Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-230-312/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-20
Bylos Nr.
AN2-230-312/2020
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00087-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
Institucija
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkarda
Advokatai
Raimondas Garlauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-230-312/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-00087-2020-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 9.36; 21.11.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal A. Ž. (A. Z.) atstovo advokato Raimondo Garlausko (toliau – ir suinteresuoto asmens atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutarimo, kuriuo V. V. (V. V.) pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 5 200 Eur dydžio bauda su akcizais apmokestinamų prekių - 1 980 pakelių cigarečių „Camel Compact Active“ ir automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos aplinkybės

1. V. V. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. sausio 22 d. apie 05.40 val., pasienio ruože, Kenos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus r. sav., Kalvelių sen., Šumsko mstl., kelio Vilnius-Šumskas 33 km, vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Baltarusijos piliečiui A. Ž., paslėpęs automobilyje įrengtose slėptuvėse (slenksčiuose, priekiniuose sparnuose, galiniame bamperyje, galinėse sėdynėse, po sėdynėmis), neteisėtai gabeno 1 980 pakelių cigarečių „Camel Compact Active“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė 6 910,207 eurų (138,2 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu suinteresuoto asmens atstovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutarimo dalį, kuria konfiskuotas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas. Dėl V. V. pritaikytos papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, kuris pagal ANK 209 straipsnio 9 dalį, nagrinėjamu atveju, nėra privalomas, A. Ž. patirs didelius nuostolius. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimą, turėjo neginčijamai nustatyti bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytą sąlygą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilio savininkas žinojo arba turėjo žinoti, kad jam priklausančioje transporto priemonėje yra įrengtos slėptuvės draudžiamiems daiktams gabenti. Tai yra tik teismo prielaida, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, o prielaidomis teismo sprendimas negali būti grindžiamas. Į bylą buvo pateikta automobilio neatlygintinio naudojimo sutartis, iš kurios matyti, kad automobilis V. V. buvo perduotas 2019 m. lapkričio 1 d., techniškai tvarkingas, numatytas sutarties terminas iki 2020 m. lapkričio 1 d. V. V. nurodė, kad jis slėptuves įrengė po to, kai gavo automobilį iš A. Ž., paaiškino administracinio nusižengimo padarymo motyvus. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad automobilio naudojimo sutartis yra fiktyvi ar kad transporto priemonės faktinis valdytojas iš tiesų yra pažeidėjas. Taip pat nebuvo nustatyta, kad A. Ž. su jam priklausančia transporto priemone, ją perduodamas V. V., elgėsi nerūpestingai ir galėjo žinoti, kad šiuo automobiliu bus gabenami draudžiami daiktai – akcizais apmokestinamos prekės. Nesant kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, taikyti transporto priemonės konfiskavimą nėra teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos vadas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutarimą nepakeistą.

