- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-11
- Bylos Nr.
- 2S-797-450/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18190-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- D. M.
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kitos sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo D. M. kaltės, nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus A. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus naudai išlaikymą po 2961,34 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, nustatyti uzufruktą, padalinti santuokos metu įgytą turtą.
Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo D. M. sūnui A. M. išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis po 2961,34 Lt dydžio išmokomis, indeksuojant priteistą sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į sūnaus motinos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, lėšų tvarkytoja paskiriant motiną A. M.. Nurodė, kad ji viena išlaiko sūnų, nes atsakovas neteikia sūnui išlaikymo nuo 2012 m. gruodžio mėnesio. Toks atsakovo elgesys pažeidžia vaiko interesus, nes negali būti visapusiškai tenkinami vaiko poreikiai, todėl nurodytos priežastys sąlygoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi priteisė iš D. M. laikinam A. M. po 1000 Lt per mėnesį išlaikymui nuo 2013 01 22 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti A. M. Teismas nustatė, kad pagal ieškinį vaiko poreikiai sudaro 3701,67 Lt. Ieškovė šiuo metu nedirba, tačiau privalo išlaikyti vaiką ir užtikrinti jam palankias vystymosi sąlygas. Skyrium gyvenančiam atsakovui išlieka pareiga prisidėti prie vaiko išlaikymo. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis atsakovas dirba penkiose darbovietėse, todėl turi sąlygas laikinai teikti vaikui 1000 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį. Teismas laikė, kad yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nurodė, kad bylos nagrinėjimas iš esmės nepradėtas, neištirtos prašymui tenkinti svarbios aplinkybės, tokios kaip šalių materialinė padėtis, vaiko poreikiai ir kitos aplinkybės, todėl vaiko poreikių užtikrinimui laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo priteistinas 1000 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį, išlaikymo lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti vaiko motinai ieškovei A. M. Išlaikymo suma indeksuotina LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas D. M. prašė apeliacinės instancijos teismo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo ir iš jo priteisti po 500 Lt laikino mėnesinio išlaikymo sūnui A. M.. Atskirasis skundas buvo grindžiamas argumentais, kad skundžiama teismo nutartimi priteistas iš atsakovo laikino išlaikymo dydis nustatytas nepagrįstai, tam nesant jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Teismas pažeidė LR CPK 185 str. įtvirtintą pareigą įrodymus vertinti remiantis visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Nors teismas įrodymus vertina vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, o spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlieka tik preliminarų įrodymų vertinimą, tačiau tai neeliminuoja jo pareigos galutinę išvadą dėl esamų ar neesamų tam tikrų aplinkybių padaryti tik objektyviai įvertinus visus pateiktus duomenis, susijusius su ginčo situacija. Priimdamas skundžiamą nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, teismas turėjo bent preliminariai įvertinti ieškovės prašymo pagrįstumą ir atsižvelgęs į