Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. RV-25-2827 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu E. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 30 d.

Bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 8 d. Bausmės pabaiga – 2029 m. vasario 21 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. lapkričio 6 d. – 4 metai 3 mėnesiai 14 dienų. 2/3 teismo paskirtos bausmės atliks 2025 m. birželio 23 d.

Apibendrindama socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes apie nuteistojo mąstymą, elgesį, nuostatas, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, taikytų socialinės reabilitacijos priemonių rezultatus, Komisija konstatavo, kad E. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – žema, tačiau vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. Nors nuteistasis ir atitinka formaliuosius įstatymo kriterijus dėl lygtinio paleidimo, tačiau mąstymo ir elgesio sritis šiuo metu kelia abejonių dėl jos valdymo. Nuteistasis linkęs neigti tam tikras problemas, vengia analizuoti nusikalstamą elgesį, pasižymi dviprasmiškomis nuostatomis visuomenės atžvilgiu, neįvardina savybių, kurias norėtų koreguoti, t. y. pasižymi aukšta saviverte. Komisijos manymu, šiuo metu bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl lygtinis paleidimas netaikytinas.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. R. skundas netenkintinas

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

BVK 82 straipsnio 4 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

BVK 4 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas, susipažinęs su (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 83 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Nuteistasis E. R., įvertinus aptartą įstatyminį reglamentavimą, dar nėra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies (dviejų trečdalių), tačiau iki šio termino yra likę mažiau nei 9 mėnesiai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. E. R. nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip žema tiek (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tiek (duomenys neskelbtini) kalėjime.

Tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla, matyti, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už keturis nusikaltimus: vieną labai sunkų, du apysunkius, vieną baudžiamąjį nusižengimą. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms ne tik nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingi, jog teismas galėtų patikėti, kad nuteistojo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.

Nors įkalinimo bausmę E. R. atlieka pirmą kartą, iš viso jis yra teistas tris kartus, nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas ganėtinai jauno amžiaus (nuo 21 metų), nusikaltimai sunkėjo. Praeityje jam skirtos švelnesnės bausmės prevencinio poveikio neatliko, nuostatų laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių nesuformavo. Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo atsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. E. R. praeities teistumai rodo, kad paskirtos ir atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamos veikos padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje vesti visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą. Tai sudaro pagrindą teismui nuteistojo manymą, jog jis yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje, vertinti labai atsargiai.

Nuteistasis akcentuoja, jog Komisija turi orientuotis į jo elgesį ir pasiekimus laisvės atėmimo bausmės metu, kurie, jo manymu, yra nepriekaištingi ir liudija visišką pasiruošimą socialinės reabilitacijos siekti laisvėje. E. R. iš tiesų per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas drausmine tvarka, 6 kartus skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą intervencinėse programose, siekia naujų įgūdžių – įgijo dvi specialybes, mokosi trečios. Kita vertus, pastaruosius dvejus bausmės atlikimo metus paskatinimų nebuvo (paskutinis paskatinimas skirtas 2022 m. gruodžio 22 d.). Pusiaukelės namuose per pastaruosius vienerius metus fiksuoti du pažeidimai: patikrinimų metu asmuo nerastas nurodytoje pietavimo vietoje, nakties metu neatsiliepė į tikrinančių pareigūnų skambučius. Nuobaudos neskirtos. Darytina išvada, kad nuteistasis struktūruotoje aplinkoje, žinodamas, jog jo socialus ir pavyzdingas elgesys jam bus naudingas, geba apriboti savo elgesį bei poreikius ir elgtis disciplinuotai, tačiau mažiau struktūruotoje aplinkoje stebimas mažiau disciplinuotas elgesys.

Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Tačiau socialinio tyrimo išvada, kurią iš esmės akcentavo ir Komisija, nerodo, kad nepaisant gero elgesio, nuteistojo pastangos koreguoti savo mąstymą, vertybines nuostatas būtų buvusios įtikinamos.

Sprendimą dėl lygtinio paleidimo lemia ne tik taikytų socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, o jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, liudijantis, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, kad praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Šių priemonių rezultatai specialistų yra įvertinami ir apibendrinami socialinio tyrimo išvadoje, kurioje nurodytais argumentais ir rėmėsi Komisija, priimdama neigiamą verdiktą.

Socialinio tyrimo išvadoje pateikiamos nuteistojo charakteristikos turi būti nepriekaištingos, kad teismas patikėtų, kad šios nuostatos bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, o nuteistojo teiginiai, kad jis laisvėje nebepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, nėra deklaratyvaus pobūdžio. Psichologų manymu, nuteistasis abstrakčiai suvokia savo nusikalstamo elgesio motyvus bei jį sąlygojusias problemas, bet jam trūksta įgūdžių nusikalstamo elgesio analizei. Be to, psichologinio vertinimo metu pastebėta, jog E. R. save vertina itin teigiamai, neišskirdamas jokių savo trūkumų, neįžvelgia poreikio tobulėti, vengia išsamiau analizuoti nusikaltimus lėmusias aplinkybes bei asmenines savybes. Neatpažino tų pačių klaidų kartojimo problemos savęs vertinimo anketoje. Atsižvelgiant, kad po pirmųjų teistumų E. R. tinkamų išvadų nepadarė ir įsitraukė į dar sunkesnes nusikalstamas veikas, nuteistojo mąstymo ir elgesio klaidos turėjo sąveiką su nusikalstama veika, tokios nuostatos įtikinamų asmenybės pokyčių nerodo. Pagal tai, kad nuteistasis vengia išsamiai analizuoti nusikaltimų aplinkybes, stokojo empatijos nuo nusikaltimo galėjusiems nukentėti žmonėms, psichologų vertinimu, leidžia teigti, kad nuteisto nuostatos į bendruomenę, visuomenę yra dviprasmiškos, nepaisant deklaruojamo noro į ją įsilieti ir laikytis visuotinai priimtų elgesio normų. Teismas abejoja, kad nuteistojo nuostatos yra išimtinai orientuotos į visuomenei priimtinų vertybių puoselėjimą.

Nuteistasis akcentuoja savo tvirtus ryšius su šeima, poreikį ja rūpintis ir ją išlaikyti, savo išsilavinimą, siekį realizuoti save darbinėje veikloje laisvėje, užtikrintą darbo ir gyvenamąją vietą laisvėje, tačiau absoliučiai visos šios aplinkybės ir sąlygos egzistavo ir iki įkalinimo, tačiau netapo faktoriais, sulaikančiais pareiškėją nuo neteisėtų veikų.

Vertinant E. R. būsimo elgesio perspektyvą, teismui nėra pakankamo pagrindo manyti, kad įvyko ženklūs teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai ir jis būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Taip pat pažymėtina, kad aptartų aplinkybių kontekste E. R. neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra palyginti didelė, nuteistojo paleidimas į laisvę neatlikus dviejų trečdalių bausmės šiuo konkrečiu atveju neatitiktų visuomenės intereso, kad labai sunkų nusikaltimą padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinio paleidimo taikymas šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje gali suformuoti klaidingą nuteistojo požiūrį dėl per švelnaus baudžiamumo ir paskatinti jį nusikalsti ir ateityje.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. RV-25-2827, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam E. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5-7 dalimis,

nutaria:

nuteistojo E. R. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. RV-25-2827 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.