Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. D. (I. D.) ieškinio atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teisme gautas I. D. (I. D.) ieškinys, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 93 596 EUR turtinę žalą, 40 000 EUR neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai, bei juose numatyti priskirtinumo ir teismingumo institutai, reglamentuojantys jurisdikcinę teismų kompetenciją. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso normos nustato, kad tuo atveju, kai byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 straipsnis), atsižvelgdamas į ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti tikrinama, kuris pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį.

3. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis).

4. Nagrinėjamu atveju, iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad žala grindžiama neteisėtais Lietuvos Respublikos valstybės biudžetinių įstaigų galimai atliktais neteisėtais veiksmais. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad turtinę ir neturtinę žalą sukėlė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu, jį diskriminuojant, psichologiškai persekiojant. Ieškinyje reikalavimai kildinami civilinės atsakomybės pagrindu, kadangi ieškovas nurodo, kad civilinė atsakomybė kilo dėl neteisėtų valstybinių institucijų.

5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buveinė yra (duomenys neskelbtini), o atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos buveinė yra (duomenys neskelbtini) ir į tai, kad ieškovas reiškia reikalavimus valstybei dėl šių valstybinių biudžetinių įstaigų galimai atliktų neteisėtų veiksmų ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui ( CPK 29 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovas teismingumo pasirinkimo galimybių, numatytų CPK 30 straipsnyje neturi.

6. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys neteismingas Klaipėdos apygardos teismui, todėl jį atsisakoma priimti, siūlant ieškovui su ieškiniu kreiptis į Vilniaus apygardos teismą (CPK 29 straipsnis, 137 straipansio 3 dalis)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29, 137, 290, 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo I. D. (I. D.) ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis su ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teisme.