Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-31 · Administracinė byla Nr. I-9370-244/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
I-9370-244/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Regina Argba
Kategorijos
  • 9.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-9370-244/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03751-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 9.1.3; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., pareiškėjo atstovei advokatei Reginai Argba, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti: 1) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2014-02-17 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-43; 2) valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2014-04-08 sprendimą Nr. 68-63; 3) Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014-07-16 sprendimą Nr. S-133(7-93/2014); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su Kauno AVMI ir Inspekcijos sprendimais, nes jis negalėjo įtakoti sandorių, nedalyvavo jų sudaryme ir net nežinojo, kad tokie sandoriai yra sudaromi. 2009-01-12 notariškai patvirtinta dovanojimo sutartis Nr. 2-8, sudaryta tarp L. S. ir jo motinos, negali būti suprantama kaip pareiškėjo interesų tenkinimas su tikslu išvengti GPM mokėjimo. Pareiškėjo gautoji dovana (300000 Lt) priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms. Kauno AVMI, atlikdama L. S. ir jo motinos A. S. operatyvius patikrinimus, nepaprašė jų pateikti išsamius paaiškinimus dėl šių pinigų tikslingo panaudojimo. Esą galimai A. S. buvo sumaniusi dovaną panaudoti kuriam tai sandoriui sudaryti, tačiau jam neįvykus ir atsiradus sesers V. Š. materialiniams sunkumams, buvo padovanoti V. Š.. Kauno AVMI, atlikdama operatyvų V. Š. patikrinimą, nepareikalavo iš jos rašytinio paaiškinimo, kokia sunki buvo šeimyninė padėtis, ar dovanoti jai pinigai nebuvo skirti perduoti pareiškėjui. Mokestinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nenustatytas jo tikrasis veiklos turinys, aplinkybės, pagrindžiančios ar sudarytais dovanojimo sandoriais buvo siekiama išvengti GPM sumokėjimo, neišsiaiškintas sutarčių sudarymo tikslas. Pareiškėjas pabrėžia, kad 2009-03-04 notariškai sudaryta dovanojimo sutartis Nr. 2-548, tarp A. S. ir sesers V. Š. neprieštaravo Civilinio kodekso 6.645 straipsnio nuostatai, todėl nesutinka su Inspekcijos teiginiu, jog šių sudarytų dovanojimo sutarčių pagrindu buvo siekiama mokestinės naudos. Atliekant L. S. operatyvų patikrinimą, Kauno AVMI nepateikė L. S. klausimo, ar jis turėjo norą, niekieno neverčiamas, savo apsisprendimu padovanoti pusbroliui (pareiškėjui) nurodytą pinigų sumą. Centrinis mokesčių administratorius neatkreipė pakankamo dėmesio į tai, jog patikrinimas atliktas nepilnai ir paviršutiniškai, kadangi neištirtos pagrindinės aplinkybės, patvirtinančios būtent jo, kaip mokesčių mokėtojo, tikslą – mokestinės naudos siekimo faktą, piktnaudžiavimą teise (sukčiavimą). Kauno AVMI, atlikdama mokestinį patikrinimą (o taip pat ir mokestinio tyrimo procesą, kai mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita buvo išreikalauta iš Kauno AVMI tik per teismą), ne tik pažeidė imperatyviąją teisės normą, bet ir apribojo jo, kaip mokesčių mokėtojo, teisę susipažinti su visa patikrinimo medžiaga, kad galėtų pagrįstai ir motyvuotai paneigti mokesčių administratorių sprendimuose nurodytus argumentus. Kauno AVMI nepateikė jam visų patikrinimo akto priedų, piktnaudžiavo savo, kaip valstybinės institucijos viršenybe prieš eilinį mokesčių mokėtoją, nemotyvuodama, ir nepateikdama konkrečių įrodymų apie jo padarytus mokesčių įstatymo pažeidimus, pasinaudodama MAĮ 69 straipsnio nuostatomis, kurio neturėjo pagrindo taikyti, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad įvertinus 2013-05-28 atlikto pareiškėjo mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją apie pareiškėjo ir jo šeimos tikrinamuoju laikotarpiu (2009 – 2011 metais) gautas pajamas ir patirtas išlaidas bei įvertinus