Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria R. S. prašymas tenkintas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimu jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas sutrumpintas iki minimos nutarties įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Visų pirma pažymėtina, jog 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 str., reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 d., inter alia, nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 str. 3 d.). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 d. nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad R. S. protokolas už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir kitus pažeidimus surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Tokį įstatymo taikymą patvirtina ir ANK 3 str. 3 d., kurioje, inter alia, numatyta, kad įstatymas, sunkinantis asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

ATPK 329 str., inter alia, nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, mano, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 str. nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų R. S. nėra padaręs, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 str. nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją visiškai atlikti (įvykdyti). Teisė vairuoti transporto priemones R. S. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo girtumas (0,96 prom.) daugiau kaip du kartus viršijo maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais R. S. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą R. S. buvo skirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda (289 Eur), o teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 1 metams. Apygardos teismas mano, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą R. S. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 str. nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 str. numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (LVAT nutartys Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012). Nors R. S. savo prašyme sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą akcentuoja, kad jis anksčiau už tokį pažeidimą nėra baustas, tai yra pirmas ir paskutinis jo tokio pobūdžio pažeidimas, tačiau analizuojant byloje esantį išrašą iš administracinių teisės pažeidimų registro (b. l. 12–15), matyti, kad jis baustas už tai, kad 2016-01-07 vairavo neturėdamas teisės vairuoti, 2010-02-02 vairavo automobilį, kuris nedraustas privalomuoju draudimu, 2012-12-15 vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo, 2015-08-11 vairavo automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Analizuojant šiuos anksčiau R. S. padarytus pažeidimus matyti, jog jo daromi pažeidimai dažnėjo ir kad praeityje skirtos nuobaudos jo nepamokė, ir reikiamų išvadų dėl daromų pažeidimų jis nepadarė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog 2016-09-11 vairuodamas būdamas neblaivus, R. S. taip pat vairavo neįregistruotą automobilį, su savimi neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimą, taigi vienu metu jis padarė net tris pažeidimus, o tai rodo šio asmens itin atsainų požiūrį ir nedrausmingumą vairuojant automobilį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nagrinėjant jo 2016-09-11 padarytą pažeidimą, pats R. S. pripažino, jog 2009 m. įgijo teisę vairuoti, tačiau po 2 metų pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimui jo nepasikeitė iki šiol – taigi neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, jis vairavo net 5 metus (nuo 2011 m. iki 2016 m.), už tai buvo ir baustas 2015-08-11, tačiau pažymėjo nepasikeitė, ir toliau vairavo pažeidinėdamas KET, kol po 2016-09-11 pažeidimo teisė vairuoti jam buvo atimta. Ši aplinkybė atskleidžia, jog asmuo yra itin nedrausmingas, o skiriamos nuobaudos jo veiksmams jokios pozityvios įtakos neturi – jis ir toliau pažeidinėja taisykles.

Nors apylinkės teismas nurodė, kad R. S. baudą sumokėjo, baigė papildomą vairuotojų mokymą, išklausė kursus apie alkoholio žalą, o teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo, šeiminiams poreikiams tenkinti, be to, naujų R. S. teisės pažeidimų nenustatyta, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo elgesio esmę ir jo nebekartos. Savo prašyme pirmosios instancijos teismui dėl ATPK 329 str. numatytų nuostatų taikymo R. S. nurodė, kad nuobaudos tikslai yra pasiekti, kad iš savo padaryto teisės pažeidimo pasimokė, padarė išvadas, suprato, kokių nepatogumų patyrė būdamas nubaustas, tačiau nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų šiuos jo teiginius. Apygardos teismas pažymi, kad R. S. pateiktoje 2017-09-11 seniūno charakteristikoje (b. l. 90) nurodyti duomenys niekaip neatspindi R. S. asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, joje tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės: jis yra vedęs, gyvena kartu su šeima, augina nepilnametį sūnų, dirba įmonės direktoriumi, seniūnija apie šeimą bei gyvenimo būdą neigiamos informacijos neturi, už blogą elgesį nesvarstytas. Šios aplinkybės neatskleidžia jokio R. S. asmenybės pokyčio ir iš esmės yra analogiškos (išskyrus informaciją apie darbą) 2017-06-07 seniūno charakteristikai (b. l. 26), kuri buvo pridėta prie ankstesnių teismų sprendimais netenkintų pažeidėjo prašymų sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Akivaizdu, jog šios aplinkybės egzistavo R. S. vairuojant neblaiviam, todėl jos neleidžia teigti, kad R. S. elgesys pasikeitė, kad dėl jo yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nors tiek R. S., tiek ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas akcentavo, jog pažeidėjas mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, o byloje yra tai patvirtinantys duomenys (b. l. 80), tačiau apygardos teismas pažymi, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 5 d. numatyta, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Taigi R. S. bet kuriuo atveju, norėdamas atgauti teisę vairuoti, būtų turėjęs pabaigti papildomą vairuotojų mokymą, todėl tai, jog jis šiuos mokymus baigė anksčiau, dar nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, jokiu būdu nesuponuoja išvados, jog paskirta papildoma nuobauda savo tikslus pasiekė ar kad tolimesnis jos taikymas nebetenka prasmės.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad R. S., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Prašyme pirmosios instancijos teismui nurodoma, kad teisės vairuoti neturėjimas R. S. sukelia sunkumų dirbant, šiuo metu jis yra surinkęs 7 darbuotojų brigadą, bet kad rastų jiems darbo, jį į darbo vietą ir statybų objektus turi vežioti jo darbuotojas, taip švaistomos lėšos ir nukenčia verslo kokybė. Visų pirma pastebėtina, kad R. S. nurodo, kad jau ilgą laiką darbuojasi statybų srityje, yra užsirekomendavęs plytelių klojėjas visoje Žemaitijoje, todėl akivaizdu, kad R. S. žinojo, jog norint gauti geresnius statybos objektus, kurie išsidėstę visame regione, jam reikalinga teisė valdyti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių, jis vairavo būdamas neblaivus. Be to, iš byloje esančių pažeidėjo pateiktų dokumentų matyti, jog iki teisės vairuoti netekimo R. S. vykdė individualią veiklą pagal pažymą (b. l. 47), tačiau netekus teisės vairuoti, jis savo vykdomą veiklą pradėjo vykdyti 2017-09-06 įkūręs įmonę – UAB „duomenys neskelbtini“ (b. l. 88), o ši aplinkybė atskleidžia, jog specialiosios teisės netekimas neatėmė R. S. ir jo šeimos pragyvenimo šaltinio, atvirkščiai, jis toliau sėkmingai vykdo savo veiklą ir sėkmingai susitvarko su dėl specialiosios teisės netekimu patiriamais neišvengiamais nepatogumais. Taigi, nors pažeidėjas savo prašyme nurodo, kad tai, jog jam nesutrumpinamas specialiosios teisės atėmimo terminas jį verčia mąstyti apie darbo paieškas užsienyje, tačiau jo veiksmai po specialiosios teisės atėmimo rodo priešingai – jis įkūrė juridinį asmenį, ėmė jam vadovauti, ir taip tik sustiprino savo socialinius ryšius su Lietuva. Apygardos teismo vertinimu, tokio pobūdžio suvaržymai, sunkinantys galimybę labiau optimizuoti darbinę veiklą (vairuoti pačiam, netrukdant darbuotojo), padariusiam vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, yra adekvatūs ir proporcingi.

