Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-20 · Civilinė byla Nr. 2S-190-302/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-20
Bylos Nr.
2S-190-302/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis, Dalia Kačinskienė
Ieškovas
V.K.
Atsakovas
D.K.
Trečiasis asmuo
Zarasų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-190-302/2009Procesinio sprendimo kategorija 106.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,kolegijos teisėjai Henrichas Jaglinskis ir Dalia Kačinskienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.K. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V.K. ieškinį atsakovei D.K., tretysis asmuo Zarasų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl tėvystės nuginčijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V.K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nepripažinti, jog ieškovas yra vaiko G.K. tėvas, panaikinti įrašą gimimo metrikų knygoje 2003-10-22, įrašo Nr. 164, kad V.K. yra vaiko G.K. tėvas.

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V.K. ieškinį. Teismas sprendė, jog tokios aplinkybės kaip tai, kad ieškovas nutraukdamas santuoką nekėlė klausimo dėl tėvystės nuginčijimo, nors žinojo, kad jis nurodytas vaiko G. tėvu, šalys santuokos nutraukimo byloje išsprendė tik vieno vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, o apie kitą santuokoje gimusį vaiką nusprendė nenurodyti nei santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nei teismo posėdžio metu, tokiu būdu davė teismui melagingus paaiškinimus, kas sudaro pagrindą ieškovui kreiptis į Utenos rajono apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir joje spręsti tėvystės nuginčijimo klausimą.

Šalies argumentai

Ieškovas V.K. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai nurodė, jog byla neteisminga Zarasų rajono apylinkės teismui, kadangi atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), taigi netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 2 p., be to, teismas neteisingai nustatė, jog ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje esančią medžiagą, laiko, kad skundžiama teismo nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo priėmimo klausimą, todėl tokią teismo nutartį yra pagrindas panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo pareikštą ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo kaip neteismingą nurodant, kad ieškovas turi kreiptis į teismą, nagrinėjusį santuokos nutraukimo bylą, su prašymu dėl proceso atnaujinimo nurodytoje byloje.

Kaip matyti iš Civilinio proceso kodekso 382 straipsnio nuostatų, paduodant ieškinį dėl santuokos nutraukimo, jame be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodomi duomenys apie vaikus, jeigu sutuoktiniai turi vaikų, ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo (Civilinio proceso kodekso 382 straipsnio 3 p.) ir kiti reikalavimai, tačiau nėra imperatyviai nurodyta, jog santuokos nutraukimo byloje taip pat turi būti sprendžiamas ir klausimas dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo gali būti pareikštas savarankiškai, ieškovui manant, kad jis nėra vaiko tėvas, jis turi atitikti reikalavimus, numatytus Civilinio proceso kodekso 396 straipsnyje, o būtent, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodyta, kada ieškovas sužinojo apie ginčijamus duomenis, esamus vaiko gimimo liudijime, arba kada paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė klausimo dėl ieškovo pareikšto ieškinio atitikimo nurodytiems reikalavimams, kolegija sprendžia, jog yra pagrindas tokią nutartį panaikinti, o ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegija taip pat nurodo, jog kreiptis dėl proceso atnaujinimo galima būtų tuo atveju, jeigu išsprendus civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo paaiškėtų, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, o santuokos nutraukimo byloje būtų išspręstas klausimas dėl tokio vaiko išlaikymo ar jo gyvenamosios vietos nustatymo, bet ne atvirkščiai.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino pareikšto ieškinio atitikimo jo formai ir turiniui keliamiems reikalavimams, numatytiems Civilinio proceso kodekso 135 straipsnyje ir 396 straipsnyje, skundžiama teismo nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V.K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Henrichas JaglinskisDalia Kačinskienė