- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-1392/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės, Alvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Koldersa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas civilinėje byloje Nr. 2-1225-622/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Koldersa“ ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartimi UAB „Koldersa“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas A. Kleiva. Teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Nr. B2-424-253/2012).
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB ,,Koldersa“ administratorius 2011-01-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K., buvusio įmonės vadovo ir akcininko (30 proc. akcijų), 106 067,24 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovas neperdavė bankroto administratoriui pagal 2010-11-14 finansinės atskaitomybės dokumentus bendrovės kasoje buvusių 106 067,24 Lt, todėl minėtą sumą prašė priteisti iš jo.
Teigė, kad atsakovas 2007-04-16 pirko krautuvą „Linde H 16“, už kurį sumokėjo 83 600 Lt (PVM sąskaita faktūra Nr.10067, kasos pajamų orderio kvitas Nr.10081), 2007-06-14 pirko specialius darbo rūbus, už kuriuos sumokėjo 23 364 Lt (PVM sąskaita faktūra Nr.10118, kasos pajamų orderio kvitas Nr.10237), tačiau nei krautuvo, nei kitų prekių iš pardavėjo UAB „Anvyra“ negavo. UAB „Anvyra“ generalinis direktorius nurodė, kad bendrovė 2006-2008 metais neturėjo jokių komercinių sandorių su UAB „Koldersa“, o PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio kvitai ir juose nurodytos pavardės netikri.
Tvirtino, kad atsakovas A. K., kaip UAB „Koldersa“ vadovas, pirkdamas minėtus daiktus ir nepatikrindamas pardavėjo UAB „Anvyra“ statuso, dokumentų, nesudarydamas pirkimo-pardavimo sutarčių bei sumokėdamas didelę pinigų sumą už negautas prekes, pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atsakingai, rūpestingai, sąžiningai, protingai ir teisingai. Dėl to tokie veiksmai pripažintini neteisėtais, o atsakovas turi atlyginti bendrovei padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 8 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino – priteisė ieškovui BUAB ,,Koldersa“ iš atsakovo A. K. 106 067,24 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, valstybei – 3 121 Lt žyminio mokesčio (32-34 b. l.).
Gavęs atsakovo A. K. pareiškimą dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi jį patenkino, panaikino sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės (55-57 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje atliktas ikiteisminis tyrimas Nr.30-1-00222-08 dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo pagal Klaipėdos apskrities VMI 2008-05-08 pranešimą, kad nežinomi asmenys UAB „Anvyra“ vardu vykdė sandorius su UAB „Prekybos namai Žvaigždė“, UAB „Koldersa“ ir UAB „Thyssen Krupp Baltija“. Šis ikiteisminis tyrimas, įskaitant ir dėl UAB „Koldersa“ apgaulingo apskaitos tvarkymo, buvo nutrauktas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. sausio 1 d. nutarimu. Šiame nutarime nurodyta, jog suklastoti visi 2007-04-26–2007-06-06 dokumentai, sudaryti tarp UAB „Anvyra“ ir UAB „Koldersa“, o UAB „Koldersa“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduotos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, tačiau to nepakanka, kad atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą asmenį būtų galima traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnį, nes nenustatyta jo tyčia.
Teismas taip pat nustatė, kad nepaisant to, jog atsakovas bankroto administratoriui neperdavė bendrovės finansiniuose dokumentuose nurodytų lėšų, tačiau baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad bendrovė tų lėšų nebuvo gavusi, o šioje civilinėje byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų sudaręs neteisėtus sandorius, pasisavinęs įmonės turtą. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad atsakovo veikoje nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Koldersa“ prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, palikti galioti teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartimi atsakovo A. K. turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas be pagrindo išimtinai vadovavosi tik Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus medžiaga, nes ieškinys pareikštas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, kaip specialiam subjektui – įmonės vadovui, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai (CK 2.87, 6.245, 6.246, 6.249 str., Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ) 37 str.). Pagal bendrovės finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus nustatyta, jog bendrovės vadovas A. K. 2007-04-16 už perkamą krautuvą „Linde H 16 sumokėjo 83 600 Lt (PVM sąskaita faktūra Nr. 10067, kasos pajamų orderio kvitas Nr. 10081), o už 2007-06-14 perkamus darbo rūbus – 23 364 Lt (PVM sąskaita faktūra Nr. 10118, kasos pajamų orderio kvitas Nr. 10237) grynais pinigais, nors šių prekių negavo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Anvyra“ prekių nepardavė UAB „Koldersa“, o visi dokumentai suklastoti, nesant A. K. tyčios.Teismas neteisingai nusprendė, kad nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Nuostoliai (žala) yra 106 067,24 Lt, kuriuos atsakovas prarado savo neteisėtais veiksmais, sumokėdamas grynais pinigais už negautas prekes; neteisėti veiksmai – bendrovės vadovas A. K., pirkdamas prekes, nepatikrino UAB „Anvyra“ statuso, nepatikrino ir neprašė pateikti vadovo pareigas patvirtinančių dokumentų, o už negautas prekes tam pačiam asmeniui grynais pinigais sumokėjo du kartus (2007-04-16 ir 2007-06-14); priežastinis ryšys – įmonė patyrė žalą, kai atsakovas bankroto administratoriui neperdavė bendrovės balanse nurodyto turto; atsakovo, kaip specialaus subjekto, kaltė pasireiškė tuo, kad jis veikė nerūpestingai, neatidžiai: pinigus mokėjo nesudaręs sutarties, ne pavedimu, nepatikrino pardavėjo įgaliojimų ir kt.Teismas neteisingai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovė tokias lėšas būtų gavusi, nes ginčo dėl to nėra, atsakovas neginčija, kad grynais pinigais du kartus mokėjo už negautas prekes. Šios lėšos buvo, tačiau atsakovas netinkamai jas panaudojo ir prarado.Teismo išvadą, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas būtų pažeidęs bendrovės kreditorių interesus, paneigia teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtinti kreditorių 96 480,99 Lt finansiniai reikalavimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, teigdamas, kad:
Teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. sausio 11 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytomis aplinkybėmis bei padarė teisingas išvadas, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, kad nepaisant bankroto administratoriui neperduotų lėšų pagal bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, bendrovė šių lėšų nebuvo gavusi. Teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje neįrodyta, jog jis, kaip buvęs administracijos vadovas, sudarė neteisėtus sandorius, pasisavino įmonės turtą ir tuo pažeidė kreditorių interesus.Apeliantas klaidingai viso proceso metu tvirtino, kad jam priklauso 100 proc. bendrovės akcijų, nes jis turi jų tik 30 proc. Dėl to sprendimus su kokiomis įmonėmis sudaryti sandorius jis galėjo priimti tik su kitų akcininkų pritarimu. Be to, su minėtais asmenimis, atstovaujančiais UAB „Anvyra“, jo vadovaujama bendrovė (ieškovas) jau buvo sudariusi sandorius, kurie buvo pilnai įvykdyti, todėl nebuvo abejonių šios bendrovės patikimumu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas BUAB ,,Koldersa“, kaip minėta, yra likviduojama dėl bankroto bendrovė ir dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, todėl, kaip ne kartą savo sprendimuose yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiose bylose yra viešasis interesas ir teismai privalo būti aktyvūs, nagrinėdami tokius ginčus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-22/2010).
Remdamasi byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo BUAB ,,Koldersa“ reikalavimą priteisti iš atsakovo A. K., buvusio įmonės vadovo ir dalyvio (30 proc. akcijų), 106 067,24 Lt žalos atlyginimą, nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, tačiau netinkamai aiškino bei taikė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles ir įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias juridinio asmens vadovo ir dalyvio civilinę atsakomybę ir dėl šios priežasties, atmesdamas ieškovo BUAB ,,Koldersa“ ieškinį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).
Visų pirma, pažymėtina, kad pagal bylos medžiagą BUAB „Koldersa“ bankroto administratorius ieškinį atsakovui A. K. dėl 106 067,24 Lt žalos įmonei atlyginimo pareiškė kaip specialiam subjektui – įmonės vadovui, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai (CK 2.87, 6.245, 6.246, 6.249 str., ABĮ 37 str.). Kaip seka iš ieškininio pareiškimo, atsiliepimo į atsakovo prašymą peržiūrėti teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą už akių, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, ieškininis reikalavimas grindžiamas tuo, jog minimas lėšas ieškovas prarado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – šiam veikiant nerūpestingai, neatidžiai, nepatikrinus pardavėjo UAB ,,Anvyra“ atstovo įgaliojimų ir du