Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-03-14 · Civilinė byla Nr. 2S-94-30/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-14
Bylos Nr.
2S-94-30/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Edmundas Jaras (pran.), Margarita Dzelzienė
Pareiškėjas
J. Š.
Suinteresuotas asmuo
V. V., E. G., J.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-94-30/2007

teisėja Dalia Pranckienė Procesinio sprendimo kategorija 121.14;122.4

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Edmundo Jaro (pranešėjas), kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-01-08 nutarties, kuria nutarta nutraukti civilinę bylą Nr. 2-76-739/2007 pagal J. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V., E. G., J. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo į 2002-06-03 mirusio J. V. palikimą gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji per įstatymo nustatytą terminą priėmė mirusiojo J. V. palikimą. Nurodo, kad 2002-06-03 mirė jos motinos G. U., mirusios 2000-12-04, tėvas J. V. Mirusysis testamento nebuvo surašęs. Pareiškėja mano, kad pagal CK 5.11 str. 2 dalį po J. V. mirties jo turtą turėjo teisę paveldėti įpėdiniai lygiomis dalimis, o nesant visų pirmos eilės įpėdinių, pagal įstatymą turi paveldėti antros eilės įpėdiniai. Šiuo atveju V. V., E. G. ir pareiškėjos motina G. U. buvo pretendentai pirma eile paveldėti turtą pagal įstatymą. Kadangi pareiškėjos motina buvo mirusi, tada ji kartu su pirmos eilės paveldėtojais turėjo teisę paveldėti savo motinos dalį. Pareiškėja teigia, kad po J. V. mirties jo palikimo niekas formaliai nepriėmė. Mirusiojo J. V. turtu naudojosi jo sūnus A. V., kuris po J. V. mirties per tris mėnesius pareiškėjai atidavė dalį mirusiojo turto. Pareiškėja nurodo, kad po J. V. mirties ji tvarkė nuosavybės į žemę senelio vardu atkūrimo dokumentus, tvarkė senelio turtą kaip savo. Pareiškėja pažymi, kad suinteresuotieji asmenys nėra priėmę palikimo, jiems paveldėjimo liudijimas nėra išduotas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-01-08 nutartimi nutarė nutraukti civilinę bylą pagal J. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V., E. G., J. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas nustatė, kad jau po pareiškėjos kreipimosi į teismą, tai yra 2006-09-06 į J. V. turtą kitam J. V. įpėdiniui – jo sūnui V. V. buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą ir pagal testamentą. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla pagal J. Š. ieškinį dėl V. V. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Esant šioms aplinkybėms, palikimo priėmimo faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomas, nes jis tiesiogiai susijęs su V. V. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimu. Taigi, prašomas nustatyti faktas tiesiogiai nebegali sukelti pareiškėjai teisinių pasekmių – paveldėjimo teisės liudijimo į J. V. palikimą išdavimo, nes toks liudijimas jau yra išduotas kitam asmeniui, todėl šio fakto nustatymas yra reikšmingas tik kitoje ginčo teisenos tvarka nagrinėjamojoje byloje dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nuginčijimo. Tokių faktinių aplinkybių, kurios yra reikšmingos kitoje ginčo teisena nagrinėjamojoje byloje, nustatymas nenagrinėtinas teisme (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. l p., 445–448 str.). Kadangi pareiškėjos pareiškimas teismo buvo priimtas, tai vėliau paaiškėjus aplinkybei, kad jis nenagrinėtinas teisme ypatingos teisenos tvarka, iškelta byla nutrauktina (CPK 293 str. l p.). Pareiškėja turi galimybę kitoje ginčo teisenos tvarka nagrinėjamojoje civilinėje byloje reikšmingas faktines aplinkybes įrodyti civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėja J. Š. atskiruoju prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-01-08 nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą. Atskirąjį skundą grindžia sekančiais motyvais. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-12-29 Senato Nutarimo Nr. 56, 1.1 p. nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.), to paties Senato Nutarimo 13 p. nustatyta, kad jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (CK 5.8 straipsnis).Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-12-29 Senato Nutarimo Nr. 56, 1.1 p., 13 p. nuostatomis pareiškėja reikalavo bylą sustabdyti, kol bus teismine tvarka išspręstas testamento nuginčijimo klausimas, nurodė privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą (CPK 165 str. 1 d. 3 p.). Teismas atsisakė bylos nagrinėjimą sustabdyti, tačiau tais pačiais pagrindais bylą nutraukė. Įvertinus kitoje byloje pareikšto ieškinio pagrindus, bei tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą išduotas įpėdiniui, nuslėpusiam pilną įpėdinių ratą notarui, įvertinus aplinkybę, jog teismui, nagrinėjančiam bylą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (civ. byla Nr. 2-3698-488-2006, 2006-07-14 sprendimas), nebuvo nurodyti visi įpėdiniai, pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra svarbus ne tik ginčo teisena nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-6477-198-2006. Apeliantė skunde nurodo, kad jos pareiškimas buvo priimtas 2006-08-08 teisėtai, nes tuomet nei pareiškėjai, nei teismui nebuvo žinomos aplinkybės apie V. V. 2006-09-04 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. 2007-01-08 teismo nutartis, kuria buvo nutraukta byla iš esmės prieštarauja proceso ekonomiškumo principui, kadangi šioje byloje buvo pateikti ir ištirti visi rašytiniai įrodymai, išklausyti liudytojai. Palikus 2007-01-08 nutartį galioti, juridinio fakto nustatymui pareiškėja turės iš naujo įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Apeliantė mano, kad juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymas ir testamento nuginčijimo klausimai galėjo būti nagrinėjami kaip atskiri klausimai, atskirose civilinėse bylose. Pažymi, kad 2006-11-24 teismo posėdžio metu, pareiškėja reikalavo bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir bylą dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo nagrinėti kartu (b. l. 100), tačiau šis prašymas nebuvo sprendžiamas. 2007-01-08 teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškė prašymą teismui sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kai negalima nagrinėti bylos, kol nebus išspręsta kita byla Nr. 2-6477-198-2006 nagrinėjama civiline tvarka (b. l. 138), tačiau ir šis prašymas buvo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas – CPK 337 str. 1 d. 1 p.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirojo skundo motyvais bei argumentais nėra pagrindo. Apylinkės teismas šia nutartimi bylą pagal pareiškėjos pareiškimą suinteresuotiems asmenims dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė, vadovaudamasis įstatymu, CPK 293 str. 1 p. nuostatomis pagrįstai ir teisėtai. Nutartyje teisingai nurodė, kad byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad į J. V. palikimą (turtą) kitam J. V. įpėdiniui – jo sūnui V. V. yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą ir pagal testamentą. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teisme pati J. Š. yra iškėlusi kitą civilinę bylą atsakovui V. V. dėl išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu į J. V. palikimą. Esant šioms aplinkybėms, kurias žino ir pripažįsta ir pati pareiškėja, palikimo priėmimo faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomas, nes jis tiesiogiai susijęs su V. V. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-12-29 Senato Nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.1 p. nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). To paties Senato Nutarimo 13 p. nustatyta, kad jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (CK 5.8 straipsnis), o 1.3 punktu išaiškinta, kad kai pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių, kaip yra šiuo atveju (pirma turi būti nuginčytas minėtas paveldėjimo teisės liudijimas), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas – bylą nutraukia. Šios aplinkybės yra esminės ir paneigia ieškovės atskirojo skundo visus kitus argumentus, tarp jų ir argumentą dėl šios bylos sustabdymo ar bylų nagrinėjimo kartu, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, kolegija

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. Š. 12,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės

biudžetą.

Teisėjai Edmundas JarasMargarita DzelzienėLaimantas Misiūnas