objektyviai egzistuojančias faktines aplinkybes nustatyti protingą ir šalių interesų pusiausvyrą užtikrinantį laikino išlaikymo dydį, tačiau to nepadarė. Teismo priteistas 1000 Lt dydžio laikinas išlaikymas septynerių metų vaikui yra nepagrįstai didelis. Preliminariai vertinant nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingą mėnesinę sumą, nepagrįstai didelėmis išlaidomis laikytinos ieškovės nurodytos sumos: 500 Lt maisto išlaidos; 400 Lt būsto išlaidos, nes ieškovė šiuo metu gyvena su tėvais jiems priklausančiame bute Visagine; 380 Lt suma išlaidoms vaistams ir higienos reikmenims, kadangi sūnus normaliai besivystantis ir sveikas vaikas, nesergantis jokiomis ligomis, reikalaujančiomis nuolatinio gydymo ir išlaidu vaistams, o patalynė, rankšluosčiai ir kitos asmens higienos reikmenys pagal įprastą praktiką yra perkami gerokai ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui. Prie mėnesinių išlaidų vaiko išlaikymui iškovė taip pat nurodo 1200 Lt sumą, skiriamą auklei, nors pati ieškovė šiuo metu niekur nedirba ir gyvena su tėvais, t.y. sūnų galinti prižiūrėti pati ieškovė. Nepagrįstai didelėmis išlaidomis ieškovės nurodomos išlaidos sūnaus aprangai (po 300-400 Lt). Ieškovė taip pat nurodė tikrovės neatitinkančias metines išlaidas pramogoms ir kelionėms, kadangi sūnus lanko įvairius užsiėmus ir būrelius, todėl dažnoms papildomoms kelionėms nėra jokio objektyvaus poreikio ir netgi laiko. Atsakovo teigimu, šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui, visiškai patenkinančiam jo poreikius ir interesus, per mėnesį reikalinga reali suma yra 1 000 Lt. Teismas pagrįstai nurodė, jog pareiga išlaikyti vaikus tenka abiems tėvams, tačiau visą realiai sūnaus išlaikymui reikalingą sumą priteisė iš atsakovo. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu nedirba, tačiau ši aplinkybė neeliminuoja jauno, darbingo amžiaus žmogaus pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovės motyvas, jog ji gyvena Visagine ir ten dėl bedarbystės negali susirasti darbo ir dėl to prisidėti prie sūnaus išlaikymo, laikytinas nepagrįstu. Atkreipė dėmesį, kad sprendimą palikti šeimą ir išsikelti gyventi į Visaginą, o ne likti Vilniuje, priėmė pati ieškovė. Ieškovės turimas išsilavinimas jai leidžia teikti vertimo, anglų kalbos mokymo paslaugas, netgi dirbti nuotoliniu būdu, todėl argumentai dėl ieškovės negalėjimo susirasti darbo laikytini nepagrįstais. Priimdamas skundžiamų nutartį, teismas konstitucinę pareigą išlaikyti savo vaikus nepagrįstai taikė tik atsakovo atžvilgiu, todėl skundžiama nutartis turi būti pakeista ir sūnui reikalingo išlaikymo suma lygiomis dalimis turi būti priteista tiek iš atsakovo, tiek iš ieškovės. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas taip pat teikia išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui R. M. Atsakovo mokama išlaikymo suma pastarajam sūnui per mėnesį sudaro 500 Lt. Apelianto teigimu, teismo priteisto 1000 Lt dydžio išlaikymo sumos mokėjimas ne tik objektyviai nėra reikalingas sūnaus poreikiu tenkinimui, tačiau šiuo metu neatitinka atsakovo turtinės padėties ir galimybių. Šiuo metu atsakovas dirba dvejose darbovietėse: VšĮ Litsafaris, kur jo gaunamas darbo užmokestis sudaro 1900 Lt per mėnesį (atskaičius mokesčius), taip pat užima direktoriaus pareigas Smulkių ir vidutinių verslo įmonių asociacijoje, kur kas mėnesį gauna nuo 70 Lt iki 100 Lt, taip pat nuo 2013 m. sausio 18 d. yra paskirtas VšĮ Litsafaris projekto vadovu pagal terminuotą darbo sutartį