Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2025 m. rugpjūčio 4 d., apie 02.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai 03.11 val., policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,35 promilių neblaivumą.

Tokiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. K. parodė, kad pripažįsta jog automobilį vairavo ir padarė eismo įvykį, tačiau nori pasinaudoti teise neduoti išsamių parodymų be tolimesnės konsultacijos su gynėju. Savo kaltę pripažįsta, jog vairavo neblaivus ir už tokį elgesį labai gailisi. Jis visiškai supranta situacijos rimtumą ir įsipareigoja atsakingai bendradarbiauti su ikiteisminį tyrimą tiriančiais pareigūnais. Po eismo įvykio iškvietė pareigūnus pats (el. b. l. 96-102).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu įtariamuoju apklaustas E. K. parodė, kad jis pasiėmęs tėvo automobilį nuvažiavo į prekybos centro barą PC (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) “, kur kelias valandas gėrė alų. Tai buvo iš sekmadienio į pirmadienį, naktį. Išgėrė penkis arba daugiau 05 l. talpos bokalų alaus. Po ko nusprendė grįžti namo. Buvo įvertinęs savo būklę, jog gali vairuoti tik prieš sėdant į automobilį išgėrė paskutinį 2/3 bokalo alaus. Pusę kelio tvarkingai vairavo, atsimena kelią ir bevairuojant pradėjo veikti išgertas alkoholis, todėl dalinai prarado koncentraciją, kas ir nulėmė jog nesuvaldė automobilio vairo ir nusukęs vairą atsitrenkė į kelyje stovinčius automobilius. Kai padarė eismo įvykį, jis išsikvietė policiją. Jis važiuodamas neviršijo leistino greičio. Kai atvyko policija, jis pūtė du kartus, pripūtė 2,35 promilių. Alkoholį gėrė tik būdamas „(duomenys neskelbtini)“, daugiau alkoholio nevartojo. Dėl to kas įvyko labai gailisi, tikrai nenorėjo, kad taip atsitiktų ir prižada, kad tokių veiksmų daugiau niekada nekartoti. Sutinka ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymų bei paskirta bauda, jeigu yra galimybė sumokėti per du metus dalimis, bet sutiks ir su jam paskirtu terminu (el. b. l. 109-115).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. K. parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 1 d. sunūs paprašė, kad jam duotų savo automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis norėjo praleisti savaitgalį. Su kuo ir kur, jis nežinojo, kadangi pasitikėjo savo sūnumi dėl to ir leido. Su juo susitarė, kad jis jam grąžins automobilį 2025 m. rugpjūčio 4 d. Iki šio įvykio nieko panašaus niekada nebuvo, visada savo automobilį jis grąžindavo tvarkingą, išvalytą, be jokių įvykių, nesusipratimų. Tai buvo pirmas kartas, kai taip įvyko. Kas su juo galėjo atsitikti, kad jis išgėręs sėdo už vairo, nežino (el. b. l. 72-78).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės 2025 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d., apie 02.40 val., (duomenys neskelbtini), E. K. pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,35 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos kitos transporto priemonės. Eismo įvykio metu asmenys nenukentėjo (el. b. l. 1-9).

2025 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis yra „BMW X5“ juodos spalvos. Automobilio apgadinimai: apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės galinio matymo veidrodėlis, priekinis bamperis, kairės pusės priekinis žibintas, kairės pusės sparnas, posparnis. Apžiūrint automobilio saloną, matoma automatinė pavarų dėžė. Vairuotojo saugos diržas neužsikirtęs. Oro pagalvės nesuveikusios. Spidometras neužsikirtęs. Automobilyje nėra įrengto vaizdo stebėjimo registratoriaus (el. b. l. 18-19).

