- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- ATP-434-462/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01358-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pažeidėjas
- J. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014-03-25, 18.51 val., Rimkų st. 8 km. 3 pk. pervažoje, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Volkswagen Bora, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kelio vingyje nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į apsauginius atitvarus. J. M. apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti atitvarai ir automobilis. Šiais savo veiksmais J. M. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (KET) 133 ir 234 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutarimu J. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. skyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą; pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. skyrė administracinę nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, apylinkės teismas paskirtas nuobaudas subendrino apėmimo būdu ir J. M. skyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. M. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-28 nutarimą ir panaikinti administracinės nuobaudos dalį, kuria paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trim) metams.
Apeliaciniame skunde pažeidėjas nurodo, kad dėl sukelto kelių eismo įvykio ir pasišalinimo iš įvykio vietos labai gailisi. Jis nepranešė apie įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, kadangi gyvenime jam neteko būti panašioje situacijoje, todėl taip padarė labai išsigandęs. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Dabar supranta, kad pasielgė labai netinkamai, bet vis tik mano, kad nėra nusipelnęs tokios griežtos nuobaudos. Pažeidėjas toliau teigia, kad byloje yra visa eilė aplinkybių, kurios duoda pagrindą svarstyti galimybę dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, t. y. mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas.
Nagrinėdamas jo administracinę bylą teismas nustatė atsakomybę lengvinančias aplinkybes – nutarime nurodyta, kad dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir teisės pažeidimą padarė sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudą į tai yra atsižvelgta. Atsižvelgta ir į tai, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Bet pažeidėjas mano, kad reikšminga yra ir tai, kad per visą vairavimo laikotarpį, o vairuoja transporto priemones jis jau virš 40 metų, turėjo tik vieną pažeidimą – 2004 metais (nustatytas greičio viršijimas), jam buvo skirta – 50 Lt piniginė bauda. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad bauda sumokėta, bet jis yra sumokėjęs ją, tik šiai dienai, praėjus jau 10 metų neturi galimybės pateikti dokumento, patvirtinančio baudos sumokėjimą. Nuo to laiko, nuo 2004 metų daugiau jokių pažeidimų nėra padaręs, visada vairavo drausmingai ir priekaištų jam niekas neturėjo. Toliau pažeidėjo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teisme visiškai nevertinta jo šeimyninė padėtis, gyvenimo sąlygos ir kokybė, o tai tiesiogiai priklauso nuo teisės vairuoti transporto priemones turėjimo tiek jam, tiek jo sutuoktinei S. M. Tiesa, pirmos instancijos teismui jis nepateikė tai patvirtinančių dokumentų – yra senyvo amžiaus – jam dabar septyniasdešimt metų, niekada neteko būti teisme, todėl nesusigaudė, kas galėtų būti reikšminga, svarstant jo administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi teikia dabar ir prašo įvertinti dokumentus apie tai, kad S. M. yra daugiau nei dvidešimt procentų neįgali (2 grupės invalidė), neįgalumas jai nustatytas visam laikui. Vaikai, du sūnūs gyvena kituose miestuose, todėl jam vienam tenka prižiūrėti ir rūpintis savo sutuoktine. Jos sveikatos būklė reikalauja nuolatinių vizitų pas gydytojus konsultacijoms dėl ligos eigos, kompensuojamų vaistų išrašymui, procedūroms. Žmoną tenka vežioti kiekvieną savaitę po kelis kartus. Jai pačiai savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigas yra praktiškai neįmanoma, nes ji vaikšto tik vaikštynės pagalba ir labai nedidelius atstumus. Jo (apelianto) amžius jau perkopė į aštuntą dešimtį, nors rimtų ligų ir neturi, bet suprantama gyvenimo kokybė pasikeitusi kaip ir visiems pagyvenusiems žmonėms iš esmės. Automobilis, teisė vairuoti transporto priemonę buvo didelis ramstis jų šeimoje. Dabar, kuomet teismas apribojo jo galimybę naudotis transporto priemone tokiam ilgam laikui, kyla rimtos abejonės dėl to, ar po tokios ilgos pertraukos apskritai jis sugebės atnaujinti vairavimo įgūdžius ir sugebės pilnaverčiai naudotis transporto priemone po administracinės nuobaudos (atėmimo teisės vairuoti transporto priemones) įvykdymo.
