Kauno apygardos teismo nutartis

2012-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-308-264/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-02
Bylos Nr.
2A-308-264/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
UADB „Ergo Lietuva“
Atsakovas
D. S.
Trečiasis asmuo
S. V.
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-308-264-2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja Mindaugas Plučas
Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2; 44.5.2.4; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui D. S., trečiajam asmeniui S. V., dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė.

Ieškovas UADB „Ergo Lietuva“ kreipėsi į teismą ieškiniu (b.l. 3-4), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1247,40 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. vasario 9 d. UADB „Ergo Lietuva“ sudarė su UAB „Vilniaus vista“ transporto priemonių draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2007 m. vasario 9 d. iki 2008 m. vasario 8 d. Kauno miesto VPK Santakos policijos komisariatas nustatė, kad 2007 m. gruodžio 14 d. Kauno m., UAB „Vilniaus Vista“ priklausantis automobilis Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjęs Kuršių gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje Kaunas, buvo apgadintas automobilio Dodge Caravan, v/n (duomenys neskelbtini) kuris priklauso atsakovui D. S.. Kadangi automobilis Mazda 6 įvykio dieną buvo apdraustas UADB „Ergo Lietuva“ Transporto priemonių kasko draudimu, transporto priemonės draudėjas teikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo transporto priemonės savininkui - draudėjui 1247,40 Lt. draudimo išmoką. Kadangi Kauno m. VPK Santakos policijos komisariato darbuotojai nenustatė asmens, kuris 2007 m. gruodžio 14 d. eismo įvykio metu vairavo atsakovui priklausančią transporto priemonę, atsakomybė už šio eismo įvykio metu sukeltas pasekmes tenka šios transporto priemonės valdytojui - savininkui. Kadangi iš Kauno m. VPK Santakos policijos komisariato atlikto tyrimo pobūdžio galima spręsti, kad UADB „Ergo Lietuva“ apdrausta transporto priemonė Mazda 6, kaip ir kita, Dodge Caravan, kurios valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu buvo apdraudęs draudikas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, įvykio metu nedalyvavo kelių eisme (nejudėjo), ir šio įvykio metu atsiradusi žala nėra eismo įvykio pasekmė, draudimo apsauga pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą tokiems įvykiams nėra suteikiama. Todėl nėra pagrindo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti automobilio Dodge Caravan valdytojo civilinės atsakomybės draudiko AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, o atsakovas žalą privalo atlyginti bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, subrogacijos pagrindu įgijo nukentėjusio asmens teises bei galimybę žalos atlyginimą prisiteisti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ 1000,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atsakovo D. S. naudai bei 28,59 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti žalos atlyginimą Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalies pagrindu, byloje privalo įrodyti, kad žala atsirado būtent dėl veiklos susijusios su transporto priemonių naudojimu, bei, kad žala atsirado būtent dėl tos transporto priemonės naudojimo, kurios valdytoju yra atsakovas. Nei vienos iš šių aplinkybių ieškovas civilinėje byloje neįrodė. Ieškovas nurodė, kad automobilis Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis trečiajam asmeniui S. V., apdraustas pas ieškovą, stovėjęs Kuršių gatvėje, Kaune esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, 2007-12-14 buvo apgadintas (darant dureles) automobilio Dodge Caravan, v/n (duomenys neskelbtini) kuris priklauso atsakovui D. S.. Atsakovas šią aplinkybę kategoriškai neigia, paaiškindamas, kad jo automobilio vairuotojo durelės būdavo iš visai kitos pusės, negu stovėdavo trečiojo asmens S. V. automobilis, o automobilį mokamoje stovėjimo aikštelėje ginčo laikotarpiu laikė ne nuolatos, o tik kartais, kai grįžęs iš darbo prie savo gyvenamojo namo nerasdavo laisvos vietos pastatyti automobiliui. Trečiasis asmuo S. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog pats jis nematė, kad atsakovo automobilis būtų apgadinęs jo automobilį. Jokie kiti asmenys apie tai jam taip pat nėra pasakoję. Ieškovo prašymu iš UAB „Autosargas“ išreikalauti duomenys aplinkybės, kuria yra grindžiamas ieškinio reikalavimas, nepatvirtino. Šios aplinkybės nepatvirtino ir iš Kauno apskrities Santakos PK išreikalauta tyrimo, pagal trečiojo asmens S. V. pareiškimą, medžiaga. Iš išreikalautos medžiagos matyti, kad joks tyrimas pagal S. V. pareiškimą iš esmės atliktas nebuvo (tyrimo medžiagą sudaro tiktai S. V. pranešimas ir kreipimasis dėl įvykio bei nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Į teismą privataus kaltinimo tvarka S. V. nesikreipė. Jokių liudytojų, galinčių patvirtinti aukščiau nurodytą aplinkybę, kuria yra grindžiamas ieškinio reikalavimas, ieškovas nenurodė ir teismo posėdžio metu apklausti neprašė. Todėl teismas laikė, kad ieškovas byloje neįrodė aplinkybės, kad žala atsirado būtent dėl atsakovui priklausančios transporto priemonės naudojimo. Ieškovas byloje neįrodė ir aplinkybės, kad žala atsirado būtent dėl veiklos susijusios su transporto priemonių naudojimu, o ne dėl kokių nors kitokių byloje nedalyvaujančių asmenų teisei priešingų veiksmų. Paskirti byloje ekspertizę ar apklausti ekspertą ieškovas neprašė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Ieškovas UADB „Ergo Lietuva“ apeliaciniu skundu (b. l. 111-114) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pilnai būtų patenkinti ieškinio reikalavimai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Teismas nepagrįstai sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodo, kad reikšdamas ieškinį ieškovas vadovaujasi CK 6.270 str. 1 dalimi, nes tiek ieškinyje, bei teikiant paaiškinimus dėl ieškinio trūkumų šalinimo, ieškovas nurodė, kad stovinti transporto priemonė nelaikytina padidinto pavojaus šaltiniu, todėl atsakovas yra atsakingas pagal CK 6.263 str. 3 d. įtvirtintą normą - už savo valdomų daiktų padarytą žalą. Tuo atveju, jei teismas šį teisinį ginčą kvalifikavo pagal CK 6.270 str., jis į bylą dalyvaujančiu asmeniu turėjo įtraukti atsakovo transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę įvykio metu apdraudusią draudimo bendrovę AAS „Gjensidige Baltic“, tačiau to nepadarė, kas yra CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatytas pagrindas panaikinti priimtą sprendimą. Ieškovo manymu, teismo argumentai dėl įrodinėjimo, kuriais remiantis ieškinys atmetamas, yra formalaus pobūdžio bei neatitinka faktinės bylos medžiagos. Ieškovas dėl žalos atlyginimo ieškinį atsakovui reiškia remdamasis Kauno m. VPK Santakos policijos komisariato 2007 m. gruodžio 15 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovo apdraustą automobilį Mazda 6 apgadino automobilio Dodge Caravan savininkas D. S., taip pat trečiojo asmens S. V. parodymais. Trečiajam asmeniui ir atsakovui priklausančių automobilių statymo vietos saugomoje automobilių aikštelėje yra greta. Jos buvo iš UAB „Autosargas“, kuriai priklauso ši automobilių saugojimo aikštelė, išsinuomotos abonemento pagrindu, todėl