ir už šias pareigas per mėnesį gauna 319,2 Lt darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius). Kitose dvejose darbovietėse atsakovas nebedirba nuo 2013 m. vasario 1 d., todėl ieškinio pateikimo metu jau buvo objektyviai aišku, kad atsakovas dirba ne penkiose darbovietėse. Remiantis pateiktais duomenimis, akivaizdu, kad atsakovo gaunamos pajamos šiuo metu neleidžia mokėti didesnio nei 500 Lt laikino išlaikymo sūnui A. M., nes, mokėdamas išlaikymą abiems sūnums, jo paties pragyvenimui ir pensinio amžiaus motinos G. M. išlaikymui telieka 1000 Lt per mėnesį. Nepakeitus skundžiama nutartimi nustatyto laikino išlaikymo dydžio ir jo nesumažinus, nukentės ne tik atsakovo, bet ir kitų jo išlaikytinų asmenų interesai. Priešingai nei nurodė ieškovė, jis 2012 m. gruodžio mėnesio pradžioje ieškovei pervedė 1000 Lt, skirtą sūnaus poreikių užtikrinimui, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovas nesirūpina sūnumi ir nebeteikia jam išlaikymo, yra melagingi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė A. M. prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, jog sūnaus išlaikymui pakanka 1000 Lt per mėnesį. Iš ieškinyje pateiktos vaiko poreikių paskaičiavimo lentelės matyti, jog mėnesinių ir metinių išlaidų vidurkis sūnaus išlaikymui sudaro apie 3 701,67 Lt sumą. Nors ši piniginių lėšų suma ir yra didesnė nei teismų praktikoje pripažįstama būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti pakankama 1000 Lt (MMA) suma, tačiau, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių turtinę padėtį iki šeimos faktinio iširimo (2012 m. lapkričio mėn.), atsakovas galėjo skirti ir skyrė daugiau nei 3701,67 Lt sumą sūnaus išlaikymui. Visiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, kad 300 Lt suma per mėnesį maistui yra pakankama, nes ieškovė, stengdamasi pirkti kuo sveikesnį maistą, vaiko maitinimui išleidžia daug didesnę sumą. Nurodė, kad 2012 m. lapkričio mėn. pradžioje atsakovas pakeitė jam priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), spynas ir iki šiol neįsileidžia ieškovės ir vaiko į butą, dėl ko ji buvo priversta ne savo noru laikinai apsigyventi su sūnumi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė ieškovei ir jos sūnui uzufrukto teise apsigyventi atsakovui priklausančiame bute, kurio išlaikymo išlaidos per mėnesį vidutiniškai sudaro 800 Lt, todėl vaikui tenkanti dalis išlaidų minėto buto išlaikymui per mėnesį vidutiniškai sudarytų 400 Lt. Atkreipė dėmesį, kad dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų negali šiame bute apsigyventi, tačiau artimiausiu metu ketina kreiptis į teismą su prašymu dėl priverstinio jos įkeldinimo į nurodytą butą. Ieškinyje nurodytos išlaidos auklei 1200 Lt sumai, atsižvelgiant į šiuo metu minimalią mėnesinę algą, yra nedidelės ir racionalios. Paaiškino, kad, susiradus darbą ir grįžus gyventi į Vilnių, neturės galimybės visą laiką prižiūrėti vaiko, paruošti jam pietus, dėl ko ji bus priversta samdyti auklę. Ieškinyje nurodyta 380 Lt suma mėnesinėmis išlaidoms vaistams ir higienos priemonėms laikytina pagrįsta, nes brangiai kainuoja odontologo paslaugos, kurios dažnai reikalingos, sūnus ne mažiau kaip keturis kartus per metus serga. Sūnus, kaip ir atsakovas, turi problemų su oda, ypač žiemą, dėl ko sūnui yra perkamas gydomasis kremas, kuris yra brangus (vidutiniškai 70 Lt per mėn.). Tikslu palaikyti normalią vaiko sveikatos būklę, perkami ir vitaminai, kurie į mėnesį vidutiniškai kainuoja 70 Lt. Sūnui perkamos higienos