dovanojimo būdu gautas 300 000 Lt pinigines lėšas, nuo kurių Akte apskaičiuota GPM prievolė, Kauno AVMI nenustatė, kad pareiškėjui būtų trūkę piniginių lėšų patirtoms išlaidoms padengti. Inspekcija, analizuodama pareiškėjo, jo motinos bei motinos sesers ir jos sūnaus sudarytus pinigų dovanojimo sandorius mokestiniu teisiniu aspektu konstatavo, jog šių sandorių sudarymo metu galiojusi 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 26 punkto redakcija (Žin., 2010, Nr. 145 – 7410) numatė, jog neapmokestinamosios pajamos yra dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Įvertinusi patikrinimo metu surinktą informaciją Kauno AVMI konstatavo, kad pareiškėjo, jo motinos bei motinos sesers ir pusbrolio sudarytais dovanojimo sandoriais buvo siekiama mokestinės naudos, t. y. tikrasis jų ketinimas buvo pusbrolio (L. S.) pinigų dovanojimas pareiškėjui, o tarpiniai sandoriai sudaryti turint vienintelį tikslą – išvengti GPM mokėjimo, kadangi pagal nurodytas GPMĮ nuostatas dovanojimo būdu gautos pajamos iš vaikų ir tėvų yra neapmokestinamos. Inspekcija pažymėjo, kad sąžiningai veikiantis asmuo turi teisę bei galimybę numatyti savo veiksmų mokestines pasekmes ir pasirinkti tokį teisėtą veiklos modelį, kuris leistų vykdyti savo veiklą mažiausiomis išlaidomis, jei tik nėra pažeidžiamas draudimo piktnaudžiauti teise principas. Inspekcija akcentavo, jog vien tik aplinkybė, kad sudarydamas atitinkamus sandorius ar juose dalyvaudamas mokesčių mokėtojas įgijo tam tikrą mokestinį pranašumą pati savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog šie sandoriai buvo sudaryti piktnaudžiaujant mokesčių mokėtojui suteiktomis teisėmis. Tuo tikslu būtina nustatyti įgyjamo mokestinio pranašumo prieštaravimą mokesčių įstatymų nuostatomis siekiamam tikslui, taip pat nustatyti objektyvių požymių visumą, kuri patvirtintų, kad nagrinėjamų sandorių pagrindinis tikslas yra įgyti mokestinį pranašumą. Sprendime padaryta pagrįstą išvadą, kad vienintelis tarp pareiškėjo ir motinos, motinos ir jos sesers bei motinos sesers ir pusbrolio sudarytų piniginių lėšų dovanojimo sandorių tikslas buvo mokestinės naudos (mokestinio pranašumo) įgijimas ir, atitinkamai, tikrasis šių tarpinių sandorių tikslas nebuvo pareiškėjo motinos ar pareiškėjo pusbrolio motinos apdovanojimas. Mano, kad atsakovė ir Komisija teisingai taikė mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtus sprendimus, todėl naikinti jų nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Mokestinis ginčas vyksta dėl mokesčių administratoriaus nurodymų pareiškėjui sumokėti į valstybės biudžetą papildomai apskaičiuotas GPM ir PSD įmokų sumas bei su šiais mokesčiais susijusių delspinigių ir baudų sumas. Mokesčių administratorius, išanalizavęs informaciją apie pareiškėjo 2009-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu vykdytų sandorių aplinkybes, nustatė, kad piniginių lėšų dovanojimo sandoriais tarp tarpusavyje giminystės ryšiais susijusių asmenų buvo siekiama gauti mokestinę naudą, t. y. pasinaudojant GPMĮ 17 str. 1 d. 26 punkte numatyta lengvata, išvengti GPM mokėjimo, kuris atsirastų tiesiogiai įforminus piniginių lėšų dovanojimo sandorį tarp pusbrolių (L. S. ir pareiškėjo). Pareiškėjas ginčija mokesčių administratoriaus taikyto turinio viršenybės prieš formą principo, įtvirtinto MAĮ 69 str. 1 dalyje, teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2014-04-08 sprendimu Nr. 68-63 patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-02-17 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-43, kuriuo pareiškėjui nurodyta į biudžetą sumokėti 44 006 Lt gyventojų pajamų mokestį, 16 693 Lt GPM delspinigius, 4 401 Lt GPM baudą, 11 520 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSD įmokos), 4 842 Lt PSD įmokų delspinigius ir 1 152 Lt PSD įmokų baudą. Mokestinių ginčų komisija 2014 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. S-133 (7-93/2014) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-04-08 sprendimą Nr. 68-63.

