Kauno apylinkės teismo įsakymas

2016-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2304-825/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-11-29
Bylos Nr.
1-2304-825/2016
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00648-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Kaltinamasis
E. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2304-825/2016Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00648-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.2.18.11.; 2.10.1; 2.10.1.4.; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini). Kėdainiuose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., tiksliai vietos negali nurodyti, dirbanti JAV įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

E. V. kaltinama tuo, kad aplaidžiai tvarkė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2012 m. rugpjūčio 24 d., būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) "“, įmonės kodas 302615205, registruota (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, direktore, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 d. reikalavimus, kad “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 p. reikalavimus, kad „už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų “Inventorizacijos taisyklių” 9 p. reikalavimus, kad “įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, neužtikrindama 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“, reikalavimus, kad „“ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, pažeisdama 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 17 p. reikalavimus, kad „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. Kasdien (išskyrus 7 punkto nuostatą dėl 5 darbo dienų išmokėjimo termino), jeigu vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos kasos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, – išspausdina ir atiduoda) vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos pajamų ir išlaidų dokumentais, kaip kasininko apyskaitą. Kasos knygoje pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), priėmęs šiuos dokumentus. Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka kasininko apyskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje“, kasos knygoje neapskaitė 2012 metų gegužės mėnesio kasos pajamų orderio REX Nr. 65, 2012 metų rugpjūčio mėnesio kasos pajamų orderio REX Nr. 162, 2012 metų birželio mėnesio kasos išlaidų orderio Nr. 106, 2012 metų rugpjūčio mėnesio kasos išlaidų orderių Nr. 174, 175; pažeisdama 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 11 p. reikalavimus, kad „Kasos pajamų bei išlaidų orderiai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų – net ir patvirtintų. Suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide eilutės pradžioje. Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“, 19 p. reikalavimus, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Pinigai, neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir biudžetinėse įstaigose pervedami į biudžeto pajamas, o kituose ūkio subjektuose įskaitomi į jų pajamas“, 2012 m. gegužės 23 d. kasos išlaidų orderyje Nr.91 nenurodė dokumentų, kurių pagrindu išmokėjo pinigus, bei nurašė 855,50 litų (247,77 eurų), nesant D. R. parašo, kuris pinigus į banko sąskaitą įnešė, nebūdamas uždarosios akcinės bendrovės „N. R.“ darbuotoju; pažeisdama 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 29 p. reikalavimus, kad „Pinigai inventorizuojami pagal Inventorizacijos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719“, 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų “Inventorizacijos taisyklių” 5p. reikalavimus, kad „... Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę). Išnuomotas turtas inventorizuojamas pagal jo perdavimo nuomininkui dienos būklę. Perkainojamas turtas inventorizuojamas pagal jo perkainojimo dienos būklę. Nustačius plėšimo, pagrobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus arba vertybių gedimą (pagal nustatymo dienos būklę), po gaisro arba stichinių nelaimių (pagal gaisro arba stichinės nelaimės pasibaigimo dienos būklę) inventorizuojama turto dalis, likusi po gaisro, stichinės nelaimės, plėšimo, pagrobimo (vagystės), piktnaudžiavimo fakto arba vertybių gedimo nustatymo. Įmonės vadovas gali pavesti atlikti inventorizaciją ir dėl kitų priežasčių”, 2012 metų gegužės mėnesį keičiantis kasininkams neatliko uždarosios akcinės bendrovės „N. R.“ inventorizacijos ir nefiksavo pinigų perdavimo. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

E. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino (II tomas, 101, 102 b. l.), kad kasos knygoje neapskaitė 2012 metų gegužės mėnesio kasos pajamų orderio REX Nr. 65, 2012 metų rugpjūčio mėnesio kasos pajamų orderio REX Nr. 162, 2012 metų birželio mėnesio kasos išlaidų orderio Nr. 106, 2012 metų rugpjūčio mėnesio kasos išlaidų orderių Nr. 174, 175; parodė, kad įvyko kažkoks nesusipratimas. Detaliau paaiškinti, kodėl išvardinti dokumentai nebuvo apskaityti bendrovės kasos knygoje negali. Dėl įtarimo, kad 2012 m. gegužės 23 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 91 nenurodė dokumentų, kurių pagrindu išmokėjo pinigus, bei nurašė 855,50 litų (247,77 eurų), nesant D. R. parašo, kuris pinigus į banko sąskaitą įnešė, nebūdamas uždarosios akcinės bendrovės „N. R.“ darbuotoju paaiškino, kad galimai neatsakingai įvertino situaciją, dokumentų reikšmę, tvarkymo eigą. Dėl įtarimo, kad 2012 metų gegužės mėnesį keičiantis kasininkams neatliko uždarosios akcinės bendrovės „N. R.“ inventorizacijos ir nefiksavo pinigų perdavimo parodė, kad šis pažeidimas įvyko dėl tuo metu buvusios situacijos ir tarpusavio nesusitarimo su buvusiu direktoriumi ir kasininku D. R.. Pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariama ir nuoširdžiai gailisi. Nustatytus pažeidimus padarė dėl patirties ir žinių stokos, neįsigilinimo į darbą, naivaus pasitikėjimo.

Liudytojas H. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė (I tomas, 9 - 11 b. l.), kad susipažinimo su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais metu pastebėjo, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai yra aplaidžiai tvarkomi.

