Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. N. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarimo, kuriuo D. N. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, paskirta 1700 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. nubaustas už tai, kad automobilio remonto darbams, t. y. autošaltkalvio pareigoms UAB „A.“, 2015 m. sausio 9 d. (tiksli data nenustatyta), priėmė į darbą K. Š., su kuriuo nesudarė rašytinės darbo sutarties, ir laiku nepateikė VSDFV teritoriniam skyriui pranešimo apie minėto asmens priėmimą į darbą. Taip D. N. pažeidė DK 99 straipsnio 2, 3, ir 6 dalies nuostatas bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

D. N. manymu, teismas nepagrįstai neaptarė ir neįvertino K. Š. paaiškinimo, nepagrįstai jo neapklausė teismo posėdyje. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylose teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Atkreipia dėmesį, kad patikrinime dalyvavę VMI darbuotojai taip pat neparodė, jog būtų matę K. Š. remontuojantį automobilį, stovintį patalpose. Pasak apelianto, tai, kad pareigūnai D. A. ir R. R., kaip nurodė teismas, „susidarė įspūdį“, jog K. Š. atlieka automobilio „BMW X6“ remonto darbus, nereiškia, kad jis (D. N.) iš tikrųjų priėmė K. Š. į darbą ir, kad pastarasis remontavo minėtą automobilį. Pažymi, kad asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, ji turi būti įrodyta neginčijamais įrodymais.

Skunde apeliantas teigia, kad jo kaltės neįrodo ir K. Š. paaiškinime nurodytos patalpos kūrenimo aplinkybės, taip pat tai, kad K. Š. buvo su darbo rūbais. Atkreipia dėmesį, kad nenustatyta, jog K. Š. darbo rūbus būtų išdavusi UAB „A.“, kad rūbai būtų buvę ne paties K. Š., nenustatyta, kad K. Š. dirbo UAB „A.“ naudai, pakluso bendrovėje nustatytai vidaus tvarkai.

Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo jam paskirta nuobauda neatitinka teismų praktikos. Pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutarimu administracinėje byloje už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 868 Eur baudą, o Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarimą, kuriuo pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį paskirta 868 Eur bauda. Teigia, kad šioje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas skirti beveik du kartus didesnę nuobaudą, nei buvo skirtos minėtų teismų sprendimais.

Motyvuojamoji dalis

D. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas kviesti į teismo posėdį ir kaip liudytoją apklausti K. Š., t. y. bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, netenkinamas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 eurų.

Darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Darbo kodekso 99 straipsnis.

Apeliaciniame skunde D. N. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Pažymima, kad ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad apeliantas padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Kaip matyti iš liudytojo, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos Antrojo skyriaus viršininko R. R. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, jis nurodė, kad kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnais atliekant UAB „A.“ patikrinimą, dirbtuvėse rado besidarbuojančius du asmenis. Vienas jų buvo nepilnametis, o kitas – K. Š.. Patalpose tuo metu buvo remontuojamas automobilis „BMW X6“, jis buvo pakeltas, automobilio variklis pastatytas prie durų, kitos detalės išdėliotos patalpoje, taip pat išdėlioti įrankiai. Patalpoje buvo šilta, kūrenosi krosnelė. K. Š. prie automobilio „BMW X6“ buvo rastas apsirengęs darbiniais rūbais, jo rankos buvo tepaluotos. Nors K. Š. sakė, kad atvažiavo pasikeisti savo automobiliui stiklo, tačiau jis buvo dirbtuvėse prie minėto automobilio „BMW“, o ne prie kokio nors kito automobilio, be to, tam, kad pakeisti automobiliui stiklą, nėra būtinybės jį varyti į garažą ir apsirengti darbiniais rūbais. Kadangi patalpoje buvo šilta, kūrenosi krosnelė, akivaizdu, kad K. Š. į patalpas turėjo atvykti prieš 1-2 val. (72–73 b. l.). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir R. R. 2015 m. sausio 9 d. tarnybiniame pranešime Dėl atlikto netikėto patikrinimo (11 b. l.), duomenų, kad R. R. turėtų pagrindą apkalbėti D. N. ar K. Š., ar būtų suinteresuotas bylos baigtimi, nėra, be to, šio liudytojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti minėtų parodymų teisingumu nėra pagrindo.

Liudytojas, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos Antrojo skyriaus tyrėjas D. A. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad 2015 m. sausio 9 d. atvykus į UAB „A.“ patalpas, jose buvo rasti du vyriškiai. Vienas iš jų buvo nepilnametis, o kitas apsirengęs darbiniais rūbais, tepaluotas. Nors minėtas vyriškis sakė, kad šioje įmonėje nedirba, tačiau jis atrodė kaip ūkvedys: visiškai orientavosi patalpose, žinojo, kur padėtos kokios detalės, žinojo jų paskirtį. Pagal asmens elgesį buvo matyti, kad jis bendrovėje dirba, pvz., automobilio dalys buvo skirtingose patalpose, o jis nueidavo ir parodydavo, kur kas yra. Patikrinus nustatyta, kad automobilis, prie kurio buvo rastas K. Š., priklauso ne jam, o UAB „A.“. Patikrinimo metu K. Š. kūreno patalpose esančią krosnelę (73 b. l.).