jose buvo statomi tik jų nuomininkų t.y. trečiojo asmens ir atsakovo automobiliai. Automobilis prieš trečiajam asmeniui pastebint apgadinimus, buvo pastatytas nuplautas ir statymo vietoje stovėjo apie savaitę. Pastebėti apgadinimai buvo toje pusėje, kur savo automobilį Dodge Caravan stato atsakovas, be to, juos išmatavus, jų aukštis sutapo su atsakovui priklausančio automobilio apsauginės juostos aukščiu. Tretysis asmuo teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad minėti apgadinimai nėra pirmieji, per automobilio statymo greta atsakovo automobilio laikotarpį, tokio pobūdžio apgadinamai atsiradę ant jo automobilio, todėl norėdamas įsitikinti, kad jam priklausantį automobilį nuolatos gadina būtent atsakovas, jis ir nusprendė savo tvarkingą- neapgadintą automobilį statyti šalia atsakovo nuplautą, kad būtų galima aiškiai įsitikinti, kad tai nutinka būtent saugojimo aikštelėje. Šiuos faktinius duomenis bei trečiojo asmens, kuris priešingai nei atsakovas, nėra suinteresuotas bylos baigtimi, paaiškinimus pirmosios instancijos teismas atmetė atsižvelgdamas tik į dvi aplinkybes: atsakovo neigimą padarius žalą bei tai, jog Kauno apsk. Santakos PK, vadovaudamasis BPK 407 str., ikiteisminio tyrimo neatliko. Administracinėje ar baudžiamojoje byloje priimtas nutarimas prejudicinės reikšmės nagrinėjant civilinę bylą paprastai neturi, todėl, iš esmės, priimtas nutarimas nėra įpareigojantis, o Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, turi vadovautis visos bylos medžiaga bei atlikti tokį patį tyrimą, kaip ir pradiniam kreditoriui dėl žalos atlyginimo kreipiantis privataus kaltinimo tvarka. Taikant civilinę atsakomybę skolininko kaltė yra preziumuojama. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus: Transporto priemonės apžiūros-defektų aktą Nr. TPA-193376, fotonuotraukas bei atliktų darbų sąmatą matyti, kad buvo apgadinta dešinė automobilio Mazda 6 pusė t.y. būtent ta pusė, į kurią stovėjimo aikštelėje atidaromos atsakovo automobilio vairuotojo durelės. Be to, ieškovas neturi pagrindo abejoti trečiojo asmens, kurio automobilis buvo apgadintas, nuosekliais, tiek dėl šio fakto kreipiantis į policiją tiek juos duodant teisme, parodymais, kad visa aplinkybių seka leidžia daryti logišką išvadą, kad būtent atsakovo veiksmai, t.y. veikiant neatsargiai ir nerūpestingai, atidarant automobilio dureles ir buvo apgadintas ieškovo apdrausto asmens turtas ir tuo pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai. Atsakovas ir posėdžio metu neneigė, kad tretysis asmuo jo buvo prašęs elgtis atsargiau, bei savo automobilio durelėmis nuolatos negadinti šalia stovinčio automobilio, tačiau šio fakto kaip reikšmingo teismas nevertino. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis nėra kaltas dėl padarytos žalos, ir to, ieškovo įsitikinimu, nepaneigia vien ta aplinkybė, kad nėra įvykį mačiusių liudininkų. Teismo motyvas, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio, nes neprašė skirti ekspertizės, apklausti liudytojus ar ekspertą, yra labai formalaus pobūdžio. Byloje nėra ginčo, kad įvykį mačiusių asmenų nėra, o skirti ekspertizę ieškovas neprašė, nes trečiojo asmens automobilis yra suremontuotas ir parduotas. Ieškovo manymu, byloje esanti Kauno m. VPK Santakos PK KP NTS medžiaga, trečiojo asmens kreipimasis dėl įvykio, nutarimas, kuriuose užfiksuotos apgadinimų pobūdis ir vieta bei laikas, nustato t.y. įrodo priežastį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kuri byloje pagrįsta rašytinais įrodymais dėl transporto priemonės atstatymo iki būklės, buvusios iki nagrinėjamo incidento, ir dėl kurių pagrįstumo (dydžio) ginčo byloje iš esmės nekilo.

