Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-193-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-02
Bylos Nr.
1A-189-193-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
D., D. P., K. J., K. Č.
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-193/2010

Teisėja Danutė Švitinienė Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. birželio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Nijolės Sušinskienės,sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,advokatui gynėjui Žygimantui Rutkauskui,nuteistajam D. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-13 nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti K. J. ir K. Č., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Be to, šiuo nuosprendžiu priteista solidariai iš D. P., K. J. ir K. Č. 1550 Lt L. P. žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. P. nuteistas už tai, kad jis kartu su K. J., K. Č. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2009 m. kovo 7 d. apie 20.00 val., viešoje vietoje - Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), G. T. priklausančio namo kieme, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent – tempdami įsikibusį į namo duris L. P., išlaužė šias duris, po to, tęsdami savo chuliganiškus veiksmus, partrenkė L. P. ant žemės prie automobilio ,,Seat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio šalia namo ir jiems spardant bei smūgiuojant kumščiais gulintį L. P., jie kiekvienas ne mažiau 3 kartų spyrė ir ne mažiau 3 kartų smogė kumščiais gulinčiam ant žemės L. P. į įvairias kūno dalis, tuo sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką bei nežymiai sužalodami L. P., bei sudaužydami jo akinius 300 Lt vertės, suplėšydami striukę 150 Lt vertės, įlenkdami automobilio ,,Seat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį dešinės pusės sparną, dėl ko padaryta 100 Lt žala ir sulaužydami namo duris 1000 Lt vertės, padarė L. P. turtinę bendros 1550 Lt vertės žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-13 nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo ir jį pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė minėtą nusikaltimą. Apelianto nuomone, skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl materialinių bei procesinių teisės normų pažeidimų. Skunde D. P. teigia, kad teismas, neišsamiai ištirdamas visus byloje surinktus įrodymus, vienais remdamasis, o jį teisinančius atmesdamas kaip neobjektyvius, pažeidė baudžiamojo proceso normas, o būtent – įrodymų vertinimo principus, ir kvalifikuodamas jo veiką padarė nepagrįstą išvadą, jog ir jis dalyvavo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Apeliantas tvirtina, kad 2009-03-07 nuo 19.00 val. iki 2009-03-08 4.00 val. jis savo namuose, Berčiūnuose, šventė savo draugės V. Ž. gimtadienį. Jame dar dalyvavo G. Š. su drauge Indre, R. Z. su draugu Vytautu ir D. Š.. Tą vakarą kažkuriuo tai metu buvo atbėgęs K. J., kuris pasakė, jog kažkas sumušė A. R. ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Jokios kitokios pagalbos, juolab kažkur eiti aiškintis, K. J. neprašė. 2009-03-07 vakare jis, D. P., iš savo namų išėjęs niekur nebuvo. Tik vidurnaktį jie su minėtais gimtadienio dalyviais buvo išėję į kiemą pakilnoti V. Ž., po ko vėl iškart grįžo į namus ir po kaimą nevaikščiojo. Nukentėjusiojo L. P., gyvenančio pas T., jis nemušė ir nebuvo T. kieme. Iš gimtadienio trumpam, gal 15-30 min. buvo išėjęs tik D. Š., kuris grįžęs minėjo, jog motina jam pasakiusi, kad kažkas iš pas T. atvažiavusių asmenų sumušė A. R.. Apeliantas teigia, kad 2009-03-07 jis nei su K. Č., nei su E. Z. nesimatė, su jais nebendravo ir niekur su jais nebuvo nuėjęs, kartu nukentėjusiojo L. P. nemušė, nes visą laiką įvykio metu buvo savo namuose, ką patvirtina liudytojos V. Ž. parodymai. Apeliantas stebisi, kad kiti gimtadienyje dalyvavę asmenys dėl neaiškių priežasčių teisme nebuvo apklausti. D. P. skunde teigia nesuprantantis, kodėl T. nurodo, jog jis kartu su K. J., E. Z. ir K. Č. sumušė jos žentą L. P., nes jo santykiai su šia kaimyne yra normalūs ir jie nėra susipykę.