Bendrojo pagalbos centro įrašo 2025 m. rugpjūčio 4d. -5 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92409018379, skambu io prad ia_ 2025-08-04 02_46_05“. Įraše kalbasi BPC operatorius (toliau – ir BPC), vyras (toliau – ir V.) V: Esu savo namo balkone. Buvau savo bute ir ką tik mačiau įvažiuojantį automobilį, man atrodo, kad vairuotojas neblaivus. BPC: Ar jis atsitrenkė į kitus automobilius, ar ne? V: Taip atsitrenkė ir labai stipriai. BPC: Koks čia miestas bus? V: Čia (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), tai čia tarp gatvių. V: Juodos spalvos „BMW“. BPC: O partrenkė kokios markės automobilį? V: Aš matau ten Mini Ven, numeriu ne matau. BPC: O kiek automobiliu jis partrenkė? V: Jis įvažiavo per vidurį dviejų automobilių. BPC: Kodėl jus galvojate kad vairuotojas girtas? V: Todėl kad išlipęs iš automobilio, jis svirduliuodamas nuėjo į avarijos vietą, pakėlė bamperį, įnešė jį ir padėjo atgal. BPC: Savo automobilyje? V: Taip. Jis dar stovi, neišvažiavo. BPC: Kokios spalvos jo automobilis? V: Juodos spalvos. Taip, aš ir dabar žiūriu per balkoną. BPC: Jūsų vardas, pavardė? V: V. Z. <...>(el. b. l. 59-63).

„Body“ įrašų 2025 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros protokole nurodyta, kad naudojant „Windows Media Player“ leistuvą apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas „PSS-20250804-025932UTC+0300.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 8 minutės 38 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūnės Nr. 1 tarnybinės uniformos. Tamsiu paros metu pareigūnai atvyksta į iškvietimą. Juos pasitinka vyras prie tamsios spalvos „BMW“ markės automobilio (toliau – ir vyras Nr. 1). Jis paaiškina, kad pats vairavo šį automobilį ir pats iškvietė pareigūnus. Pareigūnė Nr. 1 paklausia, kiek alkoholio jis yra vartojęs. Vyras Nr. 1 atsako, kad „nedaug“. Matyti, jog „BMW“ automobilio kairės pusės priekinė dalis yra apgadinta – sudaužytas žibintas ir deformuotas kėbulas. Pareigūnai teiraujasi, kurioje vietoje įvyko susidūrimas. Vyras Nr. 1 atsako: „šitoj“. Pareigūnai pasitikslina, į kurį automobilį jis atsitrenkė. Vyras Nr. 1 rodo į kairę pusę ir sako: „į šitą“, o tuomet rodo į dešinę pusę ir priduria: „ir į šitą – „Toyota Prius“. Pareigūnai nueina į dešinę pusę. Paėję kelis automobilius į priekį, jie pastebi apgadintus automobilių šonus. Automobilių markės ir valstybiniai numeriai vaizdo įraše nematomi. Prie apgadintų automobilių stovi du liudininkai. Jie teigia, kad juos pažadino triukšmas. Vienas iš jų nurodo, kad matė, kaip įtariamasis vairuotojas išvažinėjo atbuline eiga. Pasak jo, jis atsibudo nuo smūgio garso ir matė kaip automobilis buvo atsitrenkęs į kitą automobilį. Pareigūnė Nr. 1 grįžta atgal. Vaizdo įraše matyti „BMW X5“ automobilio valstybiniai numeriai: (duomenys neskelbtini) Vyras Nr. 1 ieško savo dokumentų. 6 min. 56 sek. tikrinamas vyro blaivumas alkotesteriu. Alkotesterio rezultatai vaizdo įraše nėra matomi ir negirdimi. Pareigūnai pakviečia vyrą į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Jis informuojamas, kad po penkiolikos minučių bus atliekamas pakartotinis blaivumo patikrinimas. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių vaizdo įraše neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. Naudojant „Windows Media Player“ leistuvą apžiūrimas antrasis vaizdo įrašas „PSS-20250804-030013UTC+0300.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 15 minučių 02 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno Nr. 2 tarnybinės uniformos. Vaizdas fiksuotas to paties įvykio, tuo pačiu metu kaip ir anksčiau apžiūrėtas ir aprašytas vaizdo įrašas („PSS-20250804-025932UTC+0300.mp4“), tačiau šis vaizdas filmuojamas kito pareigūno kūno kamera. Pareigūnas Nr. 2 priėjo prie liudininkų, kurie stovėjo prie apgadintų automobilių. Liudininkas papasakojo tą patį, ką buvo pasakęs pareigūnei Nr. 1. Jis sakė, kad įvažiavimo momento nematė. Matė, kaip buvo įvažiavęs į automobilį ir išvažinėjo atbulomis. Teigė, kad vairavimo faktą matė, bet nenori liudyti. Kitas liudininkas sakė, kad girdėjo tik garsą, tačiau nieko nematė, nes jo langai buvo nukreipti į kitą pusę. Kai jis išėjo į lauką, vyras Nr. 1 jau buvo ten, kur dabar stovėjo su policijos pareigūnais. 6 min. 20 sek. matoma, kaip vyrui Nr. 1 tikrinamas blaivumas. Girdima, kaip policijos rėmėjas komentuoja alkotesterio parodymus – 2,35 promilės. Vyras Nr. 1 pasodinamas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą ir įspėjamas, kad po penkiolikos minučių jo blaivumas bus tikrinamas antrą kartą. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių vaizdo įraše neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. Naudojant „Windows Media Player“ leistuvą apžiūrimas trečiasis vaizdo įrašas „PSS-20250804-032157UTC+0300.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 1 minutė 46 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno Nr. 2 tarnybinės uniformos. Tai yra tęsinys prieš tai aprašytų vaizdo įrašų. Matoma, kad antrą kartą tikrinamas vyro Nr. 1 blaivumas. Vyras Nr. 1 prašo, kad pareigūnai paskambintų jo tėvams. Girdimas antrojo patikrinimo rezultatas – 2,37 promilės (el. b. l. 64-67).