5. Atsiliepime nurodoma, kad V. V. protokolo surašymo metu kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo pripažino ir nurodė, kad nepažįstamo asmens prašymu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirto valstybės sieną, jį sustabdė pasienio pareigūnai, kurie automobilyje aptiko paslėptas cigaretes, apie kurias jis nieko nežinojo. Teisme V. V. savo gynybinę poziciją pakeitė ir teigė, kad jis su draugu A. Ž. sudarė rašytinę sutartį dėl automobilio naudojimo, nes savo automobilio neturi, paėmęs draugo automobilį, sugalvojo užsidirbti, gabendamas neleistinas prekes. Atsiliepime teigiama, kad sutarties šalys galėjo aptarti sąlygas, jeigu naudotojas neatlygintinai praras automobilį, o kadangi to nepadarė, galima daryti išvadą, kad A. Ž. su transporto priemone elgėsi nerūpestingai ir galėjo žinoti, kad jo automobiliu gali būti padaryti neteisėti veiksmai (ne tik Kelių eismo taisyklių pažeidimai, bet ir kiti administraciniai nusižengimai). Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkas yra neveiksnus ar ribotai veiksnus ir galėtų netinkamai suvokti jį supančią aplinką bei įvertinti tam tikras aplinkybes, perduodamas savo transporto priemonę, A. Ž. neabejotinai prisiėmė jos atsitiktinio praradimo riziką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė aukštesnės instancijos teismo praktiką, kad net jeigu automobilio savininkas ir nežinojo apie jo transporto priemonėje įrengtas slėptuves, specialiai administraciniam nusižengimui padaryti pritaikyto automobilio grąžinimas nėra galimas. V. V. padarė šiurkštų, vieną pavojingiausių ir labiausiai paplitusių administracinių nusižengimų ekonomikai ir verslo tvarkai, kuriuo padaroma didelė žala valstybės ekonomikai, finansų sistemai ir visų žmonių gerovei. Pažeidėjas automobilį panaudojo kaip priemonę (įrankį) akcizinių prekių gabenimui, jis veikė tiesiogine tyčia. Patikrinimas buvo apsunkintas, nes cigarečių nesimatė, jos buvo paslėptos automobilio slenksčiuose, priekiniuose sparnuose, galiniame bamperyje, galinėse sėdynėse, po sėdynėmis įrengtose slėptuvėse ir buvo rastos tik atlikus nuodugnų patikrinimą. Iš viso buvo aptikta 1 980 pakelių cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, tokio kiekio cigarečių V. V. nebūtų galėjęs nepastebimai gabenti be transporto priemonės. Parenkant administracinę nuobaudą, buvo įvertinta pažeidėjo asmenybė ir kitos reikšmingos aplinkybės, todėl transporto priemonės konfiskavimas paskirtas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus (be kita ko, ir ANK 209 straipsnio 7 dalyje) gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas (administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas), jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamo teismų praktikoje laikosi griežtos pozicijos, kad ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytas papildomas sąlygas, ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-976/2018).

7. Nors pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo nutarimais administracinių nusižengimų bylose, nurodo, kad net ir tokiu atveju, jeigu transporto priemonės savininkas nežinojo apie jo transporto priemonėje mechaniškai įrengtas slėptuves, tokios transporto priemonės grąžinimas nėra galimas, tačiau, kaip yra aiškiai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, tokiu atveju transporto priemonės konfiskavimas yra galimas tik nustačius bet kurią kitą ANK 29 straipsnio 4 dalies 2-5 punktuose numatytą sąlygą. Nagrinėjamu atveju, nėra jokių duomenų apie ANK 29 straipsnio 4 dalies 2-5 punktuose numatytų sąlygų buvimą, pirmosios instancijos teismas jų nenustatinėjo. Savo sprendimą konfiskuoti A. Ž. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pagrindė tuo, kad automobilio savininkas žinojo arba turėjo žinoti, kad jam priklausančioje transporto priemonėje yra įrengtos slėptuvės draudžiamiems daiktams gabenti, kadangi tokioms slėptuvėms įrengti reikėjo specialaus pasiruošimo, papildomos įrangos ir pastangų, t. y. transporto priemonė buvo konfiskuota ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta prielaidomis, administracinio nusižengimo byloje nesant ją patvirtinančių neginčijamų įrodymų.

