- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-27
- Bylos Nr.
- AS-146-560-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- M.G.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto Vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M.G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M.G. skundą atsakovui Vilniaus miesto Vyriausiajam policijos komisariatui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
panaikinti Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus miesto VPK) 2008 m. balandžio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS-371/2007, kuria pripažinta, kad tarp jo patirtos traumos ir tarnybos yra priežastinis ryšys ir pasiūlyta kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrių dėl įvykio pripažinimo draudiminiu bei draudimo sumos apskaičiavimo; įpareigoti Vilniaus miesto VPK nustatyti, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai;įpareigoti Vilniaus miesto VPK siųsti jį į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo;priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino dirbąs Vilniaus miesto VPK Personalo skyriaus Profesinio ugdymo specialistu. 2007 m. spalio 5-10 dienomis dalyvavęs pasaulio sambo policijos čempionate Graikijoje, Nea Mudanijoje. 2007 m. spalio 7 d. varžybų metu, finalinėje kovoje, buvo numestas ant kairio peties, 2007 m. spalio 11 d. jam buvo diagnozuotas kairiojo petinio galo išnirimas, o 2007 m. spalio 13 d. atlikta operacija. 2008 m. balandžio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog sveikatos sutrikdymą jis patyrė vykdydamas funkcijas pareigas (dėl šios aplinkybė ginčo nėra), tačiau dalyvavimas sporto varžybose negali būti siejamas su padidėjusiu pavojumi sveikatai ir gyvybei, todėl kompensacija už sveikatos sutrikdymą atliekant tarnybines pareigas mokėjimo klausimas Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 40 straipsnyje nustatyta tvarka nespręstinas. Pareiškėjo manymu ši išvada nepagrįsta, nes dalyvavimas sambo varžybose yra susijęs su padidėjusiu pavojumi sveikatai ir gyvybei - sambo yra kontaktinio sporto rūšis, sambo varžybų dalyvio tikslas yra priversti priešininką pasiduoti, naudojant metimus, užlaužimus bei skausmingus veiksmus, šie veiksmai sukelia didesnį pavojų žmogaus sveikatai. Pasak pareiškėjo, remiantis Statuto 40 straipsnio 3 dalimi bei 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principu, tarnybinio patikrinimo išvadoje turėjo būti konstatuota, jog tarnybinių pareigų vykdymas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi sveikatai ar gyvybei ir kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo. Be to, pareiškėjo teigimu, atsakovas turėtų jį pasiųsti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją (toliau – CMEK) dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto VPK atsiliepimu (b.l. 12-14) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija mokama pareigūnams, kai pareigūno sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarp šių pareigų atlikimo, susijusio su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir pareigūno sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys ir pareigūno sveikata buvo sutrikdyta dėl pareigūno tarnyboje atliekamų ar atliktų pareigų arba dėl pareigūno statuso (pvz. trečiųjų asmenų neteisėtos veikos prieš pareigūną motyvu buvo pareigūno tarnyboje atlikti veiksmai). Šiuo atveju pareigūno sveikata sutrikdyta tarnybos metu, tačiau ne dėl aukščiau nurodytų priežasčių, todėl pareiškėjas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai, tačiau nėra pagrindo išmokėti Statuto 40 straipsnyje numatytos kompensacijos. Kadangi tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp sveikatos sutrikdymo, atliekant tarnybines pareigas, ir šių pareigų atlikimo, susijusio su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, pareiškėją siųsti į CMEK dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo, atsakovo manymu, nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepimu (b.l. 81-83) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino nustatąs pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį tais atvejais, kai sprendžiamas kompensacijos mokėjimo klausimas. Kadangi tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog dalyvavimas sporto varžybose negali būti siejamas su padidėjusiu pavojumi sveikatai ir gyvybei, nėra teisinio pagrindo nustatyti pareiškėjui sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį.
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b.l. 84-85) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes dalyvavimas sporto varžybose negali būti siejamas su padidėjusiu pavojumi sveikatai ir gyvybei.
