Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės D. B.-Petkevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) , teistas:

2021 m. rugpjūčio16 d., Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 38 MGL (BBND) (1 900 Eur) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. D. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui:

2020 m. iki kovo mėn. pradžios, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, L. D. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šilutės r., smurtavo prieš savo mažametę dukrą L. D., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. supykęs, kad dukra iš jo lėkštės paėmė maistą, ranka sudavė ne mažiau 3-4 kartų mažametei per sėdmenis, sukeldamas L. D. fizinį skausmą.

Be to, jis kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui:

2021 metų vasaros pabaigoje, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, dienos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., supykęs, kad mažametė dukra L. D., gim. (duomenys neskelbtini) verkia, jėga suėmęs jos rankas ir nutempęs mažametę į kambarį, stipriai ją pastūmė, ko pasekmėje L. D. krito veidu ant grindų, taip sukeldamas mažametei fizinį skausmą.

Iš 2023 m. liepos 13 d., įtariamojo L. D. parodymų nustatyta, kad kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis su Ž. B. ir dukromis 2020 metais gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau gimė L.. Be to parodė, kad yra buvę keli kartai, kai tikslu sudrausminti L. D., jis jai užmetė per užpakalį, kad nusiramintų. Neigia, kad pakėlęs vaikus juos purtytų, mestų į lovą ar ant grindų. Nurodė, jog nepamena, kad gyvenant Šilutės r. būtų L. D. sudavęs per užpakalį dėl maisto. Dėl to, kad gyvenant (duomenys neskelbtini) būtų suėmęs L. D. už rankos ir stūmęs ant grindų nepamena, tačiau galėjo pliaukštelti per užpakalį, pastumti. Nurodė, labai gailisi, kad nevaldė savęs ir L. D. užmetė per užpakalį.

Iš 2023 m. rugsėjo 8 d., įtariamojo L. D. parodymų nustatyta, kad kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog yra buvęs susierzinęs dėl dukros L. D. neklausymo, nes pastaroji buvo aktyvesnė nei kita dukra, išvesdavo jį iš kantrybės. Jis sutinka, jog galėjo susinervinęs L. D. užmesti per užpakalį. Dabar nepamena, kiek kartų užmetė, bet tikrai nebuvo taip, kad jis pastoviai muštų vaiką. Tiksliai neatsimena, ar Šilutės r. buvo toks faktas, kaip parašyta įtarime, jog jis supyko ant L. D. dėl maisto. Bet, kad jis pliaukštelėjo vaikui delnu per užpakalį, tai neneigia ir taip yra buvę, bet kas konkrečiai jį suerzino, to nepamena. Patikslino, kad visko gali neatsiminti ir todėl, kad alkoholis buvo dažnas svečias jų namuose. Sutinka, kad įtarime nurodytu laikotarpiu - 2021 m. vasaros pabaigoje, jis su Ž. ir vaikais dar gyveno (duomenys neskelbtini). Įtarime parašyta, kad jam gyvenant (duomenys neskelbtini) pastūmė verkiančią L. D. ir ji nukrito ant grindų. Dėl šio fakto sunkiai prisimena. L. D. buvo labiau įstreikuojanti nei kiti vaikai. Galėjo būti ir toks dalykas, kad jis tikslu nuraminti dukrą, galėjo ją nutempti į kambarį, kiek stumtelėti sudrausmindamas, bet nesiekė, kad L. D. kur skaudžiai nukristų, susitrenktų. Bet gal taip ir galėjo nutikti, kad nuo pastūmimo mažas vaikas ir nukrito.

Iš 2022 m. gruodžio 2 d. nukentėjusiosios L. D. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją nustatyta, kad ji parodė, jog jai yra 6 metai, gyvena pas S. Anksčiau gyveno pas mamą, tėtį. Tėtis mėgdavo atsigerti ne tik „šampės“, bet ir kitką. Tėtis pasigarsindavo muziką ir vaikams neleisdavo miegoti. Ją tėtis yra audęs per veidą (vieną kartą). Buvo taip, kad tėtis ją paėmė ant rankų ir metė ją ant lovos skaudžiai. Jai skaudėjo. Tėtis mesdavo paėmęs vaiką į lovą. Ją metė, skaudžiai buvo, tėtį išvežė policija. Mama vaikams skaudžiai nieko nedarydavo. Buvo taip, kad tėtis ją paėmė ant rankų ir metė ant žemės skaudžiai, jai skaudėjo. Buvo daug kartų, kai tėtis su mama išgerdavo „šampės“ ir jas gąsdindavo.

