Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Irenos Gedžiuvienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B., veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: jis 2024-08-10 apie 18.05 val. iš nesaugomos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), pastarajam nukirpus dviračio spyną, pagrobė V. N. priklausantį elektrinį paspirtuką „Segway Ninebot Kickscooter Max G30E II“, kurio vertė 350 Eur.

Kaltinamasis E. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, parodė, kad A. G. yra jo pažįstamas. Apie metus laiko, tai yra nuo 2024 m. pavasario, jis (kaltinamasis) gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojasi butą. Kiek prisimena, 2024-08-10 dienos metu (duomenys neskelbtini) susitiko su A., ir abu grįžo pas jį (kaltinamąjį) į namus, kur dviese vartojo alkoholinius gėrimus. Vakarop su A. išėjo iš jo (kaltinamojo) buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ėjo pro (duomenys neskelbtini) mokyklos teritoriją link (duomenys neskelbtini) ligoninės, nes ten turėjo susitikti su savo draugu M. Abu su A. buvo girti. Į parką prie (duomenys neskelbtini) ligoninės M. nebeatėjo, todėl su A. ėjo atgal pas jį (kaltinamąjį) į butą. Ėjo atgal per tą pačią (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), teritoriją. Mokyklos teritorijoje, šalia krepšinio žaidimo aikštelės, dviračiams stovėti skirtoje vietoje jie pamatė stovintį elektrinį paspirtuką. Abu su A. priėjo prie jo, A. jį apžiūrėjo ir pasakė, kad tokį elektrinį paspirtuką yra nupirkęs savo sūnui. Kiek prisimena, A. pasiūlė šį paspirtuką pavogti. Jis (kaltinamasis) su A. pasiūlymu sutiko. Kadangi paspirtukas prie dviračių stovo buvo prirakintas spyna, reikėjo spyną nukirpti. Kiek prisimena, A. iškvietė taksi automobilį, ir jie abu nuvažiavo pas A. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). A. nuėjo pas save į namus ir po kelių minučių grįžo į taksi, turėdamas metalui kirpti skirtas žirkles, kurios buvo įsuktos į kažkokį juodos spalvos polietileninį maišą. Tada jie nuvažiavo iki jo (kaltinamojo) namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir nuėjo prie minėto elektrinio paspirtuko. Jie žirkles metalui kirpti pasiėmė tam, kad galėtų nukirpti užraktą, kuriuo paspirtukas buvo prirakintas prie dviračiams statyti skirto metalinio rėmo. Jis (kaltinamasis) liko stovėti šalia savo namo, kuris yra prie pat krepšinio aikštelės, stebėti aplinkos, kad niekas neužkluptų A. G., vagiančio paspirtuką. Buvo apie 18 val., A. G. atsineštomis metalui kirpti skirtomis žirklėmis nukirpo užraktą ir pavogtą paspirtuką atsivarė iki jo (kaltinamojo) namo. Jie pavogtą paspirtuką įsinešė į jo namo laiptinę ir paliko prie buto durų, o patys nuėję į jo (kaltinamojo) butą toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Gerdami rašė pažįstamiems žinutes per „Messenger“, siūlydami pirkti elektrinį paspirtuką, bet jo niekas nepirko. Šių susirašinėjimų nebeturi. Kadangi jis (kaltinamasis) buvo labai girtas, užmigo. Kai prabudo, A. G. bute nebebuvo, laiptinėje pavogto elektrinio paspirtuko taip pat nebuvo, suprato, kad jį pasiėmė A. G.. Vėliau A. G. sakė, kad tą elektrinį paspirtuką kažkas iš jo pavogė. Jis (kaltinamasis) labai gailisi dėl to, ką padarė, nukentėjusiajai padarytą 350 Eur žalą dėl jai priklausančio paspirtuko vagystės atlygino, prašo, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų baigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2024-08-10 nukentėjusiosios V. N. apklausos protokolu;

2024-08-11 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais;

2024-08-11 daiktų apžiūros protokolu;

2025-08-20 kitų objektų apžiūros protokolu;

2024-08-20 tarnybiniu pranešimu;

2024-08-30 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jo priedais;

2024-11-13 įtariamojo A. G. papildomos apklausos protokolu;

2024-11-06 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada;

2025-02-25 kitų objektų apžiūros protokolu.

Įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis E. B., veikdamas bendrininkų grupe su A. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), pagrobė V. N. priklausantį 350 Eur vertės turtą. Tokia kaltinamojo veika atitinka BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nes pagrobto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį šalintina iš kaltinimo kaip perteklinė, atkreiptinas prokurorės dėmesys į tai, kad teismų praktikoje jau ne kartą yra išaiškinta, kad nustačius asmenų veikimą bendrininkų grupe, kad jie veikė kaip bendravykdytojai, papildoma nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį yra nereikalinga. E. B. veikė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad grobdamas svetimą turtą veikia neteisėtai, prieš turto savininko valią, ir taip elgtis norėjo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01). Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) nuosavybei, juo padaryta žala atlyginta, nukentėjusioji jokių pretenzijų neturi. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliam už baudžiamąjį nusižengimą (BK 47 straipsnio 3 dalis 1 punktas). Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, E. B. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 18 MGL (900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti 12 MGL (600 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą E. B. savanoriškai privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.