2025 m. rugpjūčio 4 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad E. K. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kiekis, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendra asmens būklę nustatyta, kad asmuo negali eiti tiesia linija pėda po pėdos, stovėdamas negali pirštu pataikyti į nosies galą. Alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0102, patikros sertifikatas Nr. 2359778, atliktas asmens tikrinimas: pirmuoju tikrinimu 03.11 val., buvo nustatytas 2,35 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu – girtumas, 03.27 val., nustatytas 2,37 promilės neblaivumas (el. b. l. 10).

Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0102 išrašuose užfiksuota, kad kaltinamajam E. K. 2025 m. rugpjūčio 4 d., pirmuoju tikrinimu 03.11 val., buvo nustatytas 2,35 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu – 03.27 val., nustatytas 2,37 promilės neblaivumas (el. b. l. 13-15).

2025 m. gegužės 22 d. patikros sertifikate užfiksuota, kad alkotesterio Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0102“, patikros sertifikatas Nr. 2359778, galioja iki 2025 m. lapkričio 21 d., alkotesteris tinkamas naudoti (el. b. l. 13-15).

2025 m. rugpjūčio 4 d. VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilis „BMW X 5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra S. K. (el. b. l. 40).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvos Respublikoje nurodyta, kad lengvojo automobilio „BMW X 5“ (2007 m. – 2009 gamybos), kuro tipas – dyzelis, kaina su PVM 2025 m. rugpjūčio mėnesį yra 7 220 Eur (el. b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aptartos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų padarymo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią teisės normą.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti ir kurie gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bei sutampa tarpusavyje ir vienas kitą papildo, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę ir juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas esmines bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, jog E. K. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta bei nekelia jokių objektyvių abejonių.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 6 d. įvykusios apklausos metu E. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad bylai aktualiu laiku, iš sekmadienio į pirmadienį, naktį, PC (duomenys neskelbtini) , „(duomenys neskelbtini) “, kelias valandas gėrė alų. Išgėrė penkis arba daugiau 05 l. talpos bokalų alaus. Po ko nusprendė grįžti namo. Įvertinęs savo būklę, jog gali vairuoti, prieš sėdant į automobilį dar išgėrė 2/3 bokalo alaus. Bevairuojant pradėjo veikti išgertas alkoholis, todėl nesuvaldė automobilio ir nusukęs vairą atsitrenkė į kelyje stovinčius automobilius. Išsikvietė policijos pareigūnus, kurie patikrino jo blaivumą ir nustatė 2,35 promilių neblaivumą. Šie teismo aptarti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu Bendrojo pagalbos centro įrašo 2025 m. rugpjūčio 4 d. – 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad liudytojas Bendrajam pagalbos centrui praneša apie autoįvykį bei neblaivų jo kaltininką. Minėta aplinkybė užfiksuota ir „Body“ įrašų 2025 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros protokole, kuriame nurodoma, kad atvykęs policijos pareigūnas priėjo prie liudininkų, vienas kurių parodė, kad girdėjo tik garsą, tačiau nieko nematė, nes jo langai buvo nukreipti į kitą pusę, tačiau kai išėjo į lauką, kaltinamasis jau stovėjo su policijos pareigūnais. Pastarajam buvo tikrinamas blaivumas, girdima, kaip policijos rėmėjas komentuoja alkotesterio parodymus – 2,35 promilės.

Kaltinamajam inkriminuotą automobilio vairavimo esant neblaiviam faktą patvirtina ne tik aptarti bei tarpusavyje sutampantys minėti rašytiniai įrodymai, bet ir 2025 m. rugpjūčio 4 d. neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rezultatai, kuriuose užfiksuota, kad alkotesteriu Alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0102 kaltinamajam E. K. 2025 m. rugpjūčio 4 d., pirmuoju tikrinimu 03.11 val., buvo nustatytas 2,35 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu – 03.27 val., nustatytas 2,37 promilės neblaivumas. Be kita ko, šiuos prieš tai sutampančius ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismo pripažintus įrodymais, taip pat atitinka ir vyriausiosios patrulės 2025 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyti duomenys. Visi šie aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines kaltinamajam E. K. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.

Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad E. K. 2025 m. rugpjūčio 4 d., apie 02.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai 03.11 val., policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,35 promilių neblaivumą. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad E. K. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o asmens kaltė įrodyta visiškai.

Teismas, atsižvelgęs į šios baudžiamosios bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Ikiteisminio tyrimo metu paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei kitais baudžiamojoje byloje spręstinais klausimais, tačiau paskirtą baudą sutinka sumokėti dalimis per dvejus metus

Dėl kaltinamajam E. K. skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę E. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

E. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ bei byloje esančio 2025 m. rugpjūčio 4 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, kaltinamasis E. K. iki šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio baustas vieną kartą, šiuo metu pastarojo atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų ar (ir) teisme nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Iš byloje esančio 2025 m. rugpjūčio 4 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per penkerių metų laikotarpį buvo ne kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje negauta duomenų, kad asmuo gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad asmuo prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (teistas vieną kartą, administracine tvarka baustas) teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta E. K. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus prokurorės siūlomą 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą, kuri parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką asmens elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir E. K. paskiriant 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu, prašė paskirtą baudą susimokėti dalimis, per 2 (dviejų) metų laikotarpį. Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, E. K. charakterizuojančius duomenis bei į tai, jog asmeniui kartu su bausme yra skirtinos trys baudžiamojo poveikio priemonės, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga, proporcinga ir teisinga skirtinos baudos sumokėjimui nustatyti ilgesnį nei 2 mėnesių terminą – 24 mėnesius.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas vertina esant tikslinga E. K. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, asmens padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tik tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio, t. y. vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Be kita ko, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. K., būdamas neblaivus, vairavo automobilį nakties metu ir kliudė dvi kitas transporto priemones, tokiais savo veiksmais realiai sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, turtui ir sveikatai. Taigi, pirmiau aptartą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visumoje, E. K. nustatytinas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto – terminas 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d., t. y. nuo dienos, kai E. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas bei dokumentų paėmimas.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog E. K. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o jo tėčiui S. K. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minima transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, jog ji objektyviai priklauso trečiajam asmeniui ir šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad S. K. buvo žinojęs apie tai, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuoja jam priklausantį automobilį, svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą aptarta baudžiamojo poveikio priemonė (turto konfiskavimas), jeigu yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad minėtos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos pagal VšĮ „Emprekis“ vertinimą, o būtent – 7 220 Eur, išieškojimas iš kaltinamojo būtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei, todėl iš kaltinamojo valstybės naudai tikslinga išieškoti minėtą transporto priemonės vertės – 7 220 Eur.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Nagrinėjamu atveju E. K. padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalsti. Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose. Nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas bei specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, kaltinamajam E. K. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. laikinai sulaikytas nebuvo, civilinio ieškinio byloje nėra, proceso išlaidų, taip pat, nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus šiam baudžiamajam įsakymui, byloje esantys vaizdo bei garso įrašai su bylai reikšmingais duomenimis, paliktini saugoti Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. K. 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Paskirti E. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d.

Paskirti E. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti Valstybės naudai automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 220 Eur (septynis tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

E. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą bei specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – E. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, t. y. vaizdo bei garso įrašus, palikti saugoti Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS).

1. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti šios baudžiamosios bylos numerį e1-3325-865/2025), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas

automobilio vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą mokama į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (e1-3325-865/2025). Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu „vilniaus.apylinkes@teismas.lt“.