Specialistas Edmundas Švedas (Vilniaus sporto medicinos centro vyr. gydytojas) teismo posėdyje pateikė išvadą, jog aptariama sporto šaka yra kontaktinė sporto šaka, susijusi su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi bylą nutraukė Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), išaiškindamas, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintų Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių (toliau – Taisyklės) 10 punktą tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma: įvykio esmė ir padariniai (10.2 p.), surinktos įvykio faktinės aplinkybės (10.3 p.), įvykio priežastys ir sąlygos (10.4 p.), ar įvykio metu, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, galėjo atsirasti tokio pobūdžio sveikatos sutrikdymas, koks susižalojusio ar mirusio pareigūno, kursanto paties neatsargumo laipsnis (10.5 p.), ar tarp pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, o tarp kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo ir profesinio ar įvadinio mokymo yra nustatytas priežastinis ryšys, ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija (10.6 p.). Tai reiškia, kad tarnybinio patikrinimo išvada nėra teisės aktas, įpareigojantis išmokėti kompensaciją ar teisės aktas, kuriuo kompensaciją išmokėti atsisakyta. Tai yra tik kompensacijos mokėjimo ar atsisakymo ją mokėti procedūros dalis, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme tarnybinio patikrinimo išvada nėra teisės aktas, nustatantis tikrinamam pareigūnui atitinkamas teises ar pareigas. Ši išvada negali būti laikoma nei teisės aktu, nei veiksmu, skundžiamu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 su vėlesniais pakeitimais patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijos mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų (toliau – Sąlygos), kurios taikomos ir vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnams, 21 punktą kompensacija turi būti išmokėta arba raštu atsisakyta ją mokėti per 10 darbo dienų nuo visų nurodytų dokumentų gavimo. Pagal Statuto 40 straipsnio 7 dalį, ginčai dėl atsisakymo mokėti kompensaciją nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad sprendimas atsisakyti mokėti pareiškėjui kompensaciją, nustatyta tvarka, nėra priimtas, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus miesto VPK dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo bei siuntimo į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti ir būtų priimtas sprendimas atsisakyti siųsti pareiškėją į CMEK ar būtų vilkinama tokį sprendimą priimti. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Vilniaus miesto VPK nustatyti, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, įpareigoti siųsti jį į CMEK dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo panaikinti tarnybinio patikrinimo išvadą. Teismas konstatavo, kad atsižvelgus į tai, jog tarnybinio patikrinimo išvada nėra teisės aktas ar veiksmas, kuris gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, byla nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai). Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, teismas tenkinti prašymą dėl išlaidų atlyginimo nenustatė įstatyminio pagrindo.
III.
Pareiškėjas M.G. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti. Pareiškėjo manymu, teismas padarė procesinių teisės normų pažeidimų, kadangi byla buvo nagrinėjama iš esmės, turėjo pasisakyti dėl skundžiamo akto teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. ar atsakovas pagrįstai nusprendė, jog jam nepriklauso kompensacija pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjo teigimu, ginčas byloje kilo dėl nustatymo, ar dalyvavimas sambo kovinėse imtynėse yra susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai, tačiau teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė (tokio fakto nustatymas turėtų juridinės reikšmės jam ateityje ginant savo pažeistas teises). Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu, pareiškėjas nurodo, jog pareiga nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes teismui išliko net ir tuomet, kai atsirado pagrindas nutraukti bylą. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad kiti jo reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo panaikinti tarnybinio patikrinimo išvadą. Nurodo, jog skundo reikalavimai nėra tapatūs: reikalavimai įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus yra susiję su kompensacijos mokėjimo procedūros pradėjimu, o išvadą buvo prašoma panaikinti dėl neteisingai nustatytų faktų. Atkreipiamas dėmesys, jog teismas nemotyvavo, kodėl reikalavimai įpareigoti atlikti veiksmus yra išvestiniai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pareiškėjas remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-756-1480/2008, pagal kurį pagrįstu laikytinas toks teismo sprendimas, kuriame išdėstytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismui teisingai įvertinus surinktus ir ištirtus įrodymus, išspręstoje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad tam, jog prasidėtų kompensacijos mokėjimo procedūra, turi būti vidaus reikalų statutinės įstaigos siuntimas į CMEK (Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių 5 punktas) bei CMEK pažyma, kurioje turi būti nustatytas pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumas (Sąlygų 20 punktas). Pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį pareigūnui atsiranda teisė į kompensaciją tik tuomet, kai nustatoma, jog pareigūnas susižeidė vykdydamas tarnybines funkcijas ir tokių pareigų ėjimas yra susijęs su padidėjusi pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Teismas, nepasisakydamas dėl to, ar yra priežastinis ryšys tarp jo susižeidimo ir tarnybinių funkcijų vykdymo, susijusio su padidėjusi pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, sudarė prielaidas ateityje kilti teisminiams ginčams. Pareiškėjo teigimu, teismas, formuodamas tokią praktiką, nukrypo nuo savo užduoties vykdyti teisingumą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo manymu, tarp M. G. patirto sužalojimo ir tarnybinių funkcijų vykdymo tiesioginio priežastinio ryšio, kuris būtų susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno sveikatai ar gyvybei, nėra, nes dalyvavimas sporto varžybose negali būti siejamas su padidėjusiu pavojumi sveikatai ir gyvybei. Atsakovas paaiškina, jog kompetetingai institucijai nenustačius priežastinio ryšio, kompensacijos mokėjimo klausimas Statuto 40 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo sprendžiamas. Be to, kadangi tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp sveikatos sutrikdymo, atliekant tarnybines pareigas, ir šių pareigų atlikimo, susijusio su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, M. G. siųsti į CMEK dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo buvo netikslinga. Atsakovas paaiškina, jog 2008 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-286 „Dėl draudimo sumos išmokėjimo vyresniajam inspektoriui M.G." pripažinta, kad tarp pareiškėjo patirtos traumos ir tarnybos yra priežastinis ryšys, ir nuspręsta išmokėti 2700,08 litų draudimo sumą. Atsakovas pažymi, jog teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A5-764/2006, A10-871/ 2006, A39 -1424/2008) pripažįstama, kad tarnybinio patikrinimo išvada nėra teisės aktas, tiesiogiai nustatantis pareiškėjui atitinkamas teises ir pareigas ir įpareigojantis mokėti kompensaciją, tai yra tik kompensacijos mokėjimo ar atsisakymo ją mokėti procedūros dalis. Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme tarnybinio patikrinimo išvada negali būti laikoma teisės aktu, taip pat skundžiamu veiksmu. Pagal Vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintų Taisyklių 10 punktą tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, ar teisės aktų nustatyta tvarka pareigūnui išmokėtina kompensacija. Sąlygų, kurios taikomos ir vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnams, 21 punkte numatyta, kad kompensacija turi būti išmokėta arba raštu turi būti atsisakyta ją mokėti per 10 dienų nuo visų dokumentų, nurodytų Sąlygose, gavimo. Kadangi pareiškėjas neprašė išmokėti kompensaciją, tik apskundė siūlymą, teismas, atsakovo manymu, tinkamai įvertino tarnybinio patikrinimo išvadą, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Tretysis suinteresuotas asmuo remiasi motyvais, išdėstytais 2008 m. gegužės 28 d. atsiliepime į M. G. skundą, taip pat motyvais, nurodytais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartyje.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą kaip pagrįstą ir teisėtą, remiasi argumentais, išdėstytais pirmosios instancijos teismui atsiliepime. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, kad kompensacijos mokėjimo procedūra prasideda ne nuo siuntimo į CMEK dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo išdavimo, o nuo to momento, kai teisės aktų nustatyta tvarka konstatuojama, kad pareigūnui išmokėtina kompensacija (Statuto 40 straipsnio 3, 5 dalys, Taisyklės).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkinamas.
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto VPK 2008 m. balandžio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadą (joje konstatuota, kad tarp M.G. patirto sužalojimo ir tarnybinių funkcijų vykdymo tiesioginio priežastinio ryšio, kuris būtų susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno sveikatai ar gyvybei, nėra, todėl kompensacijos mokėjimo klausimas Statuto 40 straipsnyje nustatyta tvarka nespręstinas) ir įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai veiksmus (nustatyti, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai; pasiųsti į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti). Iš reikalavimų turinio matyti, kad pareiškėjas siekia, jog atsakovas atliktų procedūras ir veiksmus, kurie yra būtinoji sąlyga Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytai kompensacijai už sveikatos sutrikdymą atliekant tarnybines pareigas paskirti.