Pareiškėjas teigia, kad patikrinimas atliktas nepilnai ir paviršutiniškai, neištirtos pagrindinės aplinkybės, patvirtinančios būtent jo, kaip mokesčių mokėtojo, tikslą – mokestinės naudos siekimo faktą, piktnaudžiavimą teise (sukčiavimą), t. y. mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nenustatė jo, kaip mokesčių mokėtojo, piktnaudžiavimo teise bei sukčiavimo fakto, kuris suteiktų teisę papildomai paskaičiuoti GPM, todėl, taikydamas MAĮ 69 straipsnio nuostatas, pasielgė nepagrįstai ir neteisėtai.

Pagal MAĮ 10 straipsnį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Specifinis teisinis instrumentas, kuriuo remiantis mokesčiai gali būti perskaičiuojami taikant šį principą, yra įtvirtintas MAĮ 69 str. 1 dalyje, kurioje reglamentuota, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Taigi, tam, kad būtų pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ir perskaičiuoti mokesčius, būtina konstatuoti, kad sandorio ar ūkinės operacijos turinys, užfiksuotas dokumentuose, neatitinka realaus to sandorio ar ūkinės operacijos turinio. Tokiu atveju, mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinių prievolių tinkamą vykdymą, turėtų koreguoti mokesčių mokėtojo sandorius ar ūkines operacijas ir nustatyti tikrąją atliktų veiksmų ar jų grupės kokybinę ar kiekybinę išraišką, kuri keičia mokesčio bazę ir mokėtinus mokesčius.

Taigi, siekiant įvertinti, ar pagrįstai taikomas MAĮ 69 str. 1 dalyje įtvirtintas mokesčių apskaičiavimo būdas, būtina išanalizuoti visus sandorius (jų turinį) mokestiniu aspektu, t. y. turi būti išaiškinta, ar analizuojami sandoriai (jų grupė) nebuvo sudaryti piktnaudžiaujant, reikia nustatyti realų tokių sandorių turinį ir paskirtį. Tam būtina atsižvelgti į sandorių pobūdį bei į teisinius, ekonominius ir (arba) asmeninius sandoriuose dalyvavusių asmenų ryšius, taip pat į sandorių vykdymo pasekmes, t. y. nustatyti, ar dovanojimo sandorių turinys atitiko sandorių šalių ketinimus, ar sandoriai nebuvo sudaryti tokiu būdu, kad jais buvo siekiama kitų, mokestinių pasekmių.

