Kauno apygardos teismo nutarimas

2014-10-20 · Byla Nr. ATP-1059-397/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-20
Bylos Nr.
ATP-1059-397/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01936-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1059-397/2014Proceso Nr. 4-69-3-01936-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5.;79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. Č. už tai, kad ji 2014-03-05, apie 9.20 val., prie (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodama automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš persirikiuodama neįsitikino, kad tai daryti saugu, persirikiuodama iš trečiosios eismo juostos į antrąją, nedavė kelio antrąja eismo juosta ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Įvykus eismo įvykiui iš karto nesustojo, nepažymėjo eismo įvykio vietos, nepanešusi apie eismo įvykį policijai, su automobiliu iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais V. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 109, 231, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Kauno apylinkės teismas 2014-08-28 priėmė nutarimą, kuriuo V. Č. nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d. - 100 Lt bauda. Administracinę teiseną dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., V. Č. atžvilgiu nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2014-08-28 nutarimą, dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. pakeisti ir patraukti V. Č. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. paskiriant jai 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams. Skunde nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teisena nutraukta nepagrįstai, kadangi pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, pažeidimo vietos schema, paaiškinimais, liudytojų parodymais, nuotraukomis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu. Institucijos vertinimu iš byloje surinktų įrodymų, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. Č. nepajuto kontakto, yra nepagrįsta. Iš automobilių apgadinimų nuotraukų matyti, kad automobilio Toyota Auris, kurį kliudė V. Č. vairuojamas automobilis, apgadinimai yra gana ryškūs. Taip pat vertinant V. Č. 2014-03-05 paaiškinimą dėl eismo įvykio aiškiai matyti, kad ji girdėjo susidūrimo garsą, po to vėliau sustojo pažiūrėti kas atsitiko, pamatė, kad „nuo susidūrimo atšoko maža dalis buferio krašto“. Institucijos teigimu, V. Č. negalėjo nesuprasti, kad įvyko eismo įvykis ir yra apgadintas svetimas turtas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepareikšta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl V. Č. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., numatytą pažeidimą nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2014-08-28 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Institucijos apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nepagrįstai nutrauktos administracinės bylos, dalyje dėl nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. V. Č. atžvilgiu.

ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, teisingai išanalizavo surinktus įrodymus, ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, ir administracinę teiseną V. Č. atžvilgiu nutraukė.

Nagrinėjamoje byloje esančiose automobilių nuotraukose (b. l. 7, 11-12), eismo įvykio schemoje (b. l. 5), transporto priemonės techninės apžiūros akte (b. l. 10) užfiksuoti automobilių apgadinimai nėra žymūs, automobilių dalys nėra stipriai įlenktos ar sudaužytos, nubrauktas tik dažų sluoksnis. Pažeidėja V. Č. rašydama paaiškinimą dėl eismo įvykio (b. l. 9) neneigė, kad važiuodama ir persirikiuodama į kitą eismo juostą galėjo kliudyti kitą automobilį, bet to nepajuto ir nesuprato, girdėjo nežymų garsą, tačiau pagalvojo, jog kažkas su padanga automobilio atsitiko, kadangi joje yra varžtas. Pavažiavusi į priekį ir radusi kur sustoti išlipo iš automobilio ir jį apžiūrėjo. Kadangi mašina sena, pagalvojo, jog nuo surūdijimo atšoko maža dalis buferio krašto. Teismo posėdžio metu nurodė, jog tiesiog neužfiksavo, kad kliudė kitą automobilį, kadangi buvo didelis triukšmas. Truputėlį pristabdė, pagalvojusi, kad kažkas aplinkoje vyksta, pažiūrėjo per veidrodėlius, tačiau visos mašinos judėjo toliau. L. R. S. apklausta teismo posėdžio metu (b. l. 23), patvirtino tą aplinkybę, jog automobilis RENAULT persirikiuodamas į kitą eismo juostą taranavo jos automobilį, šiek tiek nuo smūgio susimėtęs lyg pristabdė ir nuvažiavo toliau. Liudytojos manymu, automobilio vairuotoja turėjo pajusti smūgį, nors garsas buvo nedidelis. Po smūgio liudytoja įsijungė avarinį signalą ir laukė kada automobilis RENAULT sustos, tačiau jis lėtai nuvažiavo tolyn.

Institucija apeliaciniame skunde nurodė, jog vertinant V. Č. 2014-03-05 paaiškinimą dėl eismo įvykio aiškiai matyti, kad ji girdėjo susidūrimo garsą, po to vėliau sustojo pažiūrėti kas atsitiko, pamatė, kad nuo susidūrimo atšoko maža dalis buferio krašto ir todėl negalėjo nesuprasti, kad įvyko eismo įvykis. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog V. Č. rašydama paaiškinimą dėl eismo įvykio (b. l. 9) nurodė, jog ji pagalvojo, kad nuo surūdijimo, o ne nuo susidūrimo (kaip teigia institucija apeliaciniame skunde), atšoko maža dalis buferio krašto, todėl šis institucijos skundo argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Aukštesnysis teismas atsižvelgęs į bylos duomenų visumą daro išvadą, kad piktybiškumo ir tyčios V. Č. veiksmuose nebuvo. Taip pat pažymi, jog sąmoningai šalintis iš įvykio vietos V. Č. nebuvo jokio tikslo, kadangi jos vairuojamas automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jos padarytą žalą kitam automobiliui būtų atlyginusi draudimo bendrovė, V. Č. vairavimo stažas 7 metai, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta nebuvo. Netikėti V. Č. duotais parodymais aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi jie nepaneigti kitais byloje surinktais duomenimis.

Aptartos aplinkybės paneigia V. Č. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, todėl, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad V. Č. suprato, jog ji apgadino kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinusi įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) aukštesnysis teismas sprendžia, kad V. Č. veikoje pagrįstai nenustatyta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu nutraukta teisėtai. Nagrinėjamu atveju ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, todėl naikinti skundžiamą nutarimą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas