- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-19
- Bylos Nr.
- 1-154-610/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44559-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Nukentėjusysis
- R.J.
- Kaltinamasis
- R.S.
- Kategorijos
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
R.S. nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, o būtent: 2017-08-28, apie 03:20 val., (duomenys neskelbtini), kieme, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą galva sudavė R.J. į veido sritį bei du kartus kumščiu į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam R.J. galvos sumušimą, nosies kaulų lūžimą, taip pat muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kraujosruvas nosies nugarėlės bei kairės akies vokų ir dešinio raktikaulio srityje, kraujosruvą ir nubrozdinimus nugaroje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Perskaičius kaltinamąjį aktą R.S. paaiškino, kad prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką. Parodė, kad įvykio metu apie 3 val. nakties, įvyko gaisras, užsidegė jo automobilis, garažas. Pats miegojo, prabudęs pamatė kieme gelbėtojų automobilį, pasakė ugniagesiams, kad mašina dyzelinė, garažas atrakintas, elektra atjungta. Po to pats nubėgo į namus pas vaikus, o žmona buvo kieme. Po to išgirdęs žmonos balsą, išėjo į kiemą. Žmona verkė, pasakė, kad ją kaimynas apstaugė. Tada impulsyviai išspyręs kaimyno vartelius nuėjo į jo kiemą, priėjęs prie nukentėjusio paklausė dėl ko kelia balsą ir eina į jo kiemą, R.J. paėmė už rankų, tada sudavė jam su savo galva į jo galvą, po to stumdantis dar kažkur sudavė, pargriuvę vartėsi ant plytelių. Po įvykio su žmona kalbėjosi, ji sakė, kad R.J. atėjęs klausė kur jis yra, kodėl garažo neatrakina, aprėkė, kad nieko nedaro. Su nukentėjusiu santykiai seniai blogi dėl įvairių konfliktinių situacijų, todėl įvykio metu nesusivaldė. Įvykio metu buvo blaivus. Civilinius ieškinius dalyje dėl turtinės žalos pripažįsta visiškai. Mano, kad nukentėjusio civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos per didelis. Pajėgtų atlyginti 1000 eurų, nors ir tai didelė suma.
Pats dirbantis, žmona verčiasi prekyba gėlėmis. Pajamas kontroliuoja sutuoktinė. Augina du vaikus, turi paskolų, pragyvenant padeda tėvai.
Nukentėjusysis R.J. parodė, kad įvykio naktį pažadino dukra, pasakė, kad gaisras. Pamatė degantį kaimyno automobilį. Paskambino gelbėtojams, tačiau apie įvykį jau buvo pranešta. Atvažiavo ugniagesiai, pradėjo gesinti, kaltinamąjį matė kokias tris minutes, paskui jis kažkur dingo. Vienu metu ugniagesys prašė palaikyti šlangą, nes norėjo atrakinti garažą, tačiau netiko raktas, tada nuėjau pas kaltinamojo žmoną, klausė kur vyras, kodėl neišeina, jo turtas dega, pasakė, kad gal girtas guli, ji linktelėjo galva. Pasakė, kad ugniagesiai neįeina į garažą, paduotas ne tas raktas. Neįžeidinėjo, tonas nebuvo pakeltas, po pokalbio nuėjo į savo kiemą. Po kelių minučių išgirdo, kad kaimynas išspyrė vartelius. Mėtė į dukrą plyteles, jį puolė klausdamas ko „kabinasi“ prie žmonos, paklausė R.S. kur buvo kai jo turtas dega, šis savo galva trenkė į veidą. Apkabino kaltinamąjį, kad daugiau nesimuštų, po to dar porą smūgių sudavė. Buvo padarytas nosies lūžimas, mėlynės, lūpa prakirsta, kraujosruvos nugaroje, raktikaulio mėlynė. Su kaltinamuoju konfliktų buvo ir anksčiau. Mano, kad dėl to, jog nusipirko antrą dalį namo. Turtinė žala padaryta dėl turėtų gydymo išlaidų, vizitų pas gydytojus ir atstovavimo išlaidos. Iš ko susideda nurodė ieškinyje. Neturtinę žalą patyrė, kadangi gydymo metu jautė diskomfortą, sunkiau kvėpuoti, jautė pažeminimą, kadangi miestelis mažas, žmonės kalba, pasišaipo. Gydėsi 40 dienų, tiek laiko nėjo į darbą. Pradėjus dirbti mėlynės jau buvo išgijusios, mėlynės matėsi daugiau kaip dvi savaitės. Darbo vietoje daug dulkių, jautresnis kvėpavimas(kaip esant slogai),ašaroja akys. Kad uždirbtu 5000 eurų, reikėtų dirbti pusę metų.
