Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.3; 16.9.6; 21.1.7; 21.1.11; 21.2.3; 21.7.1; 21.7.3; 21.7.4; 21.7.6; 21.11.10

2018 m. spalio 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. B. gynėjo advokato Valdo Falkausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (Akmenės rūmų) 2018 m. liepos 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) AVPK PK) (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko 2018 m. vasario 1 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 415 straipsnio 1 dalį nubaustas 75 Eur dydžio bauda, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį nubaustas 35 Eur dydžio bauda, pagal 422 straipsnio 5 dalį nubaustas 375 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 15 mėnesių, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – 11 Eur dydžio bauda; vadovaujantis ANK 38 straipsniu, J. B. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 375 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 15 mėnesių.

J. B. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. spalio 31 d. d. 23 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę – automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,34 promilės girtumas, transporto priemonė nedrausta, neatlikta valstybinė techninė apžiūra, be to J. B. nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 ir 226 punktus punkto reikalavimus.

Nesutikdamas su (duomenys neskelbtini) AVPK PK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko 2018 m. vasario 1 d. nutarimu J. B. pateikė skundą Telšių apylinkės teismui (Akmenės rūmams).

Skundžiama Telšių apylinkės teismo (Akmenės rūmų) 2018 m. liepos 24 d. nutartimi J. B. skundas buvo atmestas.

Apeliaciniu skundu J. B. gynėjas advokatas V. Falkauskas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo (Akmenės rūmų) 2018 m. liepos 24 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, nutraukti, nesant administracinio nusižengimų požymių.

Teigia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. B. yra įsitikinęs, kad jo atžvilgiu buvo organizuotas ir vykdomas nesąžiningas administracinio nusižengimo nagrinėjimo procesas ir tai sąlygojo nepagrįsto nutarimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, kaip buvo vykdoma administracinių nusižengimų teisena ir buvo laikomasi taisyklių (ANK 564 straipsnis), neanalizavo, ar tinkamai buvo vykdomas administracinio nusižengimo tyrimas ir visų teisės pažeidimų sudėties (objekto, subjekto, objektyviosios ir subjektyviosios pusės elementų fiksavimas bei administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės (ANK 615–620 straipsniai) laikymasis. Jo nuomone, akivaizdžiai pažeista administracinių nusižengimų nagrinėjimo ir administracinių nuobaudų skyrimo tvarka. Be to, J. B. gynėjas advokatas apeliaciniame skunde pažymi, kad institucija, nagrinėjanti administracinių nusižengimų bylą ne teismo tvarka, bei teismas, nagrinėdamas administracinę bylą teismo posėdžiuose, pažeidė įstatymo nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes nebuvo patikrintos ir ištirtos byloje esančios svarbios aplinkybės, todėl jo ginamasis buvo nepagrįstai nubaustas.

Nurodo, kad administracinės bylos dokumentų analizė rodo, kad egzistuoja du administracinio nusižengimo protokolai: pirmasis surašytas 2017 m. lapkričio 1 dieną, antrasis – 2017 m. lapkričio 4 d. J. B. teisė į gynybą pažeista tuo, kad jam nebuvo pranešta, kuriame iš minėtųjų administracinio nusižengimo protokolų yra fiksuoti tikrieji administraciniai nusižengimai, ir nebuvo išaiškinta, dėl kurių kaltinimų jis turi teisę gintis. Apelianto atstovo nuomone, pirmasis protokolas turi duomenų, neaptartų įstatyme – jis rašymo priemone yra perbrauktas du kartus nuo lapų kampų, prie perbraukimo yra neįskaitomi kažkieno parašai bei žodžiai „anuliuota 2017-11-04”. Darytina prielaida, kad tokiais ženklais bandyta paversti dokumentą negaliojančiu, tačiau kas tai padarė ir kokiu teisiniu pagrindu, apelianto atstovui, neaišku. ANK XXXI skyriaus normos nenumato jokios galimybės „anuliuoti“ administracinio nusižengimo protokolą, todėl piliečiui, kurio atžvilgiu jis surašytas, tampa neaišku, ar pareigūnų veiksmai laikytini teisėtais ir kokias teisines pasekmes tokie veiksmai jam gali sukelti (arba nesukelti). Šio protokolo kopija J. B. buvo įteikta po jo surašymo, tačiau joje jokių braukymų ar užrašų apie „anuliavimą“ nėra. J. B. paaiškinimas ant šio protokolo išgautas pažeidžiant ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes neblaivaus asmens paaiškinimas apie teisės pažeidimo esmę arba savo kaltę negali būti laikomas pateiktu suvokiant savo veiksmų esmę ir pasekmes.

Mano, kad 2017 m. lapkričio 4 dienos administracinio nusižengimo protokolas surašytas pažeidžiant ANK 608 straipsnio 1 dalies taisykles, nurodančias, kad administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašomas baigus nusižengimo tyrimą. Nuo lapkričio 1 iki lapkričio 4 dienos administracinio nusižengimo byloje nebuvo atliktas nei vienas procesinis veiksmas, nepridėtas nei vienas dokumentas, kurio pagrindu būtų buvę galima spręsti, kad yra nustatytos kokios nors aplinkybės, neįtrauktos į pirmąjį protokolą.