Atsiliepimas

Atsakovas D. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 119-121) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovas rėmėsi CK 6.270 str., 6.262 str., 6.1015 str., todėl ieškovas turėjo įrodyti ieškinį, atsakovo kaltę, priežastinį ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis. Ieškinys ir ieškovo paaiškinimai grindžiami prielaidomis, abejonėmis ir yra paneigti kitais teismui atsakovo iniciatyva pateiktais rašytiniais įrodymais bei duotais paaiškinimais teisme. Teismui ieškovas pareiškė prašymą trečiuoju asmeniu byloje įtraukti S. V., t.y. asmenį, kuriam išmokėjo draudimo išmoką. Atsakovo draudimo bendrovės ieškovas neprašė įtraukti į procesą, neprašė patraukti atsakovu ir nereikalavo ir solidarios atsakomybės, dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismui nurodo naujas aplinkybes, kuriomis negali grįsti savo apeliacinio skundo. Ieškovas apie trečiojo asmens apgadintą transporto priemonę sužinojo 2007-12-27, draudimo išmoką sumokėjo 2008-10-07, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniui paduoti yra praleistas. Ieškovas reiškia ieškinį subrogacijos pagrindu, o ieškinio senatį skaičiuoja regreso teisę reglamentuojančiomis teisės normomis, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei jis apsidraudęs - į jo draudiką. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas veikos subjektas, o atsakovo kaltė grindžiama abejonėmis ir prielaidomis, bet ne faktais. Tyrimas nebuvo atliekamas, o buvo tik apsiribota transporto priemonės vairuotojo S. V. paaiškinimu. Tačiau atsakovo atžvilgiu dėl minimo ieškinyje eismo įvykio niekada nebuvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, nebuvo taikyta administracinė nuobauda, kas galėtų būti vertinama kaip kaltės prezumpcija. 2011 m. sausio 24 d. atsakovas skundu apskundė Kauno miesto apylinkės prokuratūrai tokį nutarimą, prašydamas pašalinant aplinkybę, jog nustatyta jo kaltė padarius veiką, numatytą BK 187 str. l d. 2011-02-01 buvo atsisakyta tirti atsakovo skundą, motyvuojant, kad jis nėra subjektas, galintis ginčyti nutarimą. Pats trečiasis asmuo S. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis nematė, kad atsakovo automobilis būtų apgadinęs jo automobilį, jis pats atliko tyrimą, matavimus, tačiau šis asmuo neturi tam reikiamos kvalifikacijos. Ieškovas jokio tyrimo neprašė atlikti nei teisme, nei išmokant draudimo išmoką, neįrodė, kad trečiojo asmens transporto priemonė apgadinta sąveikaujant su atsakovo transporto priemone, kelia abejones ir apgadinimų padarymo laikas, ir vieta, ir aplinkybės.

Tretysis asmuo S. V. atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 126) nurodo, kad palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Nurodo, kad faktas, jog atsakovo vairuotojo automobilio durelės būdavo kitoje pusėje, nepaneigia fakto, jog atsakovas pokalbio su trečiuoju asmeniu, apie kurį buvo minėta bylos svarstymo metu ir kurio atsakovas neneigė, metu pareiškė, jog jis daugiau nebegadina trečiojo asmens valdomo automobilio. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas pastatęs automobilį potencialiai negalėjo naudotis keleivio pusėje esančiomis durelėmis ir tokiu būdu padaryti žalą S. V. valdomam automobiliui. Per visą tą laiką kol automobiliai stovėjo greta, neteko matyti, kad kas nors kitas, o ne atsakovas greta statytų automobilį, taip pat, kokia tikimybė, kad kitos markės ar modelių, ypač gamintojų, juostų aukštis bus toks pat, ir sutaps su atsakovo automobilio juostos aukščiu. Įbrėžimas nebuvo vienintelis, t.y. visiškai atsitiktinis, kadangi jų laikas nuo laiko atsirasdavo, todėl tikėtina, kad jį galėjo palikti ne atsitiktinai kartą, kaip teigia atsakovas, o gana dažnai toje vietoje statomas automobilis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ginčas šioje byloje kilo iš subrogacijos teisinių santykių (CK 6.1015 str. 2 d.). Apeliantas (ieškovas) transporto priemonės draudimu (kasko) automobilį apdraudęs draudikas, atlyginęs nuostolius trečiajam asmeniui S. V. (transporto priemonės savininkui) dėl jo automobilio Mazda 6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Kuršių gatvėje, Kaune esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, apgadinimo, ši teisė gali būti įgyvendinama pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas.

Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti yra būtina nustatyti šių sąlygų visumą: žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 str.); neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 str.); kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 str.); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 str.). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant kaltei, tiek jos nesant (CK 6.270 str.), pastaruoju atveju (be kaltės) atsakomybė taikoma tik už žalą, kuri atsiranda kaip didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas, tiesiogiai veikiant ir sukeliant neigiamas žalingas pasekmes didesnio pavojaus šaltinio pavojingomis aplinkiniams savybėmis (judėjimo energija). Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, yra būtina vertinti, ar didesnio pavojaus valdytojo veiksmuose nebuvo neteisėto neveikimo, kurį apibrėžia CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d. nuostatos, požymių.

Apeliantas pareiškęs ieškinį atsakovui kaip atsakingam už padarytą žalą asmeniui, įrodinėja remdamasis Kauno m. VPK Santakos policijos komisariato 2007 m. gruodžio 15 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytomis aplinkybėmis bei trečiojo asmens S. V. paaiškinimu, kad jo automobilis buvo apgadintas darant dureles automobilio Dodge Caravan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso atsakovui D. S.. Tačiau iš Kauno m. VPK Santakos policijos komisariato 2007 m. gruodžio 15 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal trečiojo asmens S. V. pareiškimą ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas, gavus pareiškimą nei įvykio vieta nei abi transporto priemonės, pareiškėjo teigimu, stovėję greta Kuršių gatvėje, Kaune esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nebuvo apžiūrėtos, atsakovas dėl įvykio neapklaustas, trečiasis asmuo įvykio nematė, kitų asmenų, galėjusių matyti automobilio sužalojimo faktą, nenurodė. Be to, UAB „Autosargas“ pateikti duomenys (b. l. 93) nepatvirtino ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuria jis grindė savo reikalavimą, kad trečiojo asmens S. V. automobilio Mazda 6 ir atsakovo D. S. automobilio Dodge Caravan statymo vietos saugomoje automobilių aikštelėje Kuršių gatvėje Kaune yra greta. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovas, 2007-12-27 gavęs trečiojo asmens prašymą ( b. l. 19), pranešė atsakovui dėl transporto priemonės apžiūros, surašant defektų aktą (b. l. 18). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo, priežastinio ryšio tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė (CPK 178 str.).

Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje jis įvardijamas kaip draudžiamasis eismo įvykis – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad aiškinant eismo įvykio sampratą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalį ir Saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalį kartu su TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Ieškovo ir trečiojo asmens teigimu žala trečiojo asmens automobiliui padaryta ne eismo įvykio metu, nejudant transporto priemonėms, todėl apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas į bylą dalyvaujančiu asmeniu turėjo įtraukti atsakovo transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę įvykio metu apdraudusią draudimo bendrovę AAS „Gjensidige Baltic“ nepagrįsti.

Byloje esančio 2007-02-09 draudimo liudijimo kopijos ( b.l. 7) 5 p. sąlyga numato, kad jeigu transporto priemonei padaryti nuostoliai neviršija 4000 Lt ir draudiminio įvykio metu nebuvo padaryta žala trečiajam asmeniui ir/ar jo turtui, tai draudimo išmoka gali būti mokama be policijos ar kompetentingos institucijos įvykį patvirtinančio dokumento, išskyrus vagystės ir plėšimo atvejus, draudikui apžiūrėjus transporto priemonę ir įvertinus žalą. Todėl ieškovas, esant tokiai sutarties sąlygai, išmokėjęs 1247, 40 lt draudimo išmoką trečiajam asmeniui S. V., pats prisiėmė galimas neigiamas pasekmes.

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus bei išvadas, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Baubienė