Liudytoja S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė (I tomas, 37 - 39 b. l.), kad nuo 2012 metų kovo 1 dienos iki 2014 metų birželio 4 dienos dirbo uždarosios akcinės bendrovės „N. R.“ vyr. buhaltere. Kodėl neišsaugoti kasos knygoje paaiškinti negali. Jei paminėti kasos išlaidų orderiai yra įtraukti į kasos knygą, vadinasi šie dokumentai buvo pateikti. Kokiu pagrindu kasos išlaidų orderiu Nr. 49 D. R. buvo išmokėta nurodyti negali. Kasos pajamų orderių ir kasos išlaidų orderių numerius automatiškai suteikia kompiuterinė programa. Todėl nurodyti kasos pajamų orderiai turėtų būti įtraukti į kasos pajamų orderių nepanaudotų arba sugadintų kasos pajamų orderių registrą. Kokius dokumentus kasininkas pateikė, tokius ji ir suvedė į apskaitą. Tačiau visi pinigai panaudoti įmonės veikloje, t. y. įnešant juos į banką ar atsiskaitant su tiekėjais. O kodėl juos keičiantys asmenys neatliko inventorizacijos ir nefiksavo pinigų perdavimo paaiškinti negali.

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė (I tomas, 44, 45 b. l.), kad apie įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą, jų apskaitymą buhalterinėje apskaitoje D. R. vadovavimo laikotarpiu nieko paaiškinti negali, kadangi jis vienasmeniškai vadovavo ir tvarkė įmonės dokumentus su niekuo nesitardamas. Atleidus D. R., įmonės direktore buvo paskirta E. V.. Ji baigusi ne pagal darbą specialybės studijas, dėl to ilgai nedirbo bendrovėje nedirbo ir dėl įgūdžių trūkumo galėjo padaryti klaidų. Visą laiką kasininko pareigos sutapo su direktoriaus pareigomis. 2012 m. gegužės 22 atleidus D. R. ir paskyrus direktorę E. V. uždarojoje akcinėje bendrovėje „N. R.“ neatlikta inventorizacija ir nėra fiksuotas pinigų perdavimas, nes D. R. įmonėje daugiau nesirodė ir įmonės dokumentų ir finansinių lėšų neperdavė. Ar 2012 m. rugpjūčio mėnesį keičiantis materialiai atsakingiems asmenims buvo atlikta inventorizacija ir fiksuotas pinigų perdavimas tiksliai neatsimena.

Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė (I tomas, 47, 48 b. l.), kad nuo 2013 metų birželio mėnesio buvo paskirtas bendrovės direktoriumi. 2011 metais bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2012 metų kovo mėnesio - S. L..

Specialisto išvada Nr. 5-2/83 (I tomas, 93 - 95 b. l.) nustatyta, kad už 2012 metus iš dalies negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „N. R.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes: neišsaugoti kasos knygose apskaityti kasos išlaidų orderiai Nr. 49, Nr. 65, Nr. 91, kasos knygose nėra apskaityta kasos pajamų orderiai PKL Nr.147167, PKL Nr.147183, PKL Nr.147185 ( 03 mėn.), REX Nr.65 (05 mėn.) ir REX Nr.162 (08 mėn.) bei kasos išlaidų orderiai Nr.106 (06 mėn.), Nr. 174, Nr. 175 (08 mėn.), uždarojoje akcinėje bendrovėje „N. R.“ neužtikrino apskaitos tvarkymo, 2012 m. gegužės 23 d. kasos išlaidų orderis Nr. 91 išrašytas netiksliai, nenurodyti dokumentai, kurių pagrindu išmokėti pinigai, bei nurašyta 855,50 litų, nesant D. R. parašo, kuris pinigus į banko sąskaitą įnešė, nebūdamas uždarosios akcinės bendrovės „N. R.“ darbuotoju, kasos išlaidų orderiai (išrašyti sumoms 1890 litų, 1033,94 litų, 425,96 litų) neturi privalomų rekvizitų- datos, įmonės pavadinimo, taip pat nenurodyti numeriai, nurodyti kasos išlaidų orderiai buvo apskaityti uždarosios akcinės bendrovės „N. R.“ kasos knygose, apskaitos registruose „sintetinės apskaitos žiniaraštis (didžioji knyga)“ ir „bendrasis žurnalas“, uždarojoje akcinėje bendrovėje „N. R.“ neatlikta inventorizacija ir nėra fiksuotas pinigų perdavimas, keičiantis kasininkams 2012 m. gegužės ir rugpjūčio mėnesiais. Uždarosios akcinės bendrovės „N. R.“ direktoriumi 2012 m. sausio 1 d. -2012 m. gegužės 22 d. laikotarpiu dirbo D. R., 2012 m. gegužės 23 d. – 2012 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpiu direktore dirbo E. V., 2012 m. rugpjūčio 25 d. - 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu - R. Ž..

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė sumažinti siūlomos bausmės dydį, atsižvelgiant į tai, kad išlaiko tėvus, šiuo metu jos uždarbis nėra didelis (II tomas, 110 - 112 b. l.).

Ištirtų įrodymų visetu, pačios kaltinamosios prisipažinimu, jos ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, liudytojų H. K., S. L., R. M., M. M. parodymais, byloje esančiais ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad E. V. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. požymius, veika kvalifikuota teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.).

E. V. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta (II tomas, 88, 89 b. l.).

Kaltinamoji E. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad E. V. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad išlaiko tėvus, pajamos nėra didelė, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, prokuroro siūloma bausmė mažinama.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

E. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II tomas, 103 - 106 b. l.), paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL, t. y. 1129,80 (tūkstančio šimto dvidešimt devynių eurų 80 eurocentų) eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę bausmę – 20 MGL, t. y. 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 eurocentų) eurų, dydžio baudą.

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 str. 3 d.).

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ji turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, esančios Europos prospektas 105, LT – 44500, Kaunas, įmonės kodas 188729019, biudžeto surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, kvitą pateikiant Kauno apylinkės teismo raštinei. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Bronius Varsackis