Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-03-24 · Civilinė byla Nr. 2-143-955/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-24
Bylos Nr.
2-143-955/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-0471
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Ieškovas
V. B.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas
L. I.
Advokatai
Daiva Jurevičienė
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-143-955/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04710-2013-8;Procesinio sprendimo kategorija 76.4; 77.4.2; 78.2.1; 113.1; 116.1; 116.11 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Miglei Virbickaitei, Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovei V. B., jos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Dianai Barauskienei, nedalyvaujant atsakovui L. I., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. patikslintą ieškinį atsakovui L. I. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. B. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus teismo posėdžio metu, teismo prašo: nustatyti, kad atsakovas L. I. (toliau – atsakovas) yra jos dukters S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas; dukters S. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą; ieškovę paskirti S. B. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (8, 80 b. l.).

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje (6-8 b. l.) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini) m. pavasarį, nors intensyviai draugauti nepradėjo, tačiau dažnai susitikinėdavo, jautė vienas kitam šiltus jausmus. Pastarieji susitikimai paskutiniais metais tapdavo vis reguliaresni, tačiau kartu su atsakovu negyveno. (duomenys neskelbtini)susilaukė dukters S. B.. Atsakovas sužinojęs, kad ji laukiasi, ne kartą pasiūlė jai „pasikarti“. Be tokių pasiūlymų, realios paramos jokia forma neteikė. Atsakovas visais įmanomais būdais stengėsi išvengti susitikimo su ja. Faktą, kad jis yra S. B. tėvas, visiškai ignoravo, vaiku visiškai nesidomėjo, neteikė jam išlaikymo. Ieškovė tikrai žino, kad atsakovas yra jos dukters S. B. tėvas. Atsakovas buvo vienintelis jos vyras, kito vyro ji neturėjo, jo neturi ir dabar. Kadangi atsakovas gera valia tėvystės nepripažino, prašo teismine tvarka nustatyti, kad jis yra dukters S. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Nustačius tėvystę prašo iš atsakovo priteisti dukrai išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant kas mėnesį po 300 Lt, kadangi atsakovas savo pareigos dukrai nevykdė ir nevykdo. Pradiniu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti didesnį išlaikymą, tačiau susipažinusi byloje esančiais įrodymais apie jo turtinę padėtį, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydį sumažino iki 300 Lt per mėnesį. Pažymėjo, kad ji viena negali išlaikyti dukters, kadangi jos darbo užmokestis minimalus. Atsakovas privalo prisidėti prie dukters išlaikymo. Kadangi duktė nuo pat gimimo auga su ja, yra jos išlaikoma, o atsakovas niekada dukra nesirūpino, kad ateityje nekiltų problemų, prašo nustatyti dukters S. B. gyvenamąją su ja.

Ieškovės atstovė advokatė teisiniais argumentais pagrindė ieškovės reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Atsakovas L. I. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – pasirašytinai jo tėvui J. I. (26 b. l.). Atsakovas nedalyvavo 2013-07-03 parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu buvo paskirta DNR ekspertizė, nors apie parengiamąjį teismo posėdį jam buvo pranešta asmeniškai (36 b. l.). Nutartis paskirti DNR ekspertizę, kurioje nustatyta konkreti nuvykimo į DNR ir Serologijos laboratoriją data, atsakovui įteikta pasirašytinai 2013-07-16 (48 b. l.). Atsakovas atlikti DNR ekspertizės nenuvyko (52 b. l. ). Į 2014-03-04 parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį jam pranešta tinkamai ir laiku (65 b. l.), neatvyko, jokių prašymų iki teismo posėdžio pradžios negauta. Todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovui apie vykstantį civilinės bylos nagrinėjimą teisme žinoma, procesiniai dokumenai įteikti tinkamai, nepilnamečio vaiko interesais byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje rašytinėje išvadoje (28 b. l.) ir teismo posėdžio metu duotoje išvadoje nurodė, kad ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, Kauno mieste. Jungtinių tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos 7 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Mano, kad ieškinys paduotas vaiko interesais, tačiau skyrius negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismui nustačius, jog atsakovas yra S. B. tėvas, palaiko reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), liudija, kad S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) motina yra V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo duomenys nenurodyti (9 b. l.). 2013-03-25 ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius).

Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojos R. L. parodymų, byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas neneigia, kad yra ieškovės dukters S. tėvas, tačiau prasidėjus teisminiam procesui, kuris tęsiasi jau ilgą laiką, atsakovas tėvystės geruoju nepripažino, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius, apie kuriuos pranešta tinkamai, neatvyko. 2013-07-10 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo skirta ekspertizė tėvystei nustatyti (43-44 b. l.), tačiau atsakovas, pasirašytinai žinodamas apie paskirtą DNR ekspertizę ir konkretų laiką kada turi nuvykti duoti kraujo mėginį DNR ekspertizei atlikti, į DNR laboratoriją nenuvyko (52 b. l.), priežasčių dėl ko nenuvyko atlikti DNR ekspertizės, teismui nenurodė, todėl teismas vertina, kad atsakovas atsisakė ekspertizės tėvystei nustatyti ir tokį atsakovo atsisakymą teismas vertina kaip tėvystės įrodymą. Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 str. 1 d. nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 str. 1 d. nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, teismas priimdamas sprendimą remiasi ne tik atsakovo atsakymu atlikti DNR ekspertizę, kurį vertina kaip tėvystės įrodymą, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pastarąjį įrodymą patvirtina. Todėl teismui įvertinus ieškovės, jos atstovės paaiškinimus, liudytojos R. L. aiškius ir nuoseklius parodymus, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo, byloje esančius įrodymus bei atsižvelgus Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą nustatytina, kad L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) yra S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d.).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (CK 3.174 str. 2 d.). Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnametės dukters S. B. gyvenamąją vietą su jo motina. Ieškovė nurodė, kad vaikas nuo pat gimimo auga su ieškove, atsakovas ja visiškai nesidomi, jos neišlaiko. Netikėti šiomis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, žinodamas apie prasidėjusį bylos procesą, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos eiga visiškai nesidomėjo. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, įvertinat vaiko amžių, jo ir motinos gyvenimą nuo vaiko gimimo, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, nepilnametės šalių dukters S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė, patikslinusi reikalavimus teismo posėdžio metu, prašo teismo, nustačius tėvystę, iš atsakovo L. I. priteisti išlaikymą dukrai S. B. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki jos pilnametystės.

