- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-29
- Bylos Nr.
- 1S-1107-319/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo „Swedbank lizingas“, UAB teisininko T. K. (toliau - Pareiškėjas) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013-07-03 nutarties, kuria atmestas Pareiškėjo skundas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-378-537/2012 T. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 str. 1 d., ir vadovaujantis BK 40 str. 1d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nuosprendis įsiteisėjęs.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės apylinkės vyriausiąjį prokurorą su prašymu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-378-537/2012, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) 444 str. 1d. 4 p. numatytu pagrindu, nurodydamas, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012-10-10 nuosprendį ir atleisdamas T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neturėjo ir nevertino duomenų, jog T. B. nėra atlyginęs ar įsipareigojęs atlyginti lizingo bendrovei padarytos žalos ir, kad šio fakto paaiškėjimas daro negalimą BK 40 str. nuostatų taikymą.
Marijampolės apylinkės vyriausiasis prokuroras 2013-05-03 nutarimu pareiškėjo prašymo netenkino ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atsisakė, kadangi nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl aukščiau paminėto nutarimo panaikinimo, kuris Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2013-05-29 nutarimu buvo atmestas, pripažinus 2013-05-03 Marijampolės apylinkės vyriausiojo prokuroro nutarimą pagrįstu ir teisėtu.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013-07-03 nutartimi netenkino Pareiškėjo skundo dėl Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2013-04-29 nutarimo atmesti jo skundą ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-05-03 nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Šalies argumentai
Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-07-03 nutartį. Nurodo, kad kaltinamasis T. B. nėra atlyginęs ar įsipareigojęs atlyginti lizingo bendrovei padarytos žalos ir bendrovė nebuvo pripažinta civiliniu ieškovu byloje. Teismas, priimdamas nuosprendį ir taikydamas T. B. BK 40 str., turėjo nustatinėti, ar įtvirtinta viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo būtinų sąlygų, t.y. ar kaltinamasis bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą. Nurodo, kad teismas nuosprendyje visiškai nepagrįstai sutapatino kaltinamojo T. B. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą su tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" bankroto byloje yra patvirtintas lizingo bendrovės kreditorinis reikalavimas, kadangi skiriasi ne tik lizingo bendrovės patirtus nuostolius privalantys atlyginti subjektai, bet ir nuostolių atsiradimo pagrindai. Skunde teigiama, kad nors aplinkybė, jog kaltinamasis T. B. nėra atlyginęs ar įsipareigojęs atlyginti padarytą lizingo bendrovei žalą pati savaime ir nėra nauja, tačiau atsižvelgiant į tai, kad viena iš sąlygų atleisti asmenį pagal laidavimą yra padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti, yra pagrindo manyti, kad priimant 2012-10-10 nuosprendį teismui nebuvo žinomos aplinkybės, jog kaltinamasis T. B. nėra atlyginęs ar įsipareigojęs atlyginti lizingo bendrovei padarytą žalą, ir tokiu atveju teismas nebūtų galėjęs taikyti BK 40 str. ir atleisti kaltinamąjį T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuosprendyje visiškai nepasisakoma apie būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą ir akivaizdu, kad teismas tokių duomenų neturėjo ir nevertino, kadangi nebuvo apklaustas nukentėjusio asmens „Swedbank lizingas", UAB atstovas, todėl mano, kad žalos neatlyginimo fakto paaiškėjimas turėtų būti laikomas naujai paaiškėjusią aplinkybe, kuri byloje daro negalimą BK 40 str. nuostatų taikymą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.
Įvertinęs visą baudžiamosios bylos medžiagą, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad 2013-07-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, jog nėra nustatyta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pradėti procesą.
Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2011-02-11 pranešime apie padarytą nusikalstamą veiką „Swedbank lizingas", UAB atstovas išreiškė prašymą pripažinti lizingo bendrovę civiliniu ieškovu byloje dėl žalos atlyginimo. Šis „Swedbank lizingas", UAB atstovo prašymas buvo patenkintas, leista dalyvauti procese, įgaliotasis lizingo bendrovės atstovas D. J. dalyvavo bylos procese, todėl jis turėjo procesinę teisę pareikšti byloje civilinį ieškinį dėl įtariamojo veiksmais padarytos žalos. Jis buvo informuotas apie visus proceso sprendimus byloje, apie bylos perdavimą ir jos nagrinėjimą teisme, dalyvavo teismo posėdyje, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nepareiškė.
BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, kurio pagrįstumas ikiteisminio tyrimo metu ar teisme yra įrodinėjamas byloje suriktais duomenimis. Civilinis ieškinys gali būti paduodamas bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ( BPK 112 str.) Taigi, iš aptartų proceso normų matyti, kad apie asmeniui nusikalstama veika padarytą žalą, jos dydį, pagrįstumą sprendžiama tik pateikus byloje civilinį ieškinį. Šiuo atveju akivaizdžiai matyti, kad lizingo bendrovės atstovas nepareiškė byloje civilinio ieškinio, patvirtinančio bendrovei padarytą žalą, tokiu būdu neįgijo civilinio ieškovo teisių ir pareigų, numatytų BPK 110 str. Pareiškėjo skundo motyvas, jog tai, kad teismas nuosprendyje neaptarė vienos iš būtinų BK 40 str. numatytų sąlygų – ar asmuo bent iš dalies atlygino ar apšalino padarytą žalą ar įsipareigojo ją atlyginti, automatiškai patvirtina teismą nežinojus apie šią aplinkybę, yra visiškai neteisingas. BK 40 str. 2 d. 3 p. numatyta viena iš sąlygų, leidžiančių taikyti asmeniui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, privalo būti įvykdyta ir aptarta teismo nuosprendyje tik tuo atveju, kaip byloje yra patvirtinta, jog nusikalstama veika ta žala iš tiesų buvo padaryta, o būtent, byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, patvirtinantis žalos padarymo faktą ir nurodantis jos dydį. Šiuo atveju, kadangi civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, nuosprendyje ši sąlyga ir nebuvo vertinama, o teismas tik pažymėjo, kad žalos lizingo bendrovei atlyginimo klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Iš aptartų aplinkybių nekyla jokių abejonių, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą Marijampolės rajono apylinkės teisme ir priimant nuosprendį, teismas žinojo apie T. B. nusikalstama veika lizingo bendrovei galimai padarytą žalą, tačiau baudžiamojoje byloje nepareiškus civilinio ieškinio, su juo susiję klausimai pagrįstai nebuvo sprendžiami. Pažymėtina, kad ,,Swedbank lizingas“, UAB teismo nuosprendis (kopija) buvo išsiųstas 2012-10-25.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog jokių naujų aplinkybių, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant 2012-10-10 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-378-537/2012 nenustatyta, todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės vyriausiasis prokuroras pagrįstai atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2013-05-29 nutarimu pagrįstai atsisakė panaikinti Marijampolės apylinkės vyriausiojo prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir naikinti šį nutarimą nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog naikinti ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį „Swedbank lizingas“, UAB teisininko T. K. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl jo skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013-07-03 nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjo - „Swedbank lizingas“. UAB teisininko T. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013-07-03 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.