Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-94-30/2007

teisėja Dalia Pranckienė Procesinio sprendimo kategorija 121.14;122.4

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Edmundo Jaro (pranešėjas), kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-01-08 nutarties, kuria nutarta nutraukti civilinę bylą Nr. 2-76-739/2007 pagal J. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V., E. G., J. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo į 2002-06-03 mirusio J. V. palikimą gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji per įstatymo nustatytą terminą priėmė mirusiojo J. V. palikimą. Nurodo, kad 2002-06-03 mirė jos motinos G. U., mirusios 2000-12-04, tėvas J. V. Mirusysis testamento nebuvo surašęs. Pareiškėja mano, kad pagal CK 5.11 str. 2 dalį po J. V. mirties jo turtą turėjo teisę paveldėti įpėdiniai lygiomis dalimis, o nesant visų pirmos eilės įpėdinių, pagal įstatymą turi paveldėti antros eilės įpėdiniai. Šiuo atveju V. V., E. G. ir pareiškėjos motina G. U. buvo pretendentai pirma eile paveldėti turtą pagal įstatymą. Kadangi pareiškėjos motina buvo mirusi, tada ji kartu su pirmos eilės paveldėtojais turėjo teisę paveldėti savo motinos dalį. Pareiškėja teigia, kad po J. V. mirties jo palikimo niekas formaliai nepriėmė. Mirusiojo J. V. turtu naudojosi jo sūnus A. V., kuris po J. V. mirties per tris mėnesius pareiškėjai atidavė dalį mirusiojo turto. Pareiškėja nurodo, kad po J. V. mirties ji tvarkė nuosavybės į žemę senelio vardu atkūrimo dokumentus, tvarkė senelio turtą kaip savo. Pareiškėja pažymi, kad suinteresuotieji asmenys nėra priėmę palikimo, jiems paveldėjimo liudijimas nėra išduotas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas – CPK 337 str. 1 d. 1 p.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirojo skundo motyvais bei argumentais nėra pagrindo. Apylinkės teismas šia nutartimi bylą pagal pareiškėjos pareiškimą suinteresuotiems asmenims dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė, vadovaudamasis įstatymu, CPK 293 str. 1 p. nuostatomis pagrįstai ir teisėtai. Nutartyje teisingai nurodė, kad byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad į J. V. palikimą (turtą) kitam J. V. įpėdiniui – jo sūnui V. V. yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą ir pagal testamentą. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teisme pati J. Š. yra iškėlusi kitą civilinę bylą atsakovui V. V. dėl išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu į J. V. palikimą. Esant šioms aplinkybėms, kurias žino ir pripažįsta ir pati pareiškėja, palikimo priėmimo faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomas, nes jis tiesiogiai susijęs su V. V. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-12-29 Senato Nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.1 p. nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). To paties Senato Nutarimo 13 p. nustatyta, kad jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (CK 5.8 straipsnis), o 1.3 punktu išaiškinta, kad kai pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių, kaip yra šiuo atveju (pirma turi būti nuginčytas minėtas paveldėjimo teisės liudijimas), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas – bylą nutraukia. Šios aplinkybės yra esminės ir paneigia ieškovės atskirojo skundo visus kitus argumentus, tarp jų ir argumentą dėl šios bylos sustabdymo ar bylų nagrinėjimo kartu, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, kolegija

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. Š. 12,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės

biudžetą.