Statuto 40 straipsnio 3 dalis numato kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais. Pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį (byloje aktuali 2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr.X-804 redakcija) pareigūnui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo mokama nustačius vieną iš šių atvejų: 1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Ar pareigūno <...>, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, <...>, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, <...> susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno <...> gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), o sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija (Statuto 40 straipsnio 8 dalis). Pagal Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138, 3-10 punktų nuostatas dėl Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų ištyrimo vidaus tarnybos įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas nustatyti priežastinį ryšį ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Taisyklių 10 punkte yra nustatyti tarnybinio patikrinimo išvados, kuri teikiama tvirtinti įstaigos vadovui, turinio reikalavimai, tarp jų - nurodyti ar yra nustatytas priežastinis ryšys, ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija (Taisyklių 10.6 punktas).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, dirbdamas Vilniaus miesto VPK Personalo skyriaus Profesinio ugdymo specialistu, vykdydamas Vilniaus miesto VPK viršininko 2007 m. spalio 1 d. įsakymą Nr.10-AK-596 dėl komandiruotės, 2007 m. spalio 5-10 dienomis dalyvavo pasaulio sambo policijos čempionate Graikijoje ir 2007 m. spalio 7 d. varžybų metu patyrė traumą (kairiojo raktikaulio petinio galo išnirimas). Vilniaus miesto VPK komisijos 2008 m. balandžio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-371/2007, kurią patvirtino Vilniaus miesto VPK viršininkas, nustatyta, jog M.G. traumą patyrė atlikdamas pareigybės aprašymo 6.5 punkte nustatytas funkcijas, t.y. vykdydamas tarnybines pareigas, tačiau jo dalyvavimas sporto varžybose (tarnybinių pareigų vykdymas) Statuto 40 straipsnio prasme negali būti siejamas su padidėjusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai, tarp M.G. patirto sužalojimo ir tarnybinių pareigų vykdymo tiesioginio priežastinio ryšio, kuris būtų susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno sveikatai ar gyvybei, nėra, kompensacijos mokėjimo klausimas Statuto 40 straipsnyje nustatyta tvarka nespręstinas.
Pirmosios instancijos teismas nutartimi bylą nutraukė vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), kadangi, teismo nuomone, pagrindinis pareiškėjo reikalavimas yra dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo, o ši išvada yra tik kompensacijos mokėjimo ar atsisakymo ją mokėti procedūros dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme ji nėra teisės aktas, nustatantis pareigūnui atitinkamas teises ar pareigas, todėl negali būti laikoma nei teisės aktu, nei veiksmu, skundžiamu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o kiti pareiškėjo reikalavimai (dėl policijos komisariato įpareigojimo nustatyti, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai ir įpareigojimo siųsti CMEK dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo) yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Vertinant, ar viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas nustato suinteresuotam asmeniui atitinkamas teises ar pareigas, ar sukelia teisines pasekmes, t.y. ar jis gali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į eilę reikšmingų aplinkybių (norminiais teisės aktais numatytą administracinio akto priėmimo pagrindą ir paskirtį, priėmimo pagrindines procedūras bei taisykles, ar priimtas aktas neužkerta asmeniui kelio suinteresuotam asmeniui pasinaudoti atitinkamomis įstatymu numatytomis teisėmis ir kt.). Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų sveikatos sutrikdymo atvejų tyrimo ir sprendimų dėl kompensacijos išmokėjimo ar atsisakymo ją išmokėti priėmimo tvarkos Statutas nereglamentuoja. Taisyklės nustato Statuto 40 straipsnyje nurodytų aplinkybių tyrimo pagrindus, tvarką (procedūrą), taip pat tarnybinio patikrinimo baigiamojo dokumento (tarnybinio patikrinimo išvados) turinio reikalavimus, tačiau neapibrėžia įstaigos vadovo veiksmų, kuriuos jis turi atlikti, bei sprendimų, kuriuos jis turi ar gali priimti, gavęs tarnybinio patikrinimo išvadą tvirtinimui. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, Taisyklių 10 punkte numatyta tarnybinio patikrinimo išvada dėl Statuto 40 straipsnyje numatytos kompensacijos išmokėjimo ar neišmokėjimo, kuria remdamasis įstaigos vadovas priima individualų administracinį aktą dėl Statuto 40 straipsnio 3 dalie nuostatų taikymo ar atsisakymo jas taikyti, teismų praktikoje yra laikoma procedūrinio pobūdžio dokumentu (pav., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. nutartis adm. byloje Nr.A5-764/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr.A39-1424/2008). Tokiu atveju tarnybinio patikrinimo išvada traktuojama individualaus administracinio akto dalimi, kuri pareigūnui pati savaime tiesioginių pasekmių nesukelia ir Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku (teismui gali būti skundžiamas individualus administracinis aktas, kuris priimtas remiantis tarnybinio patikrinimo išvada ir sukelia teisines pasekmes). Tais atvejais, kai įstaigos vadovas Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme patvirtina pareigūnui nepalankią tarnybinio patikrinimo išvadą ir ja remdamasis dėl Statuto 40 straipsnio nuostatų taikymo jokio atskiro administracinio akto nepriima, tokia tarnybinio patikrinimo išvada teismų praktikoje, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, gali būti vertinama kaip pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantis sprendimas (pav., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 24 d. nutartis adm. byloje Nr.A11-333/2007; 2007 m. gegužės 2 d. nutartis adm. byloje Nr.A11-457/2007).