Apeliantas toliau akcentuoja, kad visiškai supranta, kad padaręs teisės pažeidimą turi būti nubaustas, todėl dar neįsiteisėjus skundžiamam nutarimui jau sumokėjo dalį paskirtos baudos. Pradžioje surinko pinigus žalos atlyginimui, bet juos mokant banko skyriuje jam paaiškino, kad žalą Lietuvos geležinkeliams privalėtų dengti draudimo bendrovė, tuomet tuos pinigus paprašė įmokėti dalies baudos už administracinės teisės pažeidimą sumokėjimui. Nors jų šeimos pajamos ir nėra didelės, jis nori kuo greičiau atlikti prievolę valstybei. Pažeidimą yra padaręs, pasišalino iš įvykio vietos, nepranešė policijai – to pateisinti negalima, todėl ir turi būti baudžiamas, bet prašo teismo dėl jo skunde nurodytų aplinkybių vadovautis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis ir sumažinti jam skirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims metams arba, jei teismas ras galimybę – neskirti šios rūšies nuobaudos. Piniginę baudą sumokės nedelsdamas, pasitelkęs sau artimų žmonių paramą.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas pateikė atsiliepimą į pažeidėjo J. M. apeliacinį skundą ir prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-28 nutarimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas sutinka su jo padarytų administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Apeliantas yra įsitikinęs, kad teismas turi atsižvelgti į reikšmingas nuobaudos skyrimui aplinkybes bei jo poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones ir neskirti sudėtinės administracinės nuobaudos dalies – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokiu būdu apeliantas kelia klausimą dėl galimybės jam taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Apylinkės teismas J. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trim) metams. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidėjui už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą paskyrė minimalaus dydžio administracinę nuobaudą.
Pažymėtina, kad skirdamas administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad apeliantas prisipažino padaręs šį pažeidimą ir gailisi dėl jo padarymo, be to, pažeidimo padarymo metu buvo vyresnis nei 65 metų. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai apelianto atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.). Paminėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą taip pat pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(2) straipsnyje reglamentuotas baudos skyrimas. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatęs dvi pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visiškai pagrįstai jam paskyrę straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio administracinę nuobaudą, t. y. 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trim) metams.
Pažeidėjas prašo taikyti jam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis daro išvadą, kad toks pažeidėjo apeliacinio skundo reikalavimas yra nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2013).
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).
Apygardos teismas konstatuoja, byloje nėra nustatyta jokių reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas.
Apelianto nurodo, jog turi būti atsižvelgta į jo šeimyninę padėtį, gyvenimo sąlygas ir kokybę, nes jis turi rūpintis savo neįgalia sutuoktine S. M. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės negali būti pripažįstamos kaip išskirtinės, ypatingos aplinkybės. Pažeidėjo pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad jo sutuoktinei S. M. nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis (b. l. 42-50). Tačiau teismo įsitikinimu, šios pažeidėjo šeimyninės aplinkybės nesudaro jokio pagrindo laikyti tai išskirtine situacija, kadangi pakankamai didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių turi įvairius fizinius negalavimus, jiems yra reikalinga priežiūra ir pan. Todėl tai negalima vertinti kaip išskirtinės, ypatingos situacijos. Juolab, pats pažeidėjas skunde nurodo, jog turi du suaugusius vaikus. Taigi, jie taip pat esant būtinybei gali padėti pasirūpinti neįgalia savo mama.
Pažeidėjas prašydamas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas, nurodo argumentus ir apie tai, kad nepranešė apie įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, kadangi gyvenime jam neteko turėti panašios situacijos, todėl taip padarė labai išsigandęs. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad apeliantas ne tik sukėlęs eismo įvykį nepranešė policijos pareigūnams, bet ir vėliau nesiėmė jokių priemonių, kurios suteiktų pagrindą manyti, kad pažeidėjas suvokęs, jog neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos būtų norėjęs pats kreiptis policijos pareigūnus.
Pažeidėjas policijos pareigūnų operatyviai buvo nustatytas tik todėl, kad eismo įvykio vietoje buvo rasti pasišalinusio automobilio „VW Bora“ valstybinio numerio ženklas ir priekinio bamperio apdailos detalė (b. l. 18-19). Taigi, galima pagrįstai teigti, jog apelianto prisipažinimą iš esmės lėmė eismo įvykio vietoje pamestas jo vairuoto automobilio valstybinio numerio ženklas. Be to, byloje esančios eismo įvykio vietos foto lentelės patvirtina, kad buvo sugadintas net 10 metrų ilgio pervažos atitvaras, įlenktas į gylį apie 1 metrą bei nulenktos dvi atramos (b. l. 6, 18). Visa tai leidžia teigti, kad pažeidėjas sukėlė pakankamai rimtą eismo įvykį ir tai suvokdamas vis tiek pasišalino, kol nebuvo surastas pats apie jį nepranešė.
Visa tai leidžia teigti, kad pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas nėra jokio pagrindo, kadangi šiuo atveju vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, paskirta minimali administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., yra protinga ir teisinga (optimali). Ji yra individualizuota tinkamai ir nėra per griežta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuobaudą J. M. parinko tinkamai. Ši nuobauda yra optimali administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str., pasiekti, todėl keisti ją pagrindo nėra. Dėl išvardytų motyvų administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.