- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-08
- Bylos Nr.
- PK-783-549/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Kategorijos
- 2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, susipažinusi su T. Ž., gim. 1959-01-09, skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas T. Ž. skundas, kuriuo prašoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn patraukti A. K. T.. T. Ž. pateiktame teismui skunde nurodo, kad A. K. T. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-712-730/2013 2013-11-26 pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-25 sprendimo, kuriame išdėstė ją šmeižiančią bei įžeidžiančią informaciją. Pažymėjo, jog minėtą skundą A. K. T. pateikė ne tik teismui, bet ir kitiems Lietuvos Respublikos aukšto rango pareigūnams – LR Prezidentei, LR Seimo antikorupcinės komisijos pirmininkui, LR Seimo pirmininkei, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkui, LR Generaliniam prokurorui. T. Ž. nurodo, jog tokiu būdu A.K. T. tyčia ir viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos asmenį, dėl ko teko patirti fizinius ir dvasinius skausmus, pažeminimą, stresą, nemigą. Be to, A. K. T. slaptai rinko apie ją ir jos šeimą privataus pobūdžio informaciją, kuria pasinaudojo šmeižimo tikslams realizuoti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-09 nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal T. Ž. skundą. T. Ž. pateikė Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą.
2014-06-18 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas tenkino apeliantės skundą ir panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-09 nutartį ir pareiškėjos T. Ž. privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nukentėjusiojo skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas bei nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. LR Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatuota, kad privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsnyje nurodyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.
Šalies argumentai
T. Ž. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. K. T. už šmeižimą bei įžeidimą. Vadovaujantis teismų praktika, kurią formuoja Lietuvos Aukščiausias teismas, šmeižimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Įžeidimas pagal Baudžiamojo kodekso 155 straipsnį yra viešas veiksmu, raštu ar žodžiu užgaulus žmogaus pažeminimas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla.
Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją.
Šalies argumentai
Susipažinus su T. Ž. skundu bei kartu su juo pateiktu apeliaciniu skundu, nustatyta, kad A. K. T. pateikdama teismui apeliacinį skundą dėl 2013-11-25 sprendimo panaikinimo, jame išdėstė savo poziciją, nuomonę apie T. Ž.. Apeliacinis skundas teismui buvo pateiktas, kaip jau minėta, esant tikslui apskųsti A. K. T. nepalankų teismo sprendimą. Tokia teisė civiliniame procese yra numatyta kiekvienam proceso dalyviui. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso antrosios knygos 2.24 straipsnio “Asmens garbės ir orumo gynimas“ 9 dalies nuostatas, teismo proceso dalyviai už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Informacijos pateikimas teismo posėdyje nėra laikomas nusikalstama veika.
Byloje pateiktas A. K. T. skundas Klaipėdos apygardos teismui, kuriame taip pat nurodyti adresatai - LR Prezidentei, LR Seimo antikorupcinės komisijos pirmininkui, LR Seimo pirmininkei, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkui, LR Generaliniam prokurorui, tačiau jokių duomenų, kad minėtiems adresatams toks skundas būtų išsiųstas ir, kad šie adresatai skundą būtų gavę, nėra. Vien tik adresatų nurodymas ant skundo, nepagrįstas duomenimis apie išsiuntimą pastariesiems, juolab, apie tai, kad šie adresatai būtų gavę skundą ar, kad būtų į skundą sureagavę, nėra duomenys, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadą, jog būtų atlikti veiksmai, atitinkantys LR BK 154 straipsnyje ir 155 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymius.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 168 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas LR BK 165–167 straipsniuose numatytą veiką. Skunde pareiškėja nurodo, kad A.K. T. tyčia slaptai ir sąmoningai rinko apie pareiškėją ir pareiškėjos šeimos narius privataus pobūdžio informaciją ir pasinaudojo savo keršto ir šmeižto tikslams realizuoti, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą nepateikia.
Sprendžiant T. Ž. teismui pateiktą privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą, yra vertinama ar skundo ar pareiškimo turinys atitinka LR BK 412 str. 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Pareiškėja skunde nurodo, kad A. K. T. tyčia ir viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią, prasimanytą informaciją apie pareiškėją, kas jai sukėlė fizinius ir dvasinius skausmus, nes nurodytas asmuo skleidžia šmeižtą ne tik teismuose, bet ir plačiai visuomenei, ir aukšto lygio pareigūnams. LR BPK 412 straipsnyje imperatyviai nurodomi reikalavimai, keliami skundo turiniui, tai yra skunde turi būti nurodyti duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes.
Nukentėjusiojo skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas bei nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali, skundo nuorašas įteikiamas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui. Pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde, teismo nutartimi byla perduodama į teisiamąjį posėdį , todėl skunde turi būti aiškiai nurodytas kaltinamas asmuo, nusikalstama veika , kurios padarymu jis kaltinamas , šios veikos tiksli vieta, laikas, padariniai ir kitos aplinkybės. Priešingu atveju, skundo nagrinėjimas suvaržytų proceso dalyvių teises .
T. Ž. skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad jokių objektyvių duomenų, įrodymų, kurie patvirtintų skunde nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybes, kad informacija gali paniekinti ar pažeminti ją arba pakirsti visuomenės pasitikėjimą ja, nepateikiama. Iš skundo turinio nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, kokias pasekmes sukėlė nukentėjusiajai, kaip informacija apie kito žmogaus privatų gyvenimą buvo renkama, viešai paskelbta, pasinaudota ar panaudota kitų asmenų labui. Vien subjektyvus pareiškėjos įsitikinimas, kad tai ją žemina ar įžeidžia, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti, o kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis.
Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal pareiškime nurodytus duomenis yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, todėl atsisakytina pradėti privataus kaltinimo procesą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal T. Ž. skundą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.