Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei E. B. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruota T. B. ir ieškovės J. B. santuoka. Nuo 1994-04-13 iki 2000-12-14 buvo įsteigta T. B. individuali įmonė. Nuo 2000-12-14 iki 2005-03-10 T. B. individuali įmonė pertvarkyta į J. ir T. B. individualią įmonę, o J. B. įtraukta individualios įmonės bendrasavininke. Pagal 2000-12-21 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavėjas K. N., pardavė, o pirkėja J. ir T. B. individuali įmonė, atstovaujama savininkų J. B. ir T. B., nupirko Kavinę.

5. Pagal kasacinio teismo praktiką, individualios įmonės valdomas turtas, kuris sukurtas santuokos metu, kol neįrodyta priešingai – kad yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis c. b. Nr. 3K-7-400/2012). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją visas sutuoktinių turtas, taip pat ir individuali įmonė, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu.

6. Nuo 2005-03-10 iki 2005-06-01 J. ir T. B. individuali įmonė pertvarkyta į T. B. individualią įmonę. O nuo 2005-06-01 T. B. individuali įmonė reorganizuota į UAB „Karališkas sodas“.

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-02-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1100-804/2024 tenkintas ieškovių J. B. ir E. B. ieškinys atsakovei VĮ „Turto bankas“ ir pripažinta T. B. nuosavybės teisė į UAB „Karališkas sodas“ turtą – Kavinę ir Pirtį. Nors minėtu sprendimu pripažinta T. B. nuosavybės teisė į UAB „Karališkas sodas“ turtą – Kavinę ir Pirtį, tačiau šioje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl šio turto teisinio rėžimo nustatymo, t. y. vieno iš sutuoktinio asmeninės ar abiejų sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės. Visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendras sutuoktinių turtas, kitaip tariant, bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

8. Atsižvelgiantį nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti, jog Kavinė ir Pirtis ieškovei J. B. ir T. B. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

9. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

10. Byloje nenustatytas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo. Pripažinus T. B. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-02-01 sprendimu priteistą turtą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, sutuoktinių nuosavybės teisės dalys sudaro po lygiai, t. y. po ½ turto dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei J. B. nustatyti Kavinės ir Pirties asmeninės nuosavybės teisės ½ dalį, o T. B. nustatyti ½ dalį.

11. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje yra 7,93 Eur, šios išlaidos neviršija 8 Eur sumos, todėl iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

12. Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 210 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau atsižvelgiant į bylos specifiką, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais bei į tai, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašo, ieškovės jų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisimos (CPK 93 straipsnio 4 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 12, 13, 79, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti pastatą – visuomeninio maitinimo pastatą, unikalaus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pastatą – pirtį, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; nustatyti, kad J. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato – visuomeninio maitinimo pastato, unikalaus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis pastato – pirties, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o T. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato – visuomeninio maitinimo pastato, unikalaus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis pastato – pirties, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.