- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- BIK-279/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22607-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis (pirm.), Olegas Fedosiukas, Alvydas Pikelis
- Nukentėjusysis
- L. K.
- Kaltinamasis
- S. F.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nukentėjusiojo L. K. atstovo advokato Vidmanto Martyšiaus kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 10 d. nutarties išteisintojo S. F. baudžiamojoje byloje ir baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad šališkai išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o tiriant bei įvertinant nusikalstamus S. F. požymius (situaciją, pobūdį, intensyvumą ir trukmę, ankstesnius kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykius) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kaltinamasis S. F. buvo atiduotas teismui tik pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį. Kasatoriaus teigimu, nukentėjusioji L. L. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Vyriausiajam prokurorui pateikė skundą, dėl S. F. ir jo sūnaus A. F. 2019 m. gegužės 30 d. taip pat padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė R. K. 2020 m. gegužės 25 d. priėmė nutarimą, jog įtariamieji S. F. ir A. F. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismai įrodymus dėl S. F. ir A. F. kaltės vertino netinkamai, vieniems įrodymams suteikė prioritetą kitų atžvilgiu, o kai kuriems bylos įrodymams - visai neteikė reikšmės. Teismai leido kaltinamajam S. F. piktnaudžiauti savo teisėmis, kad byloje nebūtų nustatyta objektyvi tiesa bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301, 320, 332 straipsnių, 324 straipsnio 6 dalies nuostatų reikalavimus, taip pat lygiateisiškumo ir nešališkumo principus. Nesutiktina su teismų išvada, jog išteisintojo S. F. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neįrodyta byloje surinktais įrodymais, nes S. F., veikdamas tiesiogine tyčia, grumdamasis, kad neišeiti iš savavališkai užimtos patalpos, nepataisomai sugadino (nutraukė nuo kairės rankos riešo rankinį laikrodį „Michael Kors“, kuris krisdamas ant grindų sudužo), padarydamas nukentėjusiajam L. K. 200 Eur žalą. Kasatoriaus nuomone, pakartotinai ištyrus įrodymus baudžiamojoje byloje bus neginčytinai įrodyta, kad išteisintasis S. F. ir jo sūnus A. F. padarė BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o S. F. padarė dar dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje. Neteisėto įsiveržimo į gyvenamąjį būstą situacijoje, nukentėjusiojo L. K. atstovo nuomone, buvo galima L. L. ir L. K. būtinoji gintis, nes S. F. ir jo sūnaus A. F. (buvusių boksininkų) įsibrovimas buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, o nukentėjusiųjų gynyba galėjo atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.