R. S. savo prašyme taip pat akcentavo, jog teisė vairuoti jam reikalinga norint rūpintis neįgalia mama, kuri turi psichinę negalią, kuri dėl savo sveikatos būklės negali pasirūpinti savimi. Visų pirma pažymėtina, jog byloje esantis neįgaliojo pažymėjimas rodo, kad R. S. yra iš dalies darbinga, jos darbingumas 40 procentų, o pats R. S. nedetalizuoja ir nepateikia jokių duomenų, kokia sunki sveikatos būklė neleidžia jo iš dalies darbingai motinai pasirūpinti savimi. Nėra duomenų, kad pažeidėjo motinos sveikatos problemų pobūdis (nėra duomenų, jog ji sirgtų staiga paūmėti galinčiomis ligomis) rodytų, jog be teisės vairuoti R. S. negali tinkamai pasirūpinti mama. Pažeidėjas nenurodo jokių aplinkybių, kurios atskleistų, jog jo mama, lydima šeimos narių, negalėtų į gydymo įstaigas vykti viešuoju transportu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad R. S. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių faktą, kad tik jis, turėdamas teisę vairuoti, gali pasirūpinti minėtais neįgalios motinos poreikiais. Pareiga rūpintis tėvais tenka abiem sūnums (CK 3.205 str.), byloje nėra duomenų, kad minėtų motinos poreikių negali patenkinti kitas sūnus. Nors pažeidėjas nurodo, kad jo brolis gyvena užsienyje, tačiau, kaip minėta, pareiga pilnamečiams vaikams rūpintis senyvais tėvais tenka visiems vaikams, todėl ir užsienyje gyvenantis asmuo turi dėti pastangas, jog būtų patenkinti motinos poreikiai. Kartu pastebėtina, jog pažeidėjas nurodo, kad yra susituokęs, tačiau nenurodo, kodėl pas neįgalią mamą jo negali nuvežti jo žmona ar draugai. Kaip matyti, asmeniui paduodant prašymą dėl specialiosios teisės sugrąžinimo, jis jau pakankamai ilgą laiką neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau tai jam nesutrukdė rūpintis mama, kaip nurodoma prašyme, jis prašydavo kitų asmenų pagalbos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Nors prašyme dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo nurodoma, kad R. S. sutinka, kad padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, neigiamai vertina savo elgesį ir jį smerkia, teigia, kad nėra linkęs daryti naujų teisės pažeidimų, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.

Apygardos teismas konstatuoja, jog R. S. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti iki galo, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, nuobaudos tikslas, kad asmuo nebevairuotų būdamas neblaivus, nebus pasiektas, nes R. S. ateityje ir vėl, tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam uždrausta valdyti transporto priemones minimaliam sankcijoje nurodytam terminui), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos R. S. tikslas jau pasiektas, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Akivaizdu, jog vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimo sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą, paremto deklaratyviais teiginiais, kad paskirtos administracinės nuobaudos prevenciniai tikslai yra pasiekti, tenkinimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas mano, jog nors nagrinėjamu atveju formaliai ir egzistuoja ATPK 329 str. nurodytos formalios sąlygos, tačiau apylinkės teismas ATPK 329 str. taikymo klausimą išsprendė, tinkamai neįvertinęs R. S. asmenybės. Vertinant R. S. pateiktus dokumentus, jį charakterizuojančią medžiagą, duomenis apie jo praeityje padarytus pažeidimus ir jų pobūdį, laikytina, jog nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad R. S. pasitaisė ir ateityje nebedarys naujų administracinių teisės pažeidimų, administracinės nuobaudos tikslai kol kas nėra pasiekti. Todėl pripažįstama, kad apylinkės teismas ATPK 329 str. nuostatas taikė netinkamai, o skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis naikinama ir dėl R. S. prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ str. 6 d. 3 p., teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – R. S. prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą netenkinti.

Nutartis neskundžiama.