Iš bylos dokumentų matyti, kad remiantis 2008 m. balandžio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvada dėl Statuto 40 straipsnio nuostatų pareiškėjui taikymo atskiras sprendimas nebuvo priimtas. Tarnybinio patikrinimo išvadą Vilniaus miesto VPK viršininkas patvirtino savo parašu, t.y. pritarė išvadoje pateiktam vertinimui jog pareiškėjas traumą patyrė vykdydamas tarnybines pareigas, tačiau tarnybinių pareigų vykdymas (dalyvavimas pasaulio sambo policijos čempionate) Statuto 40 straipsnio prasme negali būti siejamas su padidėjusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai, tarp M.G. patirto sužalojimo ir tarnybinių pareigų vykdymo tiesioginio priežastinio ryšio, kuris būtų susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno sveikatai ar gyvybei. Iš tarnybinio patikrinimo išvados ir kitų bylos dokumentų matyti, kad atsakovas būtent šiuo vieninteliu dokumentu pasisakė dėl priežastinio ryšio nebuvimo, o tuo pačiu ir dėl to, kad nėra sąlygų mokėti Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui nepalanki tarnybinio patikrinimo išvada sukelia teisines pasekmes. Neleidžiant pareiškėjui skųsti teismui administracinį aktą, kuriuo administracine tvarka galutinai nuspręsta, jog jis neturi teisės į Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją, pareiškėjas neturėtų galimybės pasiekti, kad teismas patikrintų, ar atsakovas, pripažindamas pirmiau minėto priežastinio ryšio nebuvimą bei negalimumą mokėti Statuto 40 straipsnyje numatytą kompensaciją, nepažeidė įstatymų bei pareiškėjo teisių.
Tarnybinio patikrinimo išvados pagrindinė paskirtis – priežastinio ryšio, ar pareigūno susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu , taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, nustatymas (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Priežastinio ryšio nustatymas yra būtinoji sąlyga paskirti pareigūnui Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą ne dėl to, kad jam neišmokama kompensacija, o dėl to, kad jis nesutinka su tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktu vertinimu dėl priežastinio ryšio, jog jo tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno sveikatai ar gyvybei, taip pat dėl to, kad atsakovas jo nepasiuntė į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. Savo skundu pareiškėjas siekia, kad teismas patikrintų ir įvertintų, ar atsakovo veiksmai nenustatant sąlygų kompensacijai už sveikatos sutrikdymą skirti, taip pat nepasiunčiant jo į CMEK, pagrįsti ir teisėti. Pagal Statuto 40 straipsnio 5 dalimi, Taisyklių 3,4,6 punktais nustatytą teisinį reglamentavimą, įstaigos vadovui, gavusiam pranešimą apie pareigūno sveikatos sutrikdymą, kyla pareiga imtis jo kompetencijai priskirtų veiksmų, kad būtų nustatyta, ar yra sąlygos paskirti Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, pareiškėjo pateiktų reikalavimų ribose turėjo patikrinti ir įvertinti, ar atsakovas atliko visus jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar atliko juos tinkamai. Teismas turi aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ATPK 81 straipsnis). Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tarnybinio patikrinimo išvadą vertino formaliai, izoliuotai nuo byloje esančių įrodymų visumos, neįsigilino į šio dokumento teisinę paskirtį ir išvados turinį bylos aplinkybių ir įrodymų visumos kontekste, taip pat į išvados sukeliamas pareiškėjui teisines pasekmes.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju bylą nutraukė nepagrįstai. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama perduodant bylą šiam teismui išnagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M.G. atskirąjį skundą patenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti perduodant bylą šiam teismui išnagrinėti iš esmės.
Nutartis neskundžiama.