LVAT savo 2011-02-23 nutartyje adm. byloje Nr. A575-371/2011 konstatavo, kad atskleidžiant draudimo piktnaudžiauti teise principo turinį, teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, jog asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi teisė neturėtų ginti asmens, kuris piktnaudžiauja mokesčių teisės aktais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad mokesčiai turi būti apskaičiuojami sąžiningai, kad draudžiama mokesčio įstatymo nustatytą prievolę pažeisti piktnaudžiavimu, kad esant piktnaudžiavimui mokesčio administratorius, nustatydamas mokesčio bazę, atkuria iškreiptas ar slepiamas aplinkybes, kad mokesčių mokėtojas turi konstitucinę pareigą sąžiningai mokėti mokesčius. Teisines pasekmes, kylančias nustačius atvejus, kai mokestinės prievolės pažeidžiamos piktnaudžiavimu, apibrėžia MAĮ 69 str. 1 dalis. Pastarąją teisės normą aiškinant LVAT yra pažymėjęs, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą.

Siekdamas įrodyti piktnaudžiavimą, mokesčių administratorius neprivalo ginčyti civilinių teisinių sandorių, o remdamasis objektyviais įrodymais pagrįsti ūkinių operacijų tikslą. Taigi, siekiant įvertinti, ar pagrįstai taikomas MAĮ 69 str. 1 dalyje įtvirtintas mokesčių apskaičiavimo būdas, būtina išanalizuoti visus sandorius (jų turinį) mokestiniu aspektu, t. y. turi būti išaiškinta, ar analizuojami sandoriai (jų grupė) nebuvo sudaryti piktnaudžiaujant, reikia nustatyti realų tokių sandorių turinį ir paskirtį. Tam būtina atsižvelgti į sandorių pobūdį bei į teisinius, ekonominius ir (arba) asmeninius sandoriuose dalyvavusių asmenų ryšius, taip pat į sandorių vykdymo pasekmes, t. y. nustatyti, ar dovanojimo sandorių turinys atitiko sandorių šalių ketinimus, ar sandoriai nebuvo sudaryti tokiu būdu, kad jais buvo siekiama kitų, mokestinių pasekmių.

Nagrinėjamu atveju Komisija, įvertinusi mokestinio ginčo byloje mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad mokesčių administratorius ginčo situacijoje MAĮ 69 str. 1 dalies nuostatas taikė pagrįstai ir tinkamai, pripažindamas, kad 2009-2010 metais pareiškėjo 300 000 Lt pajamos yra faktiškai gautos iš pusbrolio, o ne iš motinos. Akcentuotina, jog išvadai, kad formaliai įforminus piniginių lėšų dovanojimo sutartis tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų (į sandorių grandinę įterpus piniginių lėšų dovanotojo L. S. ir dovanos gavėjo pareiškėjo motinai), buvo išvengta GPM mokėjimo ir gauta mokestinė nauda, lemiamą reikšmę turi pats faktas, kad pareiškėjo dovanojimo būdu iš motinos (V. Š.) gautos piniginės lėšos (300 000 Lt) buvo tos pačios, kurias L. S. (pareiškėjo pusbrolis) prieš tai dovanojo savo motinai A. S., o pastaroji perdovanojo savo seseriai V. Š., taip pat tai, kad visuose minėtuose sandoriuose dovanota ta pati 300 000 Lt pinigų suma buvo dovanota grynaisiais pinigais, bei nustatytos aplinkybės, kad per trumpą laiko tarpą tarp minėtų susijusių asmenų buvo sudaryta keletas nepagrįstų sandorių, nurodant įvairius jų sudarymo tikslus (gerbūviui gerinti, sveikatinimui), kurie realiai neįgyvendinti, nes lėšos „perdovanotos“ kitiems asmenis, ir dėl kurių pareikėjas gavo mokestinę naudą, t. y. pareiškėjas gautoms pajamoms taikė GPMĮ 17 str. 1 d. 26 punkte numatytą lengvatą.