kartus (2007-04-16 ir 2007-06-14) šiai įmonei sumokant ne pavedimu, o grynais pinigais, nesudarius sutarties, už negautas prekes ir kt. Ieškovas teigė, kad dėl šių ieškovo veiksmų įmonė patyrė žalą – prarastos lėšos ir bankroto administratoriui neperduotas bendrovės balanse nurodytas turtas, tuo tarpu teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Koldersa“ kreditorių 96 480,99 Lt finansiniai reikalavimai. Gi teismas šį ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, jog nepaisant to, kad atsakovas A. K. neperdavė bankroto administratoriui bendrovės finansiniuose dokumentuose nurodytų lėšų, tačiau baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog tos lėšos nebuvo gautos, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų sudaręs neteisėtus sandorius, pasisavinęs įmonės turtą ir taip pažeidęs jos kreditorių interesus, taigi – jo veikoje nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas teisingai nustatė, jog pirmiau paminėtoje nuo 2008-05-08 iki 2010-01-11 vykusio ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00222-08 dėl BK 222 straipsnyje nurodytų nusikaltimų, tai yra dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo UAB „Koldersa“, UAB „Thyssen Krupp Baltija“ ir UAB „Prekybos namai ,,Žvaigždė“, yra konstatuota, kad visi dokumentai, kurie nuo 2007-04-26 iki 2007-06-06 buvo sudaryti tarp UAB „Anvyra“ ir UAB „Koldersa“ yra suklastoti, kad UAB „Anvyra“ realiai UAB „Koldersa“ paslaugų nesuteikė ir prekių neperdavė, kad UAB „Koldersa“ buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, tačiau nenustačius asmens, kuris klastojo dokumentus, kaip UAB „Anvyra“ atstovas, nesurinkus įrodymų, kad UAB „Koldersa“ direktorius A. K. būtų žinojęs, jog dokumentuose, kuriuose užfiksuota, kad prekes parduoda bei darbus atlieka UAB „Anvyra“, būtų užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad jis tyčia šiuos duomenis būtų atvaizdavęs įmonės buhalterinėje apskaitoje, todėl nuspręsta, jog to nepakanka, kad asmenis, atsakingus už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, galima būtų traukti baudžiamojon atsakomybėn ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2010-01-11 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Koldersa“ apgaulingo apskaitos tvarkymo buvo nutrauktas (nepadaryta veika, turinti BK 222 str. numatyto nusikaltimo požymių).
Tačiau byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina faktą, kad būtent bendrovės vadovas atsakovas A. K. pasirašė pardavėjo UAB ,,Anvyra“ pateiktą ir, kaip seka iš dokumento turinio, šios įmonės direktoriaus A. S. pasirašytą, 2007-04-26 PVM sąskaita faktūrą Nr. 10118 dėl 83 600 Lt sumokėjimo už perkamą krautuvą „Linde H 16“, nesant sutarties ir negavus prekės tą pačią dieną apmokėjo šią sąskaitą, įnešdamas grynuosius pinigus į pardavėjo kasą ir priimdamas kasos pajamų orderio kvitą Nr. 10237, pasirašytą A. S. bei vyr. buhalterės S. R. (16, 12 b. l.). Praėjus beveik dviems mėnesiams tokiu pat būdu buvo atliktos finansinės operacijos, susijusios su darbo rūbų, spec. batų ir kt. prekių pirkimu už 23 364 Lt (2007-06-14 PVM sąskaita faktūra Nr. 10067, kasos pajamų orderio kvitas Nr. 10081) (11, 12 b. l.). Atsakovas A. K. pripažino, kad šie sandoriai buvo apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, paaiškino, kad šiais klausimais tarėsi ir bendravo su UAB ,,Anvyra“ direktoriumi prisistačiusiu A. S., kad Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnams atlikus minėtą tyrimą, VMI pareigūnai įpareigojo UAB „Koldersa“ sugrąžinti į valstybės biudžetą atskaitytą PVM bei atstatyti kasos likutį, dėl ko padidėjo formalusis grynųjų pinigų likutis. Teismui atsakovas A. K. teigė, jog bendrovė buvo apgauta nežinomų asmenų, kurie veikė UAB ,,Anvyra“ vardu, kad kasos apskaitoje užfiksuotų pinigų neatgavo, todėl negali ir neturi pareigos bankroto administratoriui jų perduoti.
Remdamasi tuo, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, teisingai nurodęs, jog civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrų juridinių faktų, tai yra žalos, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltės, konstatavimu (CK 6.245–6.250 str.), jog juridinio asmens valdymo organui (nariui) už nevykdymą pareigos veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens, kitų juridinio asmens valdymo organų narių atžvilgiu, numatyta civilinė atsakomybė (CK 2.87 str. 1, 7 d.), jog bendrovės vadovas atsako už jos veiklos organizavimą, tikslų įgyvendinimą, įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 str. 10 d.), jog privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p.), – esant minėtoms faktinėms aplinkybėms, neturėjo pagrindo atmesti šio ieškinio.
