- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-04
- Bylos Nr.
- 1A-263-417-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Violeta Miliuvienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- M. M.
- Nukentėjusysis
- A. M., I. M., V. K.
- Advokatai
- Rimantas Tumėnas, Grigorijus Saveljevas
- Kategorijos
Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-263-417/2008
Teisėja Jurgita Grigonienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1; 2.1.15.3.3.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. liepos 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. ir nukentėjusiųjų A. M. ir I. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-04-09 nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, atliekant bausmę atvirojoje kolonijoje; taikant Lietuvos Respublikos BK 68 str. uždrausta M.M. naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones; iš M. M. priteista V. K. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, paskiriant šių lėšų administratoriumi iki V. K. pilnametystės jo tėvą A. K., A. M. ir I. M. – 38273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 2000 Lt išlaidoms už advokato teisinę pagalbą atlyginti; iš UADB „Ergo Lietuva“ priteista A. M. ir I. M. 7565,96 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 863,20 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
o g.
3'B.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y. 2006-12-08, apie 20.15 val., kelyje Klaipėda – Kretinga, 12 km 550 m, Stončių k., Klaipėdos r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 2,23 promilės etilo alkoholio), vairuodamas automobilį ROVER 620, valstybinis numeris duomenys neskelbtini, pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 68, 164 ir 172 punktų reikalavimus, t. y. elgdamasis neatsargiai, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į vietovės reljefą, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su M. M. vairuojamu automobiliu PEUGEOT 605, valstybinis numeris duomenys neskelbtini. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas automobilio PEUGEOT 605 vairuotojas M. M., kuris 2007-03-27 2.43 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dėl daugybinių kūno sužalojimų mirė, bei buvo sužaloti automobilio PEUGEOT 605 keleiviai V. K., kuriam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir D. U., kuriam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį ir, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti. Mano, kad teismas, neatidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo, neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo. Nurodo, kad yra jauno amžiaus, darbingas, todėl būdamas laisvėje būtų žymiai naudingesnis visuomenei nei izoliuotas. Teigia, kad atidėjus bausmės vykdymą greičiau atlygintų žalą ir nukentėjusiesiems.
Nukentėjusieji apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį. Nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas civilinis ieškinys, bei motyvais, kuriais buvo sumažintas prašomos atlyginti žalos dydis. Mano, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teigia, kad dėl M. M. nusikalstamos veikos patyrė 2644,28 Lt turtinę žalą. Tvirtina, kad tuomet, kai sūnus buvo gydomas ligoninėje, pirko jam vaistus ir sumokėjo 8311,28 Lt. Nurodo, kad laidojimo išlaidos ir paminklo montavimo darbas papildomai sudaro 13000 Lt. Teigia, kad teismui pateikė įrodymus, jog už automobilį buvo sumokėta 4800 Lt, ir prašo atlyginti šią sumą. Nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų ne tik jie patyrė didelį skausmą, sveikatos sutrikimų ir moralines kančias, bet ir sūnus beveik 4 mėnesius gulėjo ligoninėje komos būsenos, jam buvo atliktos kelios sudėtingos operacijos, sukėlusios didelį skausmą ir fizines kančias. Tvirtina, kad nuo įvykio iki šiol nuolat jaučia įtampą, nemigą, stresą, dėl patirtų dvasinių išgyvenimų pablogėjo sveikata, teko kreiptis į gydytojus. Nurodo, kad sūnui esant ligoninėje sutriko jų gyvenimo ritmas, neteko žymios dalies darbo pajamų, patyrė išlaidų, kurių neįmanoma pagrįsti dokumentais. Mano, kad protinga patirtos neturtinės žalos piniginė išraiška yra 350000 Lt, tai yra mažiau negu galiojančio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. numatyta suma, kurią sudaro 500000 eurų asmeniui ir 100000 eurų turtui. Nurodo, kad UADB „Ergo Lietuva“ žalą iš dalies atlygino. Prašo iš atsakovų UADB „Ergo Lietuva“ ir M. M. solidariai priteisti 310873,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 6541,14 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, dėl nukentėjusiųjų apeliacinio skundo paliko spręsti teismui, nukentėjusieji ir jų atstovas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo atmesti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiųjų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
Bausmės vykdymo atidėjimas pilnamečiam asmeniui gali būti taikomas esant BK 75 str. 1 d. numatytomis sąlygomis. Tačiau ir esant visoms šioms sąlygoms teismas turi padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 str. 2 d. Teismas privalo padaryti motyvuotą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo M. M. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pasirengęs atlyginti padarytą žalą, anksčiau neteistas, dirba ir yra gerai charakterizuojamas darbdavio. Tačiau šių aplinkybių nepakanka, kad būtų galima manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kolegija atkreipia dėmesį, kad M. M., būdamas keturis kartus per vienerius metus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sėdo už vairo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, taip pademonstruodamas įžūlų nustatytų taisyklių nesilaikymą ir atsainų požiūrį į kitų asmenų sveikatą ir gyvybę. Padarytos nusikalstamos veikos pasekmės ypač sunkios – vienas žmogus žuvo, kitam sunkiai sutrikdyta sveikata.