priemonės, kurių išlaidos per mėnesį vidutiniškai sudaro 40 Lt. Tuo tarpu vaiko poreikiai drabužiams nurodyti vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 124:2004 Vaikų globos įstaigos pateiktu drabužių sąrašu. Vaikui taip pat būtina sudaryti sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia jo psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Nurodė, jog šiuo metu susirasti darbo Visagine nėra galimybės dėl didžiulės bedarbystės šiame mieste, tačiau pažymėjo, kad šiuo metu intensyviai ieškosi darbo Vilniuje. Santaupų neturi, tuo tarpu visą sutuoktinių turtą vienasmeniškai valdo atsakovas. Kadangi nuo 2012 m. gruodžio 3 d. atsakovas visiškai neteikia išlaikymo vaikui, dėl ko išlaikyti vaiką finansiškai jai padeda jos tėvai. Atsakovas nurodydamas savo turtinę padėtį klaidina teismą, nes nuo 2010-02-01 jis dirba direktoriaus pareigose UAB Sveikatos priežiūros įstaigų apskaitos sistemos, kurios 100 proc. visų bendrovės akcijų priklauso atsakovui. Duomenys apie pasikeitusį bendrovės vadovą iki šiol nėra įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių faktą, jog jis nedirba minėtoje bendrovėje, konstatuotina, jog atsakovas slepia gaunamą darbo užmokestį ir dividendus iš minėtos bendrovės. Ieškovės žiniomis, atsakovo pajamos atskaičius mokesčius per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 10 000 Lt. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas iš darbo Sveikatos priežiūros įstaigų buhalterių asociacijos ir Švietimo įstaigų buhalterių asociacijos atleistas atsakovo prašymu nuo 2013 m. sausio 31 d., t.y. kuomet atsakovas jau buvo gavęs 2013-01-22 skundžiamą teismo nutartį dėl priteisto laikino išlaikymo vaikui. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, jog atsakovas sąmoningai blogina savo turtinę padėtį, tikslu išvengti didesnio išlaikymo vaikui. Be to, atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui įrodymų apie jo turimas visas piniginių lėšų santaupas. Faktą, jog atsakovas turi pinginių lėšų santaupų ir gali užtikrinti maksimalų vaiko poreikių tenkinimą, patvirtina ieškinio 15 puslapyje nurodytos atsakovo disponuojamos piniginės lėšos 17.436,74 Lt sumai bei atsakovui priklausantys 1.500 vnt. Vyriausybės taupymo lakštai, kurių bendra vertė 2013 m. sausio 8 dienai sudaro 151.200 Lt sumą. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas ir vertybiniai popieriai, kurių bendra vertė sudaro 266.624,71 Lt sumą. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog atsakovas privalo savo sūnaus R. M. išlaikymui teikti 500 Lt sumą ir šios sumos reguliarų mokėjimą. Vėlgi atsakovo prašymo pagrindu 2013 m. sausio 7 d. buvo deklaruota jo motinos gyvenamoji vieta atsakovui priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tik tuomet, kai tarp ginčo šalių kilo konfliktai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog atsakovo motina neturi kur gyventi, negauna pajamų ir jai reikalinga finansinė parama, kurią atsakovas reguliariai teikia. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo tikslios gaunamos pajamos nėra žinomos, visą sutuoktinių turtą vienasmeniškai valdo atsakovas, atsakovas santuokos metu pilnai išlaikė vaiką, ieškovė darbo neteko dėl atsakovo amoralaus elgesio, iš atsakovo priteistinas didesnis vaiko išlaikymo dydis, kuris užtikrintų buvusių ir esamų vaiko poreikių tenkinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo [nutarties] negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta [LR CPK 329 str. 2 d.].