Atstovas nurodo, kad dėl alkoholinio apsvaigimo jo ginamojo orientacija galėjo būti sutrikusi, jo suvokimas apie vykdomų teisinių veiksmų esmę ir galimas pasekmes galėjo būti neadekvatus, todėl jo gebėjimas ginti savo teises ir teisėtus interesus galėjo būti minimalus. Atstovo manymu, nėra pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai tinkamai įgyvendino pareigą išaiškinti piliečiui jo teises ir sudaryti visas sąlygas teisės į gynybą realizavimui. Teiginys, kad J. B. parašas, kuriuo patvirtinama, kad jam buvo išaiškintos jo procesinės teisės, rodo, jog jo procesinės teisės išaiškintos tinkamai ir jis jas suprato, vertintinas kritiškai. Antrajame (2017-11-04) protokole jo parašo nėra, kas kelia abejonių ar jo procesinės teisės jam iš viso buvo aiškinamos.

Atstovas taip pat pažymi, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje aptarta veika turėjo būti užfiksuota įstatymo leidžiamomis priemonėmis (ANK 569 straipsnis). Nei iš 2017-11-01, nei iš 2017-11-04 protokolo neįmanoma išskirti, kaip buvo užfiksuota objektyvioji teisės pažeidimo pusė transporto priemonės vairavimas, kai tai daro neblaivus asmuo. Vienintelis šio požymio įrodymas policijos pareigūno R. S. tarnybinis pranešimas. Nors įstatymas nurodo, kad tai yra leistinas įrodymas, tačiau jo įrodomoji vertė, anot apelianto atstovo, kvestionuotina. Apeliantas nesutinka su skundžiamą nutarimą priėmusio policijos pareigūno S. K., pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad yra kažkokia visuma vienas kitą papildančių įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodymų visumą. Visų pirma, administracinio nusižengimo byloje iki 2017-11-04 protokolo surašymo iš viso nebuvo policijos pareigūno R. Š. tarnybinio pranešimo. Teisme apklausus buvusius pareigūnus R. S. ir R. Š. paaiškėjo, kad jų parodymai iš esmės yra skirtingi, nes R. S. pareiškė, kad R. Š. nematė ir negalėjo matyti J. B. vairuojančio transporto priemonę, nes R. Š. prie garažo bokso privažiavo tik tada, kai “Ford Galaxy” nejudėjo. Šis faktas akivaizdžiai atsispindi posėdžio garso įraše. Iš R. S. parodymų matyti, kad prie „Ford Galaxy“ jis priėjo vienas. R. Š. paaiškino, kad pagal patruliavimo taisykles pareigūnas negali pats vienas atvykti į teisės pažeidimo vietą. Esant tokiai informacijai akivaizdu, kad policijos pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigines instrukcijas, nes R. S. į galimą teisės pažeidimo vietą atvyko vienas ir prieš tai nesiėmė jokių priemonių fiksuoti galimo teisės pažeidimo požymių. Galimybę fiksuoti jis turėjo, nes byloje yra duomenų, kad kažkuriuo metu jis naudojo savo asmeninį telefoną įvykio vietos filmavimui. Tačiau nei viename administracinio pažeidimo protokole nėra duomenų apie techninių priemonių naudojimą. J. B. neigia R. S. parodymus teigdamas, kad nevairavo transporto priemonės, nors joje sėdėjo ir buvo įjungęs variklį dujų išmetimo sistemos pravalymui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. B. gynėjo advokato Valdo Falkausko apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Šiame kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Apeliaciniame skunde J. B. gynėjas advokatas V. Falkauskas, nesutikdamas su jo nubaudimu už jam inkriminuotus pažeidimus, apeliuoja į neteisingą pirmosios instancijos teismo bylos įrodymų vertinimą, dėl to padarytas neteisingas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei jo ginamojo kaltės, į teismo padarytus procesinius pažeidimus. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog J. B. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, yra įrodyta, jo veikos kvalifikuotos teisingai, o tai, kad J. B. gynėjas advokatas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo bei pateikia subjektyvų įvykio aplinkybių matymą savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Liudytojų R. S. ir R. Š. parodymai pirmosios instancijos teisme, jų tarnybiniai pranešimai, Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenys patvirtina, kad J. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Pats J. B. taip pat pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus, tik neigė vairavęs automobilį tvirtindamas, jog užvedęs variklį tik remontavo automobilį. Liudytojai R. S. ir R. Š. parodė, kad automobiliu buvo važinėjama pirmyn-atgal, J. B. pripažino, kad sėdėdamas už automobilio vairo spaudė akseleratorių. Taigi, visuma šių aplinkybių patvirtina, kad J. B. veikoje yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymiai.

Nustačius, kad J. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jis pagrįstai nubaustas ir pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį už KET 14, 16 ir 226 punktų reikalavimų pažeidimus, nes bylos duomenys patvirtina, kad J. B. vairuojama transporto priemonė buvo nedrausta, neatlikta jos valstybinė techninė apžiūra, ir kad J. B. nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu šios aplinkybės nėra ginčijamos.

Apeliacinio skundo argumentus dėl procesinių pažeidimų tiriant ir nagrinėjant šią bylą, t. y. dėl netinkamo pažeidimų fiksavimo, dviejų administracinių nusižengimų protokolų surašymo, netinkamo teisių J. B. išaiškinimo, J. B. teisių į gynybą pažeidimo išsamiai išanalizavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis minėtais klausimais, todėl argumentų nekartoja.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, laikydamasis ANK 567, 569 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas. Dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria J. B. skundas netenkintas ir paliktas galioti policijos pareigūno nutarimas nubausti J. B. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 422 straipsnio 5 dalį yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją J. B. gynėjo advokato V. Falkausko apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti J. B. gynėjo advokato Valdo Falkausko apeliacinį skundą ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo (Akmenės rūmų) 2018 m. liepos 24 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.