- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-22
- Bylos Nr.
- 1A-177-462/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00676-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Dalia Kursevičienė, Dalius Jocys
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Algis Staškūnas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1 696,49 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio 26 d., tarp 15-16 val., R. Z. namuose (duomenys neskelbtini), Žemaičių Kalvarijos mstl., Plungės rajone, išgertuvių metu, aiškinantis aplinkybes dėl V. S. dingusių pinigų, tyčia sudavė ne mažiau vieną smūgį dešinės rankos kumščiu ir vieną smūgį tos pačios rankos alkūne R. Z. į veidą, taip nukentėjusiajam R. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą: galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, veido kairėje, nosies kaulų lūžimu, kairiojo viršutinio žandikaulio priekinės sienelės įspaustiniu lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, lydimu galvos smegenų suspaudimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo 2015 m. sausio 29 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir jo veiksmus perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. bei skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jo kaltė, padarius inkriminuotą nusikaltimą, neįrodyta, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Apeliantas išreiškia poziciją, kad nors ir sudavė nukentėjusiajam R. Z., padaryti sunkaus sveikatos sutrikdymo negalėjo. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde toliau teigia, kad jo visiškas prisipažinimas baudžiamojoje byloje neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nuteistasis apeliaciniame skunde pabrėžia, kad sudavė tik du smūgius, tai patvirtina ir pats nukentėjusysis bei byloje apklausti liudytojai. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad tik nukentėjusiojo sugyventinė L. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad A. M. ne tik mušė nukentėjusįjį rankomis, bet ir spardė kojomis, tačiau tokie jos teiginiai nebuvo patvirtinti kitais įrodymais. Apeliaciniame skunde toliau nurodoma, kad teismo medicinos specialistas į teismo posėdį nebuvo kviestas ir apklaustas. Iš pateiktos išvados matyti, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiam galėjo būti padarytas jį sumušant ir tai yra tik tikimybinio pobūdžio išvada. Specialistui nebuvo užduotas klausimas, ar jis galėjo susižaloti krisdamas, atsitrenkdamas į kietus daiktus, ir, keliais smūgiais jam buvo padaryti nustatyti sužalojimai. Taip pat neišskirti kiti sužalojimai ir nenustatytas sveikatos sutrikdymo mastas pagal kitus sveikatos sužalojimus, kaip kraujosruvos akių vokuose, veido kairėje, nosies kaulų lūžimas, kairiojo viršutinio žandikaulio priekinės sienelės įspaustinis lūžimas. Taip pat nenurodytas sužalojimų padarymo mechanizmas ir suduotų smūgių skaičius. Apeliantas toliau nurodo, kad specialisto išvadoje neaptarta, ar jis, suduodamas smūgius R. Z., galėjo padaryti jam sunkų sveiktos sutrikdymą, taip pat ar nukentėjusysis R. Z. po tokių sužalojimų dar 2 dienas galėjo normaliai judėti, būti sąmoningas. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusysis R. Z. po sumušimo dar dvi paras nesikreipė į medikus ir toliau girtavo, nes iš medicininių dokumentų matyti, kad į ligoninę jis kreipėsi po 2 parų ir būdamas neblaivus. Jam konstatuota epilepsija, o tai reiškia, kad priepuolio metu jis netenka sąmonės ir gali susižaloti pats. Be to, nuteistasis A. M. girdėjo, kad nukentėjusysis R. Z. per minėtas dvi paras iki kreipimosi į medikus girtavo ir konfliktavo su kitais sugėrovais. Nukentėjusysis R. Z. dėl polinkio vagiliauti yra nukentėjęs ir anksčiau, kai buvo sumuštas ir jam buvo padaryti sužalojimai dėl kurių jis gydėsi. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis A. M. pirmosios instancijos teisme gynėjo neturėjo ir nesuprato jam pateikto kaltinimo esmės, tokiu būdu sunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės nebuvo visapusiškai ištirtos – buvo pasiremta tik formaliu nuteistojo prisipažinimu. Apeliantas įsitikinęs, kad dėl jo suduotų smūgių sunkus sveikatos sutrikdymas negalėjo atsirasti, todėl mano, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turi būti atnaujintas įrodymų tyrimas ir būtina apklausti teismo medicinos specialistą, taip pat iš naujo apklausti nukentėjusįjį R. Z.. Apeliantas pabrėžia, kad nieko neslėpdamas padėjo nustatyti faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, praeityje nėra teistas ar kitaip baustas, turi išlaikytinių – 2010 m. gyvenant kartu su drauge gimė dukra, tačiau į šias aplinkybes atsižvelgta nebuvo, nes buvo paskirta reali 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis A. M. mano, kad jo veiksmai buvo nulemti ir paties nukentėjusiojo elgesio, nes V. S. daiktai, išskyrus pinigus, atsirado paties nukentėjusiojo namuose. Žinodamas nukentėjusiojo R. Z. polinkį vagiliauti ir jam neigiant vagystę, nuteistasis A. M. nesusivaldė ir panaudojo smurtą, dėl ko gailisi, tačiau mano, kad jo kaltė, padarius sunku sveikatos sutrikdymą, neįrodyta. Apeliantas mano, kad jo veiksmai galimai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamos veikos sudėtį ir jam reikėtų taikyti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 2 metams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis A. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir mano, kad jo veiksmai galimai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.