Mokesčių administratorius, siekdamas visapusiškai įvertinti ginčo sandoriuose dalyvavusių asmenų teisinius ir asmeninius ryšius, atliko priešpriešinius mokestinius tyrimus. L. S. 2013-05-02 paaiškinime Kauno AVMI nurodė, kad pinigus motinai 2009-01-23 dovanojo jos gerbūvio ir sveikatos gerinimui, ir kad dovanoti pinigai atgal negrąžinti, tuo tarpu A. S. Kauno AVMI pateiktame 2013-05-20 paaiškinime nurodė, kad seseriai V. Š. 2009-03-04 dovanojo sūnaus jai dovanotus 300 000 Lt, nes šiai buvo susidariusi sunki šeimyninė padėtis ir reikėjo seseriai padėti, su seserimi ji labai artimai bendrauja. Taigi, mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, jog L. S. perdavus ginčo pinigus A. S., ši nepanaudojo jų savo gerbūviui ir sveikatos gerinimui, o labai greitai (nepraėjus dviems mėnesiams) visą sumą perdovanojo seseriai V. Š.. Visos V. Š. gautos 300 000 Lt piniginės lėšos pareiškėjui buvo perduotos pagal 8 dovanojimo sutartis tarp, kurių buvo nedideli laiko tarpai (2009-03-20 – 45000 Lt, 2009-03-31 – 40000 Lt, 2009-05-15 – 35000 Lt, 2009-07-03 – 45000 Lt, 2009-08-15 – 35000 Lt, 2010-01-10 – 30000 Lt, 2010-02-20 – 30000 Lt, 2010-04-10 – 40000 Lt). Teismas daro išvadą, kad 300 000 Lt piniginės lėšos buvo skirtos ne A. S. ar V. Š., o pastarosios sūnui (pareiškėjui). Tokią išvadą patvirtina ir tai, jog tarpiniai 2009-01-23 ir 2009-03-04 dovanojimo sandoriai buvo sudaryti, kai tarpusavyje susiję giminystės ryšiais asmenys (pusbroliai) – pareiškėjas ir L. S. dar dirbo kartu vienoje bendrovėje (UAB „A1“) ir turėjo po 50 proc. šios bendrovės akcijų.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kad tarpinių (notariškai patvirtintų) dovanojimo sandorių būtinumas byloje nėra nustatytas, konstatuotina, kad trumpi laiko tarpai tarp minėtų sandorių sudarymo (2 mėnesiai ir 2 savaitės) yra pakankamas pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą. Todėl, ginčo sandorių atžvilgiu nustačius MAĮ 69 str. 1 dalies normos taikymo pagrindą, pareiškėjo skundo argumentas, jog mokesčių administratorius nenustatė aplinkybių, patvirtinančių faktą, kad būtent jis, kaip mokesčių mokėtojas, turėjo tikslą – siekė mokestinės naudos, piktnaudžiavo teise (sukčiavo), pripažintinas nepagrįstu.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Kauno AVMI, pažeisdama MAĮ 67 ir 129 straipsnių nuostatas tuo, kad nepateikė jam, visų patikrinimo akto priedų, piktnaudžiavo savo, kaip valstybinės institucijos viršenybe prieš eilinį mokesčių mokėtoją. Teismas sutinka su atsakovės argumentų, kad visa informacija buvo aptarta patikrinimo akte, todėl ji buvo žinoma pareiškėjui. Be to, pareiškėjas galėjo su visa bylos medžiaga susipažinti teisme bylos nagrinėjimo metu.

Teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius šioje mokestinio ginčo byloje pagrįstai, vadovaudamasis MAĮ 69 str. 1 dalimi, taikė turinio viršenybės prieš formą principą – nustatęs, kad tarpusavyje artimais giminystės ryšiais susiję asmenys, pasinaudodami GPMĮ 17 str. 1 dalies 26 punkte numatyta gautų pajamų neapmokestinimo lengvata, formaliai įformino piniginių lėšų dovanojimo sutartis, norėdami išvengti GPM mokėjimo ir gauti mokestinę naudą, atkurdamas iškreiptas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą. Mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, kas ir buvo padaryta.

Teismas daro išvadą, kad skundžiami sprendimai priimti išnagrinėjus visus turimus įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjo A. Š. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska