- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- 2YT-4492-399/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01249-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Pareiškėjas
- D. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. L. (toliau pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, priėmė jos sutuoktinis B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties data (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama B. J.. Po motinos mirties atsirado palikimas – 1/2 dalis žemės sklypo ir 1/2 dalis gyvenamo namo bei ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat kilnojamieji daiktai - spinta, sekcija, sofa, lova, kiti namų apyvokos ir apstatymo daiktai, buitinė technika. Iki mirties savo turėto turto B. J. nepaliko testamentu, todėl atsiradusį palikimą turėjo priimti įstatyminiai pirmosios eilės įpėdiniai. Palikimo po B. J. mirties, paduodant pareiškimą notarui nepriėmė nei vienas asmuo, tačiau jį priėmė palikėjos sutuoktinis (pareiškėjos tėvas), pradėdamas turtą faktiškai valdyti, tai yra tėvas mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, naudojosi ir valdė visą turtą likusį po jo sutuoktinės mirties. Po tėvo mirties palikimą priėmė pareiškėja ir norėdama paveldėti visą turtą likusį po tėvų mirties prašo nustatyti faktą, kuris turės jai juridinę reikšmę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė (toliau VĮ) Turto bankas teikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodo, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui ir prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, teismo nuožiūra.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant byloje dalyvaujantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina B. J., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jos mirties atsirado palikimas, nes mirusioji turėjo tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas ir B. J. sutuoktinis B. J. iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po B. J. mirties palikimo, paduodant pareiškimą notarui, nepriėmė nei vienas asmuo, po B. J. mirties palikimą, paduodama pareiškimą notarui, priėmė pareiškėja, kuri yra mirusiųjų dukra. Pareiškėjos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini). Santuoka nutraukta nebuvo. VĮ Registrų centras duomenimis B. J. ir B. J. gyvendami santuokoje įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir kt. nekilnojamąjį turtą, esančius (duomenys neskelbtini).
Po sutuoktinės B. J. mirties, B. J. toliau gyveno adresu (duomenys neskelbtini), bei mokėjo mokesčius, naudojosi tiek nekilnojamuoju, tiek kilnojamuoju turtu, likusiu po sutuoktinės mirties.
Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad B. J. nors po sutuoktinės mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau jos palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) mirus B. J., jos palikimą priėmė ir jį valdė pareiškėjos tėvas B. J. (CK 5.50 straipsnio 2 dalis) iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad B. J. palikimą būtų paveldėję (priėmę) kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina bylos rašytiniai įrodymai.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.
Taigi, atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis).
Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę paveldėjimo teisei į tėvų turtą realizuoti, nes ji yra priėmusi palikimą paduodant pareiškimą notarui po tėvo B. J. mirties, todėl įrodytas, pareiškėjos prašomas faktas nustatomas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Suinteresuotas asmuo fakto nustatymui neprieštaravo, savarankiškų reikalavimų nereiškė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas teikti (siųsti) byloje dalyvaujantiems asmenims.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.