CK 3.137 str. 3 d. numato, kad vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. Teismui nustačius tėvystę, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Šalių dukrai S. šiuo metu 7 metai, mergaitė jau lanko mokyklą, jos sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos vaiko laisvalaikiui, doriniman ir kitokiam ugdymui, kad ateityje ji būtų paruošta tapti pilnateise visuomenės nare. Nors mergaitė specialių poreikių neturi, tačiau būtinieji poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, ateityje tik didės. Išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas į vaiko ateitį. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, kad vaikas kartas nuo karto serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaiko ugdymui. Natūralu, kad vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Todėl ieškovės prašoma priteisti 300 Lt išlaikymo suma laikytina protingo dydžio ir neišdidinta. Dukrą nuo pat gimimo augino viena ieškovė, atsakovas prie dukters išlaikymo neprisidėjo. Įstatyme yra vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.), numatyta, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 str. 1 d.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, kitų išlaikytinių (tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), teismui nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Teismui savo iniciatyva patikrinus duomenis apie atsakovo turimą turtą ir gaunamas pajamas, nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi (73, 74 b. l. ), dirba AB „Kauno švara“, jo vidutinis darbo užmokestis apie 1 700 Lt (70-72 b. l.), todėl teismas vertina, kad atsakovas turi galimybę teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą dukrai S. ir atsakovui privalu vykdyti bent vieną iš tėvų pareigų – teikti išlaikymą savo dukrai. Teismas mano, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai. Jai ir taip tenka didesnė atsakomybės dalis, kadangi gyvenant kartu su vaiku atsiranda ir atsiras nenumatytų išlaidų prie kurių išlaikymą teikiantis tėvas paprastai neprisideda. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės turtinė padėtis pakankamai sunki: ieškovė turi butą (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis tik apie (duomenys neskelbtini)Lt (13-14 b. l.). Iš šių pinigų ji turi sumokėti komunalinius ir kitus mokesčius, pragyventi pati bei išlaikyti nepilnametį vaiką. Sunkią ieškovės turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad jai buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (18-19, 68-69 b. l.). Todėl įvertinus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį ir kiekvieno tėvų pastangas, ekonominę situaciją šalyje manytina, kad šalių dukters S. B. poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 600 Lt suma ir šią sumą turėtų skirti abu tėvai lygiomis dalimis.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovės patikslintas ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas – iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2013-03-25) iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnamečio S. B. atstovė V. B. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 10 800 Lt už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos, skaičiuojant kas mėnesį po 300 Lt.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis Nr. 3K-3-21/2007). Pažymėtina, jog ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kokias pajamas gavo atsakovas L. I. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2013 m. kovo mėn. Todėl, pirmiau aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad L. I. turtinė padėtis ir minėtu laikotarpiu buvo panaši į dabartinę. Kita vertus, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis bent minimaliai rėmė savo nepilnametę dukrą. Todėl nustačius nepilnamečio vaiko poreikius, jo tėvų turtinę padėtį ir priteisus išlaikymą vaikui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2013 m. kovo mėn. atsakovo L. I. nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriama suma taip pat privalėjo būti 300 Lt. Todėl iš atsakovo dukrai S. B. priteistinas 10 800 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos (300 Lt x 36 mėn.= 10 800 Lt, CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 22,68 Lt, žyminis mokestis 108 Lt už priteistą išlaikymą, 288 Lt žyminis mokestis už tėvystės ir gyvenamosios vietos nustatymą (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 98 str., 99 str.).

Iš atsakovo taip pat priteistinos išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-646, pagal kurią iš viso valstybės naudai priteistina suma 792 Lt, kurią sudaro: 500 Lt už procesinių dokumentų rengimą, 160 Lt už advokatės atstovavimą pirmosios instancijos teisme bei 132 Lt už sudarytą taikos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje taikos sutartis nebuvo sudaryta, valstybei iš atsakovo priteistina ne 792 Lt, o 660 Lt už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 399 str. teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) yra S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-03-25 (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnametės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovę V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), dukrai S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos (nuo 2010-03-24 iki 2013-03-24) 10 800 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus litų).

Priteisti iš atsakovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 396 Lt (tris šimtus devyniasdešimt šešis) žyminio mokesčio ir 22,68 Lt (dvidešimt du litus 68 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 418,68 Lt (keturis šimtus aštuoniolika litų 68 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), valstybei 660 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt litų) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti tėvystę dienos išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Imbrasienė