Iš liudytojos Ž. B. apklausos nustatyta, kad su L. D. pradėjo draugauti kai jai buvo 16 metų. Kai gimė jų bendras vaikas L. D. - jie gyveno Klaipėdoje. Kai buvo 3-asis nėštumas visa šeima išsikėlė gyventi į Šilutės r. Kartu su jais atsikėlė gyventi ir jos sesuo A. B. su vaiku. Kažkuriuo metu žino, jog buvo į nėštumo pabaigą prieš gimstant 3 vaikui, kad buvo savaitgalis ir, kad iš pat ryto L. D. pradėjo gerti. Pavalgius pietus, ji su vaikais jau ruošėsi eiti į lauką, tačiau L. D. maistą valgė vienas pats, jų kambaryje, lovoje. Durys į kambarį buvo praviros, todėl iš virtuvės viskas matėsi. L. D. nuėjo į kambarį ir iš L. D. lėkštės paėmė mėsos gabaliuką. L. D. rėkdamas L. D. pasakė, kad padėtų mėsą atgal, o kadangi L. D. nepadėjo, jis atsistojo ir rankos delnu pradėjo mušti per L. D. užpakalį (ji buvo apsirengusi su pėdkelnėmis). Kiek kartų sudavė - nepasakys, bet po to L. D. iškart verkianti pribėgo prie jos. Tai buvo pirmas kartas, kai L. D. panaudojo fizinį smurtą prieš L. D.. Jiems gyvenant Klaipėdos r., L. D. , kai vaikai nesusitvarkydavo, sakydavo, kad jie gaus „austi“, buvo, kad paimdavo vaiką ir numesdavo į lovą.

Iš liudytojos A. B. apklausos nustatyta, kad Ž. B. yra jos sesuo. Ne kartą yra gyvenusi kartu su ja ir jos šeima, tai yra sugyventiniu L. D. ir jų bendrais vaikais. Pamena atvejį, kai L. D. po darbo į namus grįžo girtas. Ž. B. jam į lovą atnešė valgyti. Tuo tarpu L. D. iš jo lėkštės paėmė mėsos gabaliuką, po ko L. D. su delnu kokius 3-4 kartus sudavė L. D. per užpakalį.

Iš liudytojos K. K. apklausos nustatyta, kad Ž. B. yra jos vaikystė draugė. Kartą matė kaip L. D. nutempė už rankos L. D. į kitą kambarį ir ją pastūmęs paliko gulėti verkiančią ant grindų.

Iš 2022 m. birželio 21 d., 2022 m. liepos 5 d., liudytojos S. B. apklausų nustatyta, kad L., G., L. ir K. D. šeimynoje (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2022 m. kovo 22 d. Vyriausioji mergaitė L. D. pradėjo pasakoti, kad namuose iš tėvų patyrė fizinį smurtą, t. y. ją mušė per „zubus“, užpakalį.

Iš 2022 m. gegužės 6 d., Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus pateikto pranešimo nustatyta, kad Ž. B. ir L. D. šeima skyriui žinoma nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. Šeimai buvo teikiamos kompleksinės paslaugos. Taip pat pranešime nurodoma, jog šeimai gyvenant Klaipėdos rajone, vertindami situacijas, specialistai neturėjo ir nebuvo gavę informacijos iš ikimokyklinių institucijų, gydymo įstaigų jokių duomenų apie vaikų patiriamą smurtą. Skyriui žinoma, kad Ž. B. ir L. D. dažnai keitė gyvenamąsias vietas.

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-12/2023 išvados nustatyta, kad L. D., atsižvelgiant į jos psichikos būseną (jai konstatuotą mišrų specifinį raidos sutrikimą), jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, emocinę būseną byloje tiriamų įvykių metu, galėjo suprasti jos atžvilgiu atliekamų fizinio smurto veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti tų veiksmų reikšmės. L. D. negalėjo ir negali aktyviau priešintis fizinio smurto veiksmams dėl ribotų jos žinių bei mažo amžiaus. Taip pat turėdama nesavalaikių, amžiaus neatitinkančių seksualinio smurto patirčių, tačiau nesuvokdama jų esmės, visiškai negalėjo/negalėtų tokiems veiksmams priešintis. L. D., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei emocinę būseną, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Nenustatytos priežastys (padidintas įtaigumas, polinkis fantazuoti, tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti L. D. parodymais. Šiuo metu L. D. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje. Šis sutrikimas susijęs su įvairaus pobūdžio psichotraumuojančiomis patirtimis - smurtu, nepriežiūra, tėvų alkoholio vartojimu, konfliktiškais jų tarpusavio santykiais, nesavalaike seksualinio pobūdžio patirtimi, galimai patirta iš vyro, vardu K. ir tai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. L. D. daugiau apklausti ar jai dalyvauti kituose (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis L. D. smurtaudamas prieš mažametę L. D. ranka sudavė ne mažiau 3-4 kartų mažametei per sėdmenis, suėmęs jos rankas ir nutempęs mažametę į kambarį, stipriai ją pastūmė, ko pasekmėje L. D. krito veidu ant grindų taip sukeldamas mažametei fizinį skausmą. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. D. atsakomybę sunkinančių ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis L. D. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – mažametę dukrą. L. D. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, yra dirbantis. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 140 straipsnio 3 dalies (dvi veikos) sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, tačiau jo vykdymą atidedant, kadangi yra pagrindas manyti, kad jis gali pasitaisyti neizoliuojant nuo visuomenės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (už 2020 m. padarytą nusikalstamą veiką) ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (už 2021 m. padarytą nusikalstamą veiką) ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą L. D. gyvenamosios vietos adresu, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti L. D., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.