Liudytoja J. S. parodė, kad įvykio naktį apie 3 valandą paskambino kaimynė ir pasakė, kad kilo gaisras, pamatė, kad dega mašina ir garažas. Atvyko ugniagesiai. Su kaltinamuoju pasikeisdami ramino vaikus. Vyrui būnant namuose, pati buvo kieme, sėdėjo ant suoliuko. Atėjęs nukentėjęs pradėjo rėkti klausdamas kur yra jos vyras, kur raktai nuo garažo, skeryčiojosi. Išsigandusi paprašė, kad išeitų, tai pakartojo kokius tris keturis kartus, pasakė, kad viskas paduota, pradėjo verkti. Po to iš namų atėjo vyras, radęs ją verkiančią paklausė kas yra, jam pasakė, kad kaimynas rėkė, klausinėjo kur jis yra, kur garažo raktai. Kaltinamasis nuėjo į kaimyno pusę, kaip atidarė vartelius nematė, kaip vyko muštynės nematė. Su kaimynais konfliktiški santykiai iš anksčiau. Šie rašo skundus, kabinėjasi. Šeimos finansus tvarko ji. Gaisro metu patyrė apie 5000 eurų žalą. Garažas dar nesutvarkytas, įgijo kitą automobilį. Bendros pajamos apie 900-1000 eurų. Verčiasi prekyba gėlėmis, pajamos nurodytos deklaracijoje, 500 eurų išleidžia paskoloms grąžinti, išlaiko vaikus. Mano, kad reiktų 10 metų, kad sutaupyti 5000 eurų. Šeimą remia tėvai. Su kaimynu susitaikyti nepavyko, norėdama, kad greičiau viskas pasibaigtų, siūlė pusę sumos.
Liudytoja G. J. parodė, kad įvykio naktį apie 3 val. išgirdo poškėjimą, pamatė, kad dega garažas, prikėlė tėvą. Kadangi motinos automobilis stovėjo šalia, jį pastatė į kitą vietą, atvyko gelbėtojai, nukentėjęs padėjo gesinti, niekas negalėjo rasti garažo raktų, todėl R.J. nuėjo pas kaimynus paklausti kur jie yra ir kur kaltinamasis. Girdėjo kaip kaimynė rėkė, kad dingtų iš kiemo. Po to matė, kaip kaltinamasis išlaužė vartelius, įėjęs į jų kiemo teritoriją pradėjo į ją mėtyti šaligatvio plyteles, prišoko prie nukentėjusio, klausdamas, kodėl jo ieško, taip pat patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog kaltinamasis taip pat klausė kodėl kabinėjasi prie jo žmonos. Nukentėjęs paklausė R.S. kodėl per gaisrą neišeina, kaltinamasis savo galva trenkė R.J. į nosį, sudavė kumščiu. Nukentėjęs bandė jį sulaikyti. Ji iškvietė policiją, liepė kaimynei išsivesti kaltinamąjį, tada R.S. apsiramino ir išėjo. Mano, kad kaltinamasis buvo neblaivus dėl jo elgesio, be to taip pats pasisakė
Liudytoja R. J. parodė, kad įvykio nematė, nes buvo ligoninėje. Po įvykio R.J. veide buvo mėlynės, jautė galvos skausmą, nosis buvo sutinusi. Vyras jautėsi sugniuždytas, pažemintas, palūžęs, nenorėjo bendrauti, reikėjo juo rūpintis, po nedarbingumo irgi skųsdavosi, kad jam negerai. Dirba dulkėse, todėl dėl alergijos bijo, kad nereikėtų keisti darbo. Kalbant dėl susitaikymo kaimynai siūlė 2500 eurų žalos atlyginimo, tačiau nesutiko, paprašė 3000 eurų. Su kaimynais nesutaria, konfliktuoja dėl įvairių priežasčių iki posėdžio net neatsiprašė. Kad sutaupytų 5000 eurų, jų šeimai reiktų nuo pusės metų iki metų laiko.