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 1 d. 13 p. nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas šeimos teisinių santykių bylose įtvirtintas LR CK 3.65 str. Ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus. Taigi CK 3.65 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 str. 2 d., kurią ir prašė taikyti ieškovė, yra priteisti iš kito sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Lietuvos Respublikos Seimas 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą ir priteisė iš atsakovo D. M. jo sūnaus A. M. naudai laikiną 1000 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą. Atsakovas, nesutikdamas su teismo nustatyta išlaikymo dydžio suma, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas sumažinti jo sūnaus priteistą išlaikymą per pusę, t.y. iki 500 Lt per mėn. Atskirasis skundas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad jis, priešingai nei nurodė ieškovė, teikia sūnui išlaikymą, tačiau jo pasikeitusi turtinė padėtis ir teikiamas išlaikymas kitiems asmenims jam nesudaro galimybių kas mėnesį mokėti 1000 Lt dydžio sumą jų sūnaus išlaikymui.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog šioje byloje buvo teisinis pagrindas bei būtinumas taikyti laikiną išlaikymą iš atsakovo jo sūnaus A. M. naudai. Atskirojo skundo byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad nuo ieškovės nurodytos datos (2012 m. lapkričio mėn.) atsakovas finansiškai bei reguliariai prisidėjo prie savo sūnaus išlaikymo, jau nekalbant apie prisidėjimą prie vaiko auklėjimo (ugdymo). Jau vien pastarosios faktinės aplinkybės suponuoja pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas, būdamas savo sūnaus A. M. tėvu, galimai netinkamai vykdo savo, kaip tėvo, pareigas, todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė, kaip atsakovo įpareigojimas teikti laikiną išlaikymą savo vaikui, yra tikslinga ir būtina, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus.
Sprendžiant dėl konkretaus išlaikymo dydžio priteisimo, pažymėtina tai, kad vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį laikiną išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai bus išspręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 249 str., 250 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, jog minimalius vaiko poreikius gali užtikrinti periodinės išmokos, kurios lygios vienos minimalios mėnesinės algos dydžiui – 1000 Lt per mėnesį. Kita vertus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.). Šiuo atveju priimdamas skundžiamą nutartį, teismas konstatavo, kad pagal ieškinį šalių sūnaus poreikiai kas mėnesį sudaro 3701,67 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių apie vaiko poreikius bei jo auginimui, lavinimui reikalingas išlaidas, būtų pagrindas sutikti, kad šiuo atveju berniuko išlaikymui kas mėnesį reikalinga didesnė nei 1000 Lt suma, tačiau ieškovė tinkamai nepagrindė bei neįrodė (LR CPK 178 str. – 179 str.), kad išlaikymo per mėnesį suma sudaro net 3701,67 Lt. Sprendžiant apie tėvų turtinę padėtį, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas dirba trijose darbovietėse, darbinės pajamos per mėnesį sudaro apie 3900 Lt (atskaičius mokesčius). Kaip teisingai nurodo ieškovė, atsakovas nepateikė duomenų bei įrodymų, kad šiuo metu nedirba UAB „Sveikatos priežiūros įstaigų apskaitos sistemos“, todėl teismas vadovaujasi byloje esančiais SODRA duomenimis. Atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas (butas). Duomenų bei įrodymų apie atsakovo turimas pinigines lėšas bei gaunamus dividendus [jų dydį] iš nuosavo verslo byloje nepateikta. Ieškovė šiuo metu nedirba, įrodymų apie jos asmeninės nuosavybės teisę turimą turtą ir jo sudėtį byloje nėra. Pastebėtina, kad šalių santuokos metu sutuoktiniai įgijo didelės vertės turto, kurį prašoma padalinti santuokos nutraukimo byloje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė. Tuo labiau atsakovo gaunamos darbinės pajamos suteikia jam galimybę didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo ir teikti jam 1000 Lt dydžio mėnesį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip neįrodytus atskirojo skundo argumentus, jog atsakovas negali teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymo dėl jo teikiamo išlaikymo kitiems asmenims, t.y. kitam sūnui ir motinai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad privalo teikti mėnesinį 500 Lt dydžio išlaikymą R. M., byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, jog atsakovo motinai reikalinga finansinė parama ir kad tokią paramą atsakovas teikia reguliariai. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovas nenuginčijo, jog teismo nustatyta laikino išlaikymo suma jo nepilnamečiui sūnui A. M. neatitinka jo turtinės padėties ar kad jo finansinė padėtis neleidžia teikti nurodyto dydžio laikiną išlaikymą, todėl pripažintina, kad šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismo nustatytas mėnesinis 1000 Lt dydžio išlaikymas yra proporcingas ir protingas (LR CK 1.5 str. 4 d.).
Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, todėl konstatuotina, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.