Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-12-13 · Civilinė byla Nr. 2YT-11293-1005/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
2YT-11293-1005/2018
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00773-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Pareiškėjas
V. V.
Suinteresuotas asmuo
P. V., S. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus, Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-11293-1005/2018Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00773-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1. 3.2.6.5. 3.4.5.1. 3.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 13 d.Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Redai Stonikienei,dalyvaujant pareiškėjui V. V. ir jo atstovei advokatei Vidai Leonovienei,suinteresuotam asmeniui P. V.,suinteresuoto asmens S. K. atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus atstovei Jurgitai Einorytei,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ atstovui (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant) ir suinteresuotam asmeniui S. K. (apie teismo posėdį pranešta tinkamai), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje P. V., S. K., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A. po savo sutuoktinės I. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu. Pareiškėjas nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas jam siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškime aiškinama, kad V. A. po sutuoktinės mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė faktiniu valdymu, kadangi mokėjo mokesčius, naudojosi sutuoktinei iki mirties priklausiusiais daiktais bei atliko kitus aktyvius veiksmus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. V. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad V. A. buvo jo motinos P. V. sesers I. A. sutuoktinis. A. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. I. A. mirė (duomenys neskelbtini), tuo metu pablogėjo V. A. sveikata ir jis V. A. išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę slaugai, kur V. A. prabuvo 39 dienas. Paskui V. A. pasiėmė pas save į (duomenys neskelbtini). Du mėnesius ir penkias dienas V. A. prabuvo pas juos, o tada pablogėjus sveikatai jį išvežė į (duomenys neskelbtini) globos namus, kur V. A. ir mirė. Parodo, kad V. A. (duomenys neskelbtini) įgaliojo jį paimti pensiją, iš kurios jis mokėjo už elektrą už (duomenys neskelbtini) kaimą bei kitus mokesčius už televiziją „Telia“, šiukšlių išvežimą. V. A. jam liepė išleisti vandenį iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime centralinio šildymo sistemos, kad neužšaltų, liepė nupjauti obelį, paskui atėjus pavasariui pjauti žolę. V. A. planavo pasveikti ir grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten esančius namus vadindavo savo namais. V. A. kalbėdavo, kad ten nori vėl laikyti arklį, ūkininkauti. V. A. jis kelis kartus per mėnesį nuveždavo į (duomenys neskelbtini) kaimą aplankyti namų. Parodo, kad po I. A. mirties jos neįgaliojo vežimėliu ir lazdele naudojosi V. A..

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo byloje P. V. atsiliepimo į pareiškimą nustatytais terminais nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad sūnaus V. V. teisme nurodytas aplinkybes patvirtina.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo byloje S. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti, kadangi pareiškimas nepagrįstas. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens S. K. atstovas parodė, kad jei teismas įvertinęs įrodymus nustatys, kad pareiškimas yra pagrįstas, juridinio fakto nustatymui nebus prieštaraujama.

Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjo V. V. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena kartu su V. V.. V. A. pažinojo gal 15 metų, lankydavosi pas jį (duomenys neskelbtini). Žino, kad V. A. nuo (duomenys neskelbtini) vidurio buvo slaugos ligoninėje, o paskui pas P. V. (duomenys neskelbtini). 2018-05-16 buvo nuvykusi pas P. V. pasveikinti su gimtadieniu. Ten buvo ir V. A., su kuriuo bendravo normaliai. Parodo, kad žino, kad tuo metu V. V. V. A. vežiodavo į (duomenys neskelbtini) kaimą aplankyti namų, V. V. iš V. A. pensijos pastarojo nurodymu mokėjo mokesčius.

Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad V. A. pažinojo nuo jaunų dienų. Gyvena (duomenys neskelbtini) P. V. kaimynystėje. Parodo, kad prieš mirtį V. A. gyveno pas P. V. (duomenys neskelbtini). Ji buvo nuėjusi aplankyti V. A. ir jis ją pažino.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. A. mirė santuokoje (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis V. A. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 12; 14) I. A. ir V. A. iki mirties deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). (b. l. 13;15) Po I. A. mirties jos palikimą yra priėmęs V. V. ir S. K., o po V. A. mirties palikimą yra priėmęs V. V.. (b. l. 7-9; 16-18) Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad I. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypų ir pastatų dalys, esančios (duomenys neskelbtini). (b. l. 20-30)

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A. po savo sutuoktinės I. A. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Byloje nustatyta, kad po sutuoktinės mirties V. A. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau toliau su giminaičio V. V. pagalba valdė jam ir sutuoktinei I. A. priklausančius namus duodamas įvairius nurodymus, iš savo pensijos mokėjo mokesčius (b. l. 65-67), naudojosi sutuoktinės daiktais (neįgaliojo vežimėliu ir lazdele).

Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo, suinteresuoto asmens bei liudytojų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad V. A. priėmė savo mirusios sutuoktinės palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su V. A. įpėdinių subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po I. A. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Raimundas Rakauskas