Liudytojas L. Č. parodė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju yra jo kaimynai, tačiau su jais nebendrauja, žino iš matymo. Įvykio metu, per gaisrą, atėjo į kaimynų kiemą, čia rado sėdinčią J. S., ugniagesiai jau buvo atvykę, klausė ar reikia pagalbos, ši pasakė, kad nieko čia nebepadės, raktus padavusi. Po to atėjo nukentėjusysis, gestikuliavo, kalbėjo pakeltu balsu, aiškino, kad kaimynai miega, o jis kažką daro. J. S. pasakė jam nerėkti ant jos ir eiti iš jos kiemo, pasakė gal keturis kartus, R.J. priėjo dar arčiau ir rėkė, į nukentėjusio veiksmus Jurgita reagavo ramiai, po to J. S. nuėjo į kambarį, išėjo jos vyras, buvo apsirengęs chalatą. Nukentėjusysis jau buvo pasišalinęs iš jų kiemo. Kas vyko toliau nematė.
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), matyti bendras kiemo vaizdas, namo gale stovi konteineris, kuris įvykio vietos apžiūros metu guli ant žemės. Prie konteinerio, ant žemės guli mediniai, maždaug 1,80 m aukščio varteliai, taip pat kieme yra sukrautos betoninės plytelės. (b. l. 10 - 17).
Specialisto išvada Nr. G 574/2017(09), nustatyta, kad R. J. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos sumušimas, nosies kaulų lūžimas, o taip pat muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruvos nosies nugarėlės bei kairės akies vokų ir dešinio raktikaulio srityje, kraujosruva ir nubrozdinimai nugaroje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 52).
Nukentėjęs, liudytojai ir kaltinamasis iš esmės vienodai parodo apie kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusį. Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei R.S. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų kurie yra įrodymai visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.
Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1d., kadangi įvertinus įrodymų visumą nustatyta, jog dėl jo tyčinio smurtinio veiksmo R.J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Faktiniai kaltinamojo smurtiniai veiksmai, neabejotinai įrodo, kad jis žmogaus sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį , numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikaltimą. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra. Prieš nukentėjusį smurtauta jo kiemo teritorijoje, santykiai konfliktiški ir anksčiau, vertinant, visiškai nesuinteresuoto liudytojo L. Č. parodymų turinį, nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, atsižvelgtina į tai, kad anksčiau kaltinamasis neteistas, nebaustas dėl administracinių nusižengimų, dirba, charakterizuojamas teigiamai, individualizavus nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, atsižvelgiant į veikos motyvą, tai, kad nusikalsta kaltininkui esant tam tikroje emocinėje būsenoje dėl kilusio gaisro, bei jo sutuoktinės R.S. nurodytos nukentėjusiojo reakcijos, kas rodo mažesnį veikos pavojingumo pobūdį, teismas sprendžia, kad pakeisti jo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, laikantis bausmės skyrimo pagrindų, tam, kad visumoje būtų įgyvendinta bausmės paskirtis už įvykdytą veiką R.S. turi būti paskirta laisvės apribojimo bausmė numatyta BK 138 str. 1d. sankcijoje, mažesnė už vidurkį.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pateikė 1083,49 eurų ieškinį dėl nedarbingumo išmokų (b. l. 55 – 56, 129-136). Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai, pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, todėl civilinis ieškinys tenkintinas(CK 6.280 str.1d. 629 str. 3d., 6.263 str. , BPK 117 str.).
