Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas H. A. Markavičius Procesinio sprendimo kategorijos:

78.2.1.; 121.21.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. liepos 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatei Virginijai Pargaliauskienei, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės S. P. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui S. P., trečiajam asmeniui V. P. dėl materialinio išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad ieškovė mokosi VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre nuo 2009-11-06 dieniniame skyriuje. Ji nuo 2010-09-06 išvyko dirbti į Angliją bei pateikė prašymą mokymosi įstaigai, kad pageidauja mokytis savarankiškai. Todėl priteistinas išlaikymas iš atsakovo nuo kreipimosi į teismą dienos po 150 Lt per mėnesį iki 2010-09-06 (b. l. 90-91).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas S. P. ir trečiasis asmuo V. P. yra ieškovės S. P. tėvai. Tarp šalių kilo ginčas dėl pilnamečio vaiko išlaikymo nustatymo.

Apeliantė prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šia teise gali pasinaudoti tik esant CPK 327 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Šiuo atveju tokių pagrindų nėra nustatyta, todėl nėra kliūčių išspręsti bylą apeliacinės instancijos teisme. Be to, tokį prašymą teismo posėdyje išsakė ir apeliantės atstovė.

Pilnamečio vaiko (CK 2.5 straipsnio 1 dalis) išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, taip pat kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Nuostata dėl šios kategorijos asmenų teisių į išlaikymą įtvirtinta Seimui 2004 m. lapkričio 11 d. pakeitus ir nauja redakcija išdėsčius CK 3.194 straipsnio 3 dalį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu yra pripažinta, kad ši norma ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiui asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad negalima sutapatinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo besimokantiems vidurinį išsilavinimą jau įgijusiems pilnamečiams vaikams priteisimo. Negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Ypač pabrėžta, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kai išlaikymas priteisiamas iš tėvų, kuriems patiems reikalinga parama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir panašiai, konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti). Įstatymų leidėjui apsisprendus įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni nei 24 metų, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir pan.). Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007 ).

Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas gyvena Norvegijoje, darbo neturi, registruotas darbo biržoje, gauna apie 2600-2800 Lt (priklausomai nuo valiutos kurso) pašalpą. Augina nepilnametį vaiką. Jo turtinė padėtis nėra gera. Siekiant darbo paieškų Norvegijoje jis priverstas mokėti už kursus, kur mokosi norvegų kalbos, moką skolą trečiajam asmeniui po 400 Lt, turi kitų finansinių įsipareigojimų už komunalinius mokesčius, jokio turto neturi (b. l. 48-58, 61). Taip pat reikšminga aplinkybė yra ta, jog atsakovas privalo išlaikyti savo nepilnametį sūnų L. P., parama pirmiausia turi būti teikiama nepilnamečiui vaikui. Be to, pastarasis serga bronchų astma. Tai patvirtina byloje esanti medicininė pažyma (b. l. 49). Atsakovas sutiko mokėti po 150 Lt per mėnesį, todėl pagrindo keisti ar naikinti šioje dalyje skundžiamo sprendimo nėra pagrindo.

Atmestini skundo teiginiai dėl netinkamo laikotarpio. Byloje esantis mokymosi įstaigos raštas (b. l. 68) patvirtina, kad su ieškove sudaryta savarankiško mokymosi sutartis, todėl tokias studijas nuo 2010-09-17 pripažinti kaip dieninė mokymosi formą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos procese, todėl pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.