Taip pat apeliantas mano, kad teismas jam skyrė aiškiai per griežtą bausmę. Teigia, kad atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui įtakos turinčias aplinkybes, tame tarpe ir į tai, kad šio nusikaltimo nepadarė, yra teistas tik vieną kartą už nusikaltimą nuosavybei, bausmę atlikęs, nėra suinteresuotas daryti naujas nusikalstamas veikas, be to, yra jauno amžiaus, bausmės tikslai gali būti pasieti jam paskyrus švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.). Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Apeliantas D. P. nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už viešosios tvarkos pažeidimą. Tvirtina, jog inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jo kaltė grindžiama teismo padarytomis prielaidomis, nėra jokių jo kaltės įrodymų. Apeliantas skunde tam tikrais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, akistatų protokolų duomenimis, specialisto išvada bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo D. P. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 284 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir išteisinti jį dėl jo nėra jokio pagrindo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2009 m. kovo 7 d. apie 20.00 val. buvo nežymiai sužalotas L. P., sudaužyti jo akiniai, suplėšyta striukė, įlenktas automobilio ,,Seat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis dešinės pusės sparnas bei sulaužytos namo durys. Šie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), G. T. priklausančio namo kieme. Pastarieji laikytini įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais, kurie atitinka BK 284 str. 1 d. sudėtį. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad šiuos neteisėtus veiksmus atliko apeliantas D. P. kartu su K. J., K. Č. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas. Nors apeliantas neigia buvęs įvykio vietoje bei atlikęs minėtus veiksmus, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma. Liudytoja G. T. parodė mačiusi, kaip apeliantas D. P. kartu su kitais kaltinime nurodytais asmenimis mušė nukentėjusįjį L. P.. Kadangi ji D. P. pažįsta, jį iškart atpažino. Netikėti šios liudytojos viso proceso metu duodamais nuosekliais, išsamiais parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Be to, nenustatyta, kad ji turėtų kokį tai pagrindą apeliantą apkalbėti. Priešingai – tiek liudytoja G. T., tiek ir apeliantas nurodė piktumų neturėję, jų santykiai buvę normalūs. Kad D. P., kaip jis pats teigia, įvykio metu visą laiką buvęs savo namuose ir niekur iš jų neišėjęs, paneigė ir liudytoja V. P.. Ji parodė, kad 2009-03-07 apie 22.00 val. jai grįžus į namus B. kaime, netoli namų matė besibūriuojančius netaikiai nusiteikusius vaikinus, tarp kurių buvo ir D. P., kurį ji pažįstanti. Abejoti liudytojos V. P. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir apeliantas skunde. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme apklaustų nuteistojo D. P. kaip gimtadienio dalyvių nurodytų liudytojų R. Z., V. J., G. Š., I. Š., D. Š. parodymai dėl jo (D. P.) neišėjimo iš namų vertintini kritiškai. Liudytoja R. Z. parodė įvykio dieną į gimtadienį, kur buvo ir D. P., atėjusi apie 20-21 val., nuo jos atėjimo iš gimtadienyje buvusių asmenų niekas niekur nebuvo išėjęs. Kaip matyti, apeliantui D. P. inkriminuotos veikos padarymo laikas – apie 20.00 val., todėl pastarosios liudytojos parodymai apie aplinkybes po įvykio nesuteikia teismui objektyviai reikšmingų duomenų. Visi kiti liudytojai teigė, kad D. P. visą laiką buvo namuose, gal tik buvo penkioms minutėms nuėjęs į virtuvę parūkyti. Atsižvelgiant į tai, visi nuteistojo nurodytieji ir apeliaciniame teisme apklaustieji liudytojai yra apelianto D. P. draugai, jų parodymai nelaikytini objektyviais, be to, juos paneigia abejonių nekeliantys pagrindo apkalbėti neturinčių liudytojų G. T. ir V. P. parodymai. Jais paneigti apelianto D. P. bei šališkais laikytinų liudytojais apklaustų jo draugų teiginiai apie tai, kad D. P. 2009-03-07 nuo 19.00 val. iki 2009-03-08 4.00 val. buvo savo namuose, iš kurių nebuvo išėjęs, išskyrus išėjimą vidurnaktį į kiemą pakiloti V. Ž.. Aukščiau išdėstytų duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste nepalieka jokių abejonių dėl D. P. buvimo įvykio vietoje bei dalyvavimo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme. Tokiu būdu apelianto kaltę patvirtina ne tik liudytojos G. T. parodymai, nežymų L. P. sveikatos sutrikdymą konstatuojanti specialisto išvada, netiesiogiai liudytojos V. P. parodymai, bet ir paties apelianto parodymų prieštaringumas teismo konstatuotoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliantas D. P. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, jog apeliantas padarė nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas. Todėl išteisinti D. P. iš minėto nusikaltimo nėra jokio pagrindo.

Apelianto D. P. manymu, jam paskirtoji bausmė yra per griežta, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka bei neranda jokio teisinio pagrindo jam bausmę švelninti. Atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo ypatumus bei skundžiamame nuosprendyje nurodytas bausmių skyrimo D. P. aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su nuteistajam D. P. už nusikalstamos veikos padarymą parinkta bausmės rūšimi. Skirdamas bausmę D. P. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus bei stadiją, kaltės formą (padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir ją sunkinančios aplinkybės buvimą, tinkamai įvertino D. P. asmenybę. Nors jis yra jauno amžiaus, tačiau būdamas darbingas nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, charakterizuojamas patenkinamai, administracine tvarka baustas, teistas už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, todėl sutinkamai su BK 27 str. nuostatomis, D. P. yra recidyvistas. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas D. P. paskyrė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės trukmės vidurkį didesnę bausmę. Pripažinti paskirtąją bausmę aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių D. P. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Apelianto D. P. skunde nurodomos aplinkybės nėra naujos ir skundžiamu nusprendžiu jau įvertintos, todėl jų pagrindu pakartotinai švelninti bausmę nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-13 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Ričardas GilysTeisėjai: Tomas ZdanavičiusNijolė Sušinskienė