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė 115,56 eurų ieškinį dėl gydymo išlaidų (b. l. 68). Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 69), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, ginčo dėl ieškinio dydžio ir pagrindo nėra. Kadangi kaltinamasis yra kaltas dėl nukentėjusiam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys vadovaujantis CK 6.248 str., 6.263 str. , BPK 117 str. tenkintinas visiškai.
R.J. pateikė 5756,83 eurų civilinį ieškinį (756,83 eurų turtinės žalos dydis, 5000 eurų neturtinės žalos dydis) (b. l. 73 - 75).
Nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl sužalojimo patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, ilgą laiką buvo nedarbingas. Viešas pasirodymas gatvėje dėl mėlynių kėlė diskomfortą. Tapo jautrus, nervingas. Turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams, išlaidos kurui vykstant į gydymo įstaigas, taip pat dėl atlyginimo ir nedarbingumo išmokos skirtumo. Pateikė rašytinius įrodymus (b.l. 77-80). Remiantis CK 6.263 str. žala padaryta asmeniui visais atvejais turi būti atlyginta atsakingo asmens. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtiniai nuostoliai privalo būti atlyginti ir remiantis CK 6.283 str., sveikatos sužalojimo atveju. Šiuo atveju ginčo dėl pareigos atlyginti žalą ir žalos dydžio nėra. Žalos dydį patvirtina ir ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat jo paaiškinimai, teismas sprendžia, kad nurodytas žalos dydis yra realus ir pagrįstas, kaltinamasis jį pripažįsta. Atsižvelgiant į nurodytą civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje tenkintinas visiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniu kaltininko veiksmu. Žmogaus sveikata yra didelė vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl šių asmeniui svarbių dalykų, yra dideli. Kaltinamasis yra sveikas, galintis dirbti, darbingo amžiaus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, dėl mėlynių sužalojimo pergyvenimus ir nepatogumus, jam buvo sutrikdyta sveikata. Teismas įvertinęs, kad nosies kaulų lūžimas padarytas vienkartiniu tyčiniu veiksmu, padarytas sveikatos sutrikdymas nesunkus, taip pat veiksmai atlikti kaltininkui esant stresinėje emocinėje būsenoje dėl kilusio gaisro, bei jo sutuoktinės R.S. nurodytos nukentėjusiojo reakcijos, be to žymės veide kurios sukėlė nepatogumus nebuvo visą nedarbingumo laikotarpį(daugiau kaip dvi savaites), taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo paprastai priteisiama nuo 500 iki 15000 eurų neturtinė žala), vertintina, kad šiuo atveju pasekmės iš esmės dėl nedarbingumo laiko, išskirtinių pavojingų sužalojimų nėra. Be to iš kaltinamojo priteistinos pakankamai didelės turtinės žalos sumos. Nors tai ir nėra pagrindinis kriterijus, tačiau vertintina ir tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera(pajamos nėra didelės, turi kreditų, išlaiko vaikus, patyrė nuostolius dėl gaisro), todėl įvertinus visas aplinkybes prašoma priteisti 5000 eurų dydžio neturtinė žala neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas neturtinę žalą vertina 2000 eurų. Nukentėjusio civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusio R.J. naudai turi būti priteistos turėtos 450 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti( b.l. 95,168,180,188), teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį, sprendžia, kad turėtos išlaidos proporcingos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas
nusprendžia:
R.S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 7(septyniems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką atlyginti 756,83 eurų turtinę žalą nukentėjusiam R.J.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus( į.k. 188677622, a.s. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovės naudai 1083 eurus 49 centus iš R.S.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R.S. 115 eurų 56 centus Valstybinei ligonių kasai,( buveinės adresas Europos a 1,Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).
Civilinio ieškovo R.S (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) pareikštą ieškinį tenkinti dalinai priteisti jo naudai 2000 eurų neturtinės žalos ir 756 eurus 83 centus turtinės žalos iš R.S..
Priteisti iš R.S. 450 eurų nukentėjusiam R.J. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.