Esant šioms aplinkybėms kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir išvada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog M. M. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo (BPK 109 str., CK 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 2 d.). Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos ribų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, skausmą nustatymas.
Kolegijos nuomone, patirtas sūnaus praradimas nukentėjusiesiems yra labai reikšmingas. Dėl to jie neabejotinai patyrė labai didelių išgyvenimų, nusikalstama veika buvo negrįžtamai pakeistas jų gyvenimas. Kita vertus, žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, kaltininkas savo iniciatyva pervedė pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą žalai atlyginti, anksčiau neteistas, dirba ir yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, į teismų praktiką tokiose bylose, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiesiems A. M. ir I. M. aiškiai per mažas sumas neturtinei žalai atlyginti. Priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai padidintini iki 40000 Lt kiekvienam.
Transporto priemonės, kurią vairavo kaltininkas, civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Sutartis buvo sudaryta pagal standartines sąlygas, numatyta, kad už žalą, padarytą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išmoka mokama pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (b. l. 13). Draudžiamasis įvykis įvyko 2006 m. gruodžio 8 d., galiojant minėto įstatymo 2004 m. kovo 5 d. redakcijai, įsigaliojusiai nuo 2004 m. gegužės 1 d. Šio įstatymo 11 str. 1 d. numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo. Tai draudiko atsakomybės ribojimas dėl neturtinės žalos, padarytos apdraustojo veiksmais, atlyginimo. Šią sumą (1726,40 Lt) turi sumokėti UADB „Ergo Lietuva“. Jeigu draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje, viršija draudimo vertę, tai draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę (CK 6.1001 str. 1 d.). Todėl šis civilinis atsakovas, sumokėjęs 1726,40 Lt, pripažįstamas savo prievolę įvykdęs. Priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš abiejų civilinių atsakovų solidariai nėra pagrindo.
Civilinė atsakomybė už neturtinę žalą negali būti apribota (CK 6.252 str 1 d.). Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 str. 2 d.). Todėl likusios sumos turi būti priteisiamos iš M. M.
Priteisiami neturtinės žalos atlyginimo dydžiai neturi jokių sąsajų su nauja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcija, kurioje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100000 eurų dėl žalos turtui. Atkreiptinas dėmesys, kad čia numatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 1000 eurų.
Dėl turtinės žalos dydžio
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo civilinius ieškinius dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir motyvuotai priteisė nuosprendyje nurodytas sumas. Kolegija visiškai sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nekartoja.
Nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinių ieškinių dydžių (BPK 328 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d. 4 p., kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-04-09 nuosprendį pakeisti ir padidinti iš M. M. priteistos A. M. ir I. M. neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 39136,80 Lt (trisdešimt devynių tūkstančių vieno šimto trisdešimt šešių litų aštuoniasdešimt centų) kiekvienam.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.