- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- ATP-63-361/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs O. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėja 2014-08-28 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. Š. už tai, kad jis 2014 m. liepos 23 d., apie 12.00 val., sankryžoje (duomenys neskelbtini), sustojus prie raudono šviesoforo signalo išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais O. P., tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-11-28 nutarimu administracinę bylą pagal ATPK 174 str. prieš V. Š. nutraukė, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
O. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas nutraukė administracinę bylą, vadovaudamasis vien tik V. Š. parodymais, tuo tarpu kitų liudytojų parodymus, kurie beje yra nuoseklūs ir logiški, atmetė. Pažeidimo padarymo vieta neabejotinai yra vieša, kadangi tai buvo centrinė miesto sankryža, viena judriausių (duomenys neskelbtini) miesto gatvių, 12 val. darbo dienos. Jie vienas su kitu seniai nebesisveikina, todėl mano, jog teismo padaryta išvada, jog jie sustoję vienas prie kito gatvėje galėjo tik pasisveikinti ir pasiūlyti važiuoti savo kryptimis, nepagrįsta. Net keturi byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog V. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, jį padarė viešoje vietoje, girdint dar trims asmenims, norėdamas jį, O. P., pažeminti ir įžeisti. Į policiją su pareiškimu kreipėsi ne po 2 savaičių, bet po 11 dienų, kadangi turėjo praeiti laiko, kol jis atsigavo po šio nemalonaus įvykio, gydėsi, atgavo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog V. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., t. y. viešoje vietoje, girdint ir matant kitiems asmenims, iškeikė, iškoneveikė jį, O. P., tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. Š. nesutinka su O. P. apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-28 nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Tauragės rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. Š. – kaltės, todėl pagrįstai jo atžvilgiu nutraukė administracinė bylą pagal ATPK 174 straipsnį.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad ATPK 174 straipsnio dispozicijoje aprašytų veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką ir žmonių rimtį, motyvai ir tikslai neturi reikšmės šio pažeidimo sudėties įrodinėjimui. Tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių veikos teisinį vertinimą, kaip smulkų chuliganizmą, lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62 -2800/2010).
Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog V. Š. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., patvirtina su O. P. kartu automobilyje važiavusių asmenų parodymai. Šie argumentai, apeliacinio teismo manymu, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šių parodymų nepatvirtino jokie kiti administracinėje byloje esantys duomenys. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas įdėjo visas pastangas, kad nustatytų, ar tikrai liudytojai – S. L., D. T. ir A. T., kurie visi, beje, yra O. P. pavaldiniai, o D. T. dar ir jo sūnėnas, įvykio dieną važiavo kartu su O. P. automobilyje ir jei taip, ar V. Š., būdamas savo automobilyje, galėjo juos matyti ir suprasti, jog O. P. automobilyje yra ne vienas, tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių, kadangi nepavyko pašalinti prieštaravimų tarp liudytojų S. L., D. T. ir A. T., V. P. ir O. P. bei V. Š. parodymų, o paskirtam eksperimentui nesusidarė tinkamos meteorologinės sąlygos (b. l. 64).
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog O. P. į policijos įstaigą su pareiškimu dėl neteisėtų V. Š. veiksmų kreipėsi tik praėjus 11 dienų po įvykio, kadangi šis įvykis jį labai sukrėtė, jam reikėjo atsigauti ir dvasiškai ir psichologiškai, teko net kreiptis į gydytoją, kuris paskyrė jam raminamųjų vaistų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgus į tai, jog tarp O. P. ir V. Š. konfliktiški santykiai ir nesutarimai tęsiasi jau apie 5 metus, t. y. gana ilgą laiko tarpą, šie asmenys patys teisme patvirtino, jog tarp jų seniai nebėra normalių, civilizuotų, kaimyniškų santykių, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai mažai tikėtini, kadangi V. Š. elgesys ar žodžiai bet kokiu atveju neturėjo būti O. P. netikėtumas ir būtų galėję jį šitaip stipriai neigiamai paveikti.
Nors apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog šio įvykio vieta negali būti įvardinta kaip vieša vieta, tačiau mano, jog atsižvelgus į visą bylos kontekstą, į tarp O. P. ir V. Š. susiklosčiusius konfliktiškus tarpusavio santykius, į įvykio eigos trumpalaikiškumą, negalima daryti neabejotinos išvados, jog V. Š. žodžiai ar veiksmai sankryžoje, tik trumpam sustojus automobiliams vienas šalia kito, galėjo pažeisti toje vietoje nusistovėjusią viešąją tvarką ar toje vietoje buvusių kitų su įvykiu nesusijusių asmenų rimtį.
Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagrįstai konstatavo, jog nustatyti ar tikrai V. Š. vartojo necenzūrinius žodžius O. P. atžvilgiu ir jį įžeidė, administracinės bylos medžiagoje nesant patikimų rašytinių įrodymų, nėra galimybės, o bet kokios išvados yra tik prielaidos, objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų V. Š. kaltės faktą, byloje nėra surinkta ir surinkti šiuo metu nebeįmanoma. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas bei mano, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 174 straipsnį V. Š. pagrįstai nutraukta, nesant jo veiksmuose ATPK 174 straipsnyje nurodyto pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir O. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.