Liudytoja S. P. taip pat patvirtino, kad jai, kaip VMI specialistei, kartu su policijos pareigūnais atliekant patikrinimą UAB „A.“ patalpose, dirbtuvėse prie remontuojamo automobilio „BMW X6“ buvo rastas asmuo purvinais rūbais. Šio asmens automobilio patalpoje nebuvo (46 b. l.). Tai, kad patikrinimo metu dirbtuvėse rastas asmuo savo automobilio neremontavo, apklausiamas teismo posėdyje nurodė ir liudytojas G. S. (46 b. l.).

Šiaulių AVMI 2015 m. sausio 9 d. faktų fiksavimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad minėtą dieną, apie 10 val. atliekant patikrinimą UAB „A.“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW X6“, priklausančio UAB „A.“, remonto darbus atliko K. Š.. K. Š. tuo metu vilkėjo darbiniais rūbais, mūvėjo darbines pirštines. Automobilis „BMW X6“ buvo pakeltas ant keltuvo, jo ratai buvo nuimti, patalpoje sudėtos automobilio dalys. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „A.“ direktorius D. N. su K. Š. nėra sudaręs darbo sutarties ir apie įdarbinimą nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Patikrinimo metu kitų asmenų patalpose nebuvo (7–8 b. l.).

Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina D. N. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Byloje neginčijami nustatyta, kad 2015 m. sausio 9 d. K. Š. dirbo UAB „A.“: patikrinimo metu jis buvo rastas šios bendrovės patalpose, kurias pats šildė kūrendamas krosnelę malkomis, buvo apsirengęs darbui skirtais rūbais, jo rankos buvo tepaluotos, jis buvo prie UAB „A.“ priklausančio automobilio „BMW X6“, kuris tuo metu aiškiai buvo remontuojamas – jis buvo išardytas, detalės sudėtos patalpose, jokių kitų pilnamečių asmenų, kurie be K. Š. galėjo remontuoti minėtą automobilį, patalpose nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, K. Š. paaiškinimas, kad tąkart jis buvo atvažiavęs „pasitvarkyti“ neseniai nusipirkto automobilio „BMW 518“, t. y. norėjo įsidėti pamestą „halogeną“ (16 b. l.), taip pat D. N. parodymai, kad K. Š. jo bendrovėje nedirba, tąkart buvo atvažiavęs tik susiremontuoti savo automobilio (73–74 b. l.), atmestini. Nelogiška, kad asmuo, atvažiavęs tik įsidėti savo automobiliui žibintą, jo remontu visiškai neužsiimtų, paliktų savo automobilį lauke ir eitų šildyti dirbtuvių, kūrendamas krosnį, persirengęs darbiniais rūbais stovėtų ne prie savo, o prie kito remontuojamo automobilio, puikiai orientuotųsi ne jam priklausančiose patalpose, žinotų, kur sudėtos remontuojamo automobilio dalys.

Dėl to kas paminėta, D. N. kaltės padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nepaneigia ir liudytojų P. V. bei R. Z. parodymai (45–46, 72 b. l.), kad K. Š. UAB „A.“ nedirbo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad objektyviam bylos išnagrinėjimui ir D. N. kaltės dėl inkriminuoto ATPK pažeidimo klausimui išspręsti pakako byloje surinktų įrodymų visumos, todėl teismas, bylą išnagrinėdamas posėdyje nedalyvaujant K. Š., įstatymo reikalavimų nepažeidė. Be to, iš byloje esančių teismo šaukimų matyti, kad K. Š. buvo kviečiamas į teismo posėdžius, tačiau į juos neatvyko – šaukimuose pažymėta, kad jis yra išvykęs į užsienį. Tai, kad K. Š. yra išvykęs į užsienį – dirba Norvegijoje – apylinkės teismo posėdyje nurodė pats D. N. (73–74 b. l.). Taigi laikyti, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo pasyvus, nėra pagrindo. Kartu pažymima, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Akivaizdu, kad teismas skundžiamą nutarimą priėmė įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų – ir pareigūnų R. R. bei D. A. parodymus, kuriuos vertinti kaip prielaidas nėra jokio pagrindo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad juo D. N. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, paskirta 1700 Eur bauda, t. y. jam paskirta bauda, artima minėto straipsnio dalies sankcijoje numatytam šios nuobaudos vidurkiui (vidurkis yra 1882 Eur).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad bendrovėje nelegaliai dirbo tik vienas asmuo, taip pat įvertinęs tai, kad D. N. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, byloje nėra duomenų, kad D. N. turėtų galiojančių administracinių nuobaudų, sprendžia, kad apeliantui skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra per griežta. Aukštesniojo teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus D. N. už padarytą administracinį teisės pažeidimą ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią adminis­tracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarimą pakeisti:

D. N. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą sumažinti iki 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.