Visų pirma, kaip jau minėta, dėl tokios kategorijos bylose esančio viešojo intereso – ginami daugelio kreditorių interesai (BUAB „Koldersa“ bankroto byloje patvirtinta 96 480,99 Lt finansinių reikalavimų), teismai turi būti aktyvūs, o tai reiškia, kad ginčas turi būti nagrinėjamas analizuojant ir vertinant visų aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia ieškininį pareiškimą ir kurias nustato pats teismas, neapsiribodamas ieškiniu, visumą. Tuo tarpu byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina apelianto teiginius, jog atsakovas ne vienerius metus vadovaudamas šiai bendrovei, sudarydamas sandorį su asmenimis, veikusiais kaip UAB ,,Anvyra“ atstovai, tačiau nepatikrinęs jų tapatybės bei įgaliojimų, nesant sutarties, priimdamas apmokėti PVM sąskaitas faktūras negavus prekių, jas apmokėdamas grynaisiais pinigais, o į bendrovės apskaitą pateikdamas UAB ,,Anvyra“ kasos pajamų orderių kvitus, kurie liudijo, jog pinigai realiai buvo įnešti į šios bendrovės kasą, leidžia daryti išvadą, kad priešingai nei sprendė teismas, jis pažeidė šiame sprendime nurodytas įstatymais bei bendrovės įstatais jam uždėtas pareigas, ir būtent dėl šio pažeidimo, o ne dėl to, kad buvo atstatytas formalus kasos likutis, buvo prarastas turtas (sumokėti pinigai, negautos prekės), todėl privalo visiškai atlyginti šiais veiksmais padarytą žalą (CK 2.87, 6.245, 6.246, 6.249 str., ABĮ 37 str.).
Atsakovo A. K. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo byloje priimtame nutarime dėl jo nutraukimo yra konstatuota, jog nerasta įrodymų, jog jis būtų sudaręs neteisėtus sandorius, pasisavinęs UAB „Koldersa“ turtą, nesuteikia pagrindo priešingai išvadai, nes, visų pirma, šiame nutarime nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjant šį ginčą (CPK 182 str.). Antra, esminę reikšmę turi tai, kad yra pagrįsti ieškovo teiginiai, jog tinkamai vykdydamas bendrovės administracijos vadovo pareigas, grindžiamas pasitikėjimu, ir veikdamas rūpestingai, apdairiai ir sąžiningai, kiek buvo būtina nagrinėjamoje situacijoje, atsakovas privalėjo ir turėjo galimybę apsaugoti bendrovės interesus, išsaugoti šias lėšas. Beje, atsakovo A. K. teiginiai, kad nebuvo keliamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės, kad veiksmuose nenustatyta tyčia, neatleidžia jo nuo civilinės atsakomybės (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija mano, kad šiame kontekste tikslinga pažymėti, jog pagal minėtos ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuri yra šios civilinės bylos dalimi, duomenis įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. 1-330-380/2008) buvęs pirmiau šioje nutartyje nurodytos UAB ,,Prekybos namai „Žvaigždė“ direktorius P. K. pripažintas kaltu, padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas ir nubaustas 4 550 Lt bauda. Šiuo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad P. K. internete sužinojo UAB ,,Anvyra“ duomenis, t. y. pavadinimą, registracijos adresą, įmonės ir PVM mokėtojo kodus ir juos įrašė į PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderių kvitus bei šiuose dokumentuose pats pasirašė už A. S. ir S. R. išgalvotais parašais. Taip pat nustatyta, kad P. K. minėtus finansinius dokumentus pateikė buhalterei, kad ji įtrauktų į bendrovės buhalterinę apskaitą (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 30-1-00222-08, 1 t., b. l. 192-194). Nors Klaipėdos miesto apylinkės prokuroro 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo P. K., kuriam 2009-01-23 pranešta apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymo, atžvilgiu buvo nutrauktas (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 30-1-00222-08, 2 t., b. l. 131-132), tačiau yra nepaneigtas minėtame įsiteisėjusiame teismo baudžiamajame įsakyme konstatuotas šio asmens nusikalstamas elgesys. Tuo tarpu iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos matyti, kad P. K. yra ieškovo BUAB ,,Koldersa“ akcininkas ir jam priklauso 40 procentų, o atsakovui A. K. bei O. K. (Kozyrev) priklauso po 30 procentų akcijų (b. l. 43).
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, visiškai tenkinamas ieškovo BUAB „Koldersa“ ieškinys ir iš atsakovo A. K. šiam priteisiamas 106 067,24 Lt žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.), o taip pat iki šio teismo sprendimo įvykdymo paliekamos galioti teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartimi atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (25-26 b. l.) (CPK 150 str. 3 d., 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).
Apeliantas (ieškovas), jeigu nebūtų įstatymo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, už ieškinį būtų turėjęs sumokėti 3 121,35 Lt dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p.). Kadangi ieškinys patenkintas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Koldersa“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Koldersa“ (juridinio asmens kodas 300110670) iš atsakovo A. K. (A. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 106 067,24 Lt (vienas šimtas šeši tūkstančiai šešiasdešimt septyni litai, 24 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2011 m. sausio 12 d. (bylos iškėlimas teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. K. (A. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 121,35 Lt (trys tūkstančiai vienas šimtas dvidešimt vienas litas, 35 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartimi atsakovo A. K. (A. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki šio teismo sprendimo įvykdymo.