8. Pirmiausia, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčas dėl to, kad V. V. automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo kaip ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo priemonę, į ką savo atsiliepime į apeliacinį skundą daug dėmesio skiria Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkarda, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą, šiuo atveju svarbu įrodyti buvus ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę, kadangi būtent šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas konfiskavo ne pažeidėjui priklausantį turtą.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad A. Ž. žinojo arba bent jau turėjo ar galėjo žinoti, kad jo transporto priemonė bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti. Tarp A. Ž. ir V. V. 2019 m. lapkričio 1 d. buvo sudaryta automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatlygintino naudojimo sutartis, kurios pagrindu šis automobilis iki 2020 m. lapkričio 1 d. buvo perduotas neatlygintinai laikinai asmeniniams tikslams naudoti V. V.. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad ši sutartis būtų pripažinta negaliojančia. Administracinis nusižengimas padarytas 2020 m. sausio 22 d., V. V. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad jis automobilį pertvarkė jo savininkui nežinant, cigaretes gabeno, nes norėjo užsidirbti, A. Ž. (per savo atstovą) kategoriškai neigia žinojęs apie jam priklausančiame automobilyje įrengtas slėptuves ir siekį juo neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonė jau perdavimo V. V. metu buvo su joje įrengtomis slėptuvėmis ar kad cigaretes pažeidėjas gabeno, būdamas susitaręs su A. Ž., ar pastarojo paprašytas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tam, kad įrengti tiek slėptuvių (slenksčiuose, galiniame bamperyje, galinėse sėdynėse, po sėdynėmis, priekiniuose sparnuose), reikalingas specialus pasiruošimas ir įranga, tačiau pirmosios instancijos teismo nutarime nėra jokių argumentų, kodėl to V. V. negalėjo padaryti be A. Ž. žinios. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 22 d. jis turėjo pakankamai laiko tokiems veiksmams atlikti. Tarp šalių sudarytoje sutartyje numatyta, kad naudos gavėjas (V. V.) įsipareigoja laikyti automobilį tvarkingoje techninėje būklėje (2.2.2 punktas), užtikrinti jo išsaugojimą (2.2.3 punktas), kas reiškia, kad įrengdamas slėptuves be automobilio savininko sutikimo ir darydamas administracinį nusižengimą, V. V. galimai pažeidė sutarties sąlygas, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad A. Ž. žinojo apie tokį galimą pažeidimą. Nesutinkama su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad transporto priemonės savininkas, perduodamas pagal panaudos sutartį savo automobilį kitam asmeniui, prisiėmė jo atsitiktinio praradimo riziką. Atvirkščiai, sutarties 4.2 punkte numatyta, kad naudos gavėjas (V. V.) prisiima riziką dėl automobilio atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo, jei automobilis žuvo ar buvo sugadintas dėl to, kad buvo naudojamas ne pagal sutartį arba paskirtį. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka, kad nagrinėjamu atveju A. Ž. su jam priklausančiu turtu elgėsi nerūpestingai, atvirkščiai, perduodamas jį neatlygintinai naudoti kitam asmeniui (draugui), jis nudarė rašytinę sutartį, kuri, kaip jau minėta, nėra nuginčyta, aptarė šalių teises ir pareigas bei atsakomybę. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis automobilio perdavimo metu galėjo žinoti ar bent numanyti, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti – byloje nėra duomenų, kad V. V. praeityje būtų buvęs baustas už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, be to, pažeidėjas nurodė, kad neteisėtai užsidirbti jis sugalvojo tik paėmęs automobilį. Atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginys, kad A. Ž. galėjo žinoti, kad jo automobiliu gali būti padaryti neteisėti veiksmai, yra deklaratyvus, jo nepatvirtina jokie duomenys. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma pirminė V. V. versija, kad jis automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės sieną kirto nepažįstamo asmens prašymu ir apie paslėptas cigaretes nieko nežinojo, tačiau tokia jo versija nėra logiška, be to, nėra aišku, kuo ji yra susijusi su apeliaciniame skunde keliamu transporto priemonės konfiskavimo teisėtumo klausimu. Taigi, išanalizavus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti turto konfiskavimą ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu.

10. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, kad V. V. padarė šiurkštų, vieną pavojingiausių ir labiausiai paplitusių administracinių nusižengimų ekonomikai ir verslo tvarkai, kuriuo padaroma didelė žala valstybės ekonomikai, finansų sistemai ir visų žmonių gerovei, tačiau administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis nepaneigia teismo pareigos, siekiant konfiskuoti ne pažeidėjui priklausančią transporto priemonę, nustatyti bent vieną alternatyviąją ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytą sąlygą, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas šios teisės normos netaikė, konfiskuotino turto vertės nenustatinėjo, suinteresuoto asmens atstovas apeliaciniame skunde šios teisės normos taikyti neprašė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo byloje neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl ANK 29 straipsnio 5 dalies taikymo nagrinėjamu atveju nepasisako, nes tokiu būdu gali būti bloginama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutarimas dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

A. Ž. (A. Z.) atstovo advokato Raimondo Garlausko apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutarimą pakeisti. V. V. (V. V.) netaikyti administracinio poveikio priemonės - automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir grąžinti transporto priemonę jos teisėtam savininkui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė