- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-25
- Bylos Nr.
- ATP-1219-327/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06338-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarimo R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. nutarimu pripažino R. Š. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą penkių tūkstančių litų baudą be transporto priemonės – automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.
R. Š. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 21 d., apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus (nustatytas 2,56 promilių girtumas), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko važiavimo greičio, ko pasėkoje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, nuvertė tris stulpelius ir nutraukė elektrinį gyvulių užtvaro laidą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, sužeistų žmonių nebuvo. Šiais savo veiksmais R. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 133 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Institucija skunde prašo Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. nutarimą pakeisti – R. Š. už administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., paskirti penkiolikos parų administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu. Institucijos nuomone, Kauno apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis periodiškai traukiamas administracinėn atsakomybėn už įvairius pažeidimus. Administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas 2004 m. pagal ATPK 128 str. 1 d., 2007 m. pagal ATPK 128 str. 1 d. ir 127 str. 3 d., 2008 m. pagal 130 str. l d. (šį pažeidimą padarė būdamas neblaivus), 2010 m. pagal 128 str. 2 d. Be to, skiriant nuobaudą teismas turėjo atkreipti dėmesį ir į tai, kad pažeidėjas ankščiau jam paskirtų baudų nesumokėjo, todėl jam turėjo būti paskirta griežtesnė nuobaudos rūšis – administracinis areštas. Taip pat jo atžvilgiu nekartą buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Teismas neatsižvelgė į administracinės nuobaudos paskirtį ir tikslus, į tai, kad pažeidėjas akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, kad anksčiau paskirtos nuobaudos nėra efektyvios.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
Ginčo dėl ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde ginčijamas R. Š. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, Institucija prašo sugriežtinti pažeidėjui paskirtą nuobaudą.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
ATPK 30 str. 2 d. numato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad R. Š. skirdamas administracinę nuobaudą apylinkės teismas nepakankamai išsamiai įvertino pažeidėjo asmenybę, neatkreipė pakankamo dėmesio į tai, kad anksčiau R. Š. jau ne vieną kartą baustas už KET pažeidimus, taip pat ir kitus administracinės teisės pažeidimus, jam anksčiau taikytos poveikio priemonės (nuobaudos) nebuvo efektyvios, iš jų jis nepasimokė ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, nedaro išvadų, jog būtina laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir nedaryti naujų teisės pažeidimų.
R. Š. padarė vieną iš pavojingiausių KET pažeidimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Pažeidimą padarė būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus (2,56 promilių) girtumo laipsnis, automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Pažeidėjui už administracinės teisės pažeidimus jau nekartą buvo paskirtos įvairaus dydžio baudos, tačiau kaip matyti iš Pažymos apie asmens baustumą apie 2008-06-02 nutarimu paskirtos 100 Lt., 2008-09-16 nutarimu paskirtos 3000 Lt, 2009-06-05 nutarimu paskirtos 150 Lt. 2010-05-07 nutarimu paskirtos 2000 Lt. baudų sumokėjimus informacijos nėra. Visa tai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, rodo jo nepagarbą visuomenei ir joje nustatytoms elgesio taisyklėms, piktybinį nustatytų taisyklių nesilaikymą. Esant tokioms pažeidėjui nepalankioms aplinkybėms, apylinkės teismo nustatyta lengvinanti aplinkybė, kad R. Š. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi nėra pakankama priežastis skirti pažeidėjui minimalaus ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatyto dydžio baudą. Aukštesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pažeidėjas piktybiškai ignoruoja baudų mokėjimą, ši nuobaudos rūšis neduoda pakankamo auklėjamojo efekto nepadeda įgyvendinti ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl pažeidėjui turi būti skiriama griežtesnė nuobauda, kuri šiuo atvejus bus akivaizdžiai efektyvesnė – areštą su transporto priemonės – VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad konfiskuotino automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Ž. P..
ATPK 26 str. leidžia konfiskuoti ir kitam asmeniui, ne pažeidėjui, priklausantį automobilį, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis 127 straipsnio trečiojoje dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje laikomasi nuostatos, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas į jų teiseną (procesą) privalo būti įtraukti ir konfiskuojamojo daikto savininkai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartis administracinė byla Nr. P261-103/2011). Kadangi apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, 2013 m. spalio 24 d. raštu Ž. P. buvo informuotas apie galimus jo interesų pažeidimus konfiskuojant automobilį, todėl laikytina, kad suinteresuotas asmuo buvo įspėtas tinkamai apie galimą jo teisių pažeidimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime yra konstatuota, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika, kadangi savininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą, jį prarado. Tretiesiems asmenims, šiuo atveju Ž. P. priklausančio daikto, kuris ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai individualizavo R. Š. skirta nuobaudą ir todėl nutarimas keičiamas, institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininko apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarimą pakeisti:
R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., paskirti penkiolikos parų areštą su transporto priemonės – automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto Ž. P. vardu, konfiskavimu.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.