Apeliantas teigia, kad R. Z. po sumušimo dar dvi paras nesikreipė į medikus ir toliau girtavo, nes iš medicininių dokumentų matyti, kad į ligoninę jis kreipėsi po 2 parų ir būdamas neblaivus. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad specialisto išvadoje neaptarta, ar nukentėjusysis R. Z. po tokių sužalojimų dar 2 dienas galėjo normaliai judėti, būti sąmoningas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo medicinos ekspertas R. P. P. apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog pažeidus menkesnę kraujagyslę, kraujavimas vystosi iš lėto, kol atsiranda smegenų spaudimas, žmogus netenka sąmonės ar jį ištinka priepuolis (b. l. 139). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į eksperto, kurio kompetencija abejoti apygardos teismas neturi jokio pagrindo, paaiškinimą, konstatuotina, jog nuteistojo A. M. suduotų smūgių padarinius nukentėjusysis R. Z. pradėjo jausti tik praėjus kelioms dienoms po sužalojimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusysis į medikus kreipėsi nepateisinamai vėlai.
Nuteistojo A. M. apeliacinio skundo teiginius, jog nukentėjusiajam R. Z. konstatuota epilepsija, o tai reiškia, kad priepuolio metu jis netenka sąmonės ir gali susižaloti pats, paneigia paties nukentėjusiojo parodymai, duoti apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis R. Z. parodė, jog epilepsija neserga (b. l. 135). Minėtus nuteistojo teiginius taip pat paneigia liudytojos L. K., kuri gyvena kartu su nukentėjusiuoju, parodymai 2015 m. gegužės 7 d. apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, kuriais ji parodė, jog anksčiau R. Z. nepatirdavo jokių epilepsijos priepuolių.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis R. Z. dvi paras iki kreipimosi į medikus girtavo ir konfliktavo su kitais sugėrovais. Apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. M. nurodė, jog nežino su kuo dar konfliktavo ir girtavo nukentėjusysis po konflikto su A. M., tik girdėjo apie tai (b. l. 135). Teisėjų kolegija šiuos apelianto motyvus vertina kaip niekuo nepagrįstas prielaidas, nepatvirtintas jokiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.
Atkreiptinas dėmesys, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis R. Z. pareiškė, jog kitą dieną po konflikto su nuteistuoju A. M. būdamas neblaivus, nedėvėdamas šalmo nukrito nuo dviračio ir į asfaltą susižalojo galvą bei kelį (b. l. 135). Apygardos teismas versiją, jog nukentėjusysis R. Z. sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius (BK 135 str. 1 d.) patyrė krisdamas nuo dviračio, atmeta vadovaudamasis teismo medicinos eksperto R. P. P. paaiškinimu apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu. Ekspertas nurodė, jog yra neįtikėtina, kad tokį sužalojimą nukentėjusysis R. Z. galėjo patirti krisdamas nuo dviračio, nes tokiu atveju nukentėjusysis turėtų kristi veidu į žemę, nepatirdamas jokių nubrozdinimų. Eksperto teigimu, nagrinėjamu atveju nukentėjusysis R. Z. sužalojimą patyrė dėl aptakaus, buko daikto poveikio į veido sritį (b. l. 139).
Apeliaciniame skunde kritikuojama Specialisto išvada Nr. G 23/14(03) (toliau – specialisto išvada). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad specialisto išvada aiškiai ir išsamiai atsakyta į pateiktus klausimus, išvados padarytos, vadovaujantis daugybės tyrimų, kuriuos atliko skirtingi gydytojai, rezultatais, todėl abejoti specialisto išvados patikimumu bei objektyvumu teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nuteistąjį A. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., todėl perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į 138 str. 1 d. teisinio pagrindo nėra.
Dėl nuteistajam A. M. skirtinos bausmės
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų. Ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimu kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Plungės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžiu A. M. skyrė realią 2 metų laisvė atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į minėto nuosprendžio priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. M., nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir iš esmės paskyrė teisingą bausmę. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2015-03-24 įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. redakcija Nr. XII-1554, numatanti, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kaip matyti, dėl naujai įsigaliojusio reguliavimo, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tapo įmanoma nuteistajam A. M. taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo A. M., atsižvelgia į tai, kad A. M. anksčiau neteistas (b. l. 46), baudžiamojoje byloje nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. numatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo padėtį ypatingai lengvina tai, kad nukentėjusysis R. Z. nuteistajam A. M. jokių pretenzijų nereiškia, nurodo, kad yra susitaikęs su nuteistuoju, bei nenori, kad jam būtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė (b. l. 135). Pastebėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam R. Z. būtų nustatyta liekamųjų reiškinių dėl nuteistojo A. M. padaryto sužalojimo. Be to, taikyti nuteistajam A. M. bausmės vykdymo atidėjimą baigiamosios kalbos metu apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė ir valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė.
Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam A. M. skirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. numatyta, jog atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. nurodo, kad jam 2010 m. gyvenant kartu su drauge gimė dukra, tačiau į šias aplinkybes atsižvelgta nebuvo. 2013-12-09 A. M. charakteristikoje Nr. AS-5167 nurodyta, kad tuo metu A. M. draugei auginti vaiko nepadėjo (b. l. 52), todėl jam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 4 p., 8 p. numatyta pareiga – auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,
nusprendžia:
Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendį pakeisti.
A. M. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. nuostatas ir Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų lasivės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
A. M. skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 4 p. numatytą įpareigojimą – auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos.
Kitą Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.