką. L. mama išlipo iš automobilio ir atitraukė jį. Tuomet visi grįžo atgal į Kauną, į aikštelę Petrašiūnuose. Tik išlipus iš automobilio, L. pradėjo rėkti ir grasinti L., kad nuims jam akinius ir iškabins akis. Atsisukusi pamatė, kad L. sėdi ant žemės, kaip ji atsidūrė ant žemės – nematė.

Liudytojas A. A. parodė, kad 2016-06-18 matė, kaip į aikštelę Petrašiūnuose, R. Kalantos g. 76, Kaune, įvažiavo L. R. vairuojamas automobilis, kaip vairuotojas išlipo iš automobilio. Žvilgsnį nusuko į šoną ir išgirdo vaiko riksmą: ,,mama, bijau“. Atsisukęs pamatė, kad L. ant žemės, o vyriškis prie jos pasilenkęs. Jis atbėgo pažiūrėti, klausė, kas čia vyksta. L. R. atsakė: ,,aš nieko nenoriu, lai ji nešdinasi iš mano mašinos“, atidarė bagažinę, iškėlė daiktus ir išvažiavo. Laura tuo metu skambino policijai, pranešė, kad prieš ją panaudotas smurtas. Jis pats matė ant L. kaklo kažkokį nubrozdinimą.

Iš 2016-06-18 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad L. R. kvietė policiją į R. Kalantos g. 76, Kaune, dėl to, kad konfliktuoja su broliu L. R.. Atvykus policijos pareigūnams, L. R. pareiškė, kad brolis L. R. sudavė jai rankomis per galvą, smaugė, parvertė ant žemės, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Ant L. R. kaklo matėsi nubrozdinimas ir įdrėskimas bei patinusi ir raudona kairė ausis (b.l. 10-13).

Teismo medicinos specialisto 2016-06-20 išvadoje Nr. G1572/2016(2) nurodyta, jog L. R. padaryti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, dešinio peties srityje ir toks sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 16).

Teismo medicinos specialisto 2016-06-20 išvadoje Nr. G1580/2016(2) nurodyta, jog L. R. padaryti odos nubrozdinimai sprande ir dešiniame dilbyje ir toks sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. R. nežymiai sutrikdžius L. R. sveikatą, pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, parodė, kad jam vairuojant automobilį, sesuo L. R. išprovokavo konfliktą, kurio metu jis ir sudavė jai smūgius. Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiosios L. R. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina konkrečius nukentėjusiosios L. R. sužalojimus – poodiniai nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, dešinio peties srityje, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Suduodamas smūgius L. R., kaltinamasis padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir, kadangi jis smurtavo sesers atžvilgiu, kas pagal BK 248 str. 1 d. nuostatas yra prilyginama artimajam giminaičiui, tokie L. R. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

L. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Tai, kad nusikalstamą veiką L. R. padarė išprovokuotas nukentėjusiosios L. R., be kaltinamojo parodymų patvirtina ir liudytojos J. S. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, jog L. R. padaryti odos nubrozdinimai sprande, dešiniame dilbyje. Kaltinamojo L. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. R. nukentėjusiosios L. R. atsiprašė, su ja susitaikė. Nukentėjusioji L. R. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sutinka taikytis su kaltinamuoju ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

L. R. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiąja L. R. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis dirba UAB ,,Kitron“ strateginių pirkimų analitiku, teigiamai charakterizuojamas darbdavio. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog L. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir L. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas ir laiduotojos R. R. prašymas atleisti kaltinamąjį L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas, įvertinęs BK 40 straipsnio 1 - 3 dalyse keliamus reikalavimus atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatuoja, jog yra visos įstatyme numatytos sąlygos L. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, už jį laiduojant jo mamai R. R.. Tačiau atsižvelgiant į bylos pobūdį, kaltinamojo nuoširdų atsiprašymą bei faktinį susitaikymą su nukentėjusiąja teismo posėdžių salėje, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tikslingiau taikyti BK 38 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-06-23 pažymą Nr. NTP-7-7209 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš L. R. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. R., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja L. R